Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1441-123/2012

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko ir įkeisto turto savininko D. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB DNB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko D. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-02 gautas kreditorės pakartotinis prašymas Nr. 03/12/02425 „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“, kuriame nurodo, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkas buvo įspėtas, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą ir už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorė nurodo skolos dydį pagal 2006-10-05 tarp jos ir skolininko D. Č. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1100 (su vėlesniais pakeitimais): 2 000 000 Lt negrąžinto kredito, 417 509,97 Lt nesumokėtų palūkanų, 68 666,71 Lt delspinigių, taip pat 137 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantas skolininkas ir įkeisto turto savininkas D. Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išieškoti kreditorės AB DNB banko prašomą skolą nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.

Byloje kilo ginčas dėl CPK 558 straipsnio 3 dalies taikymo – t. y., ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė teismo nutartį parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, kai hipotekos kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutartis areštuoti įkeistus daiktus, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, buvo apskųsta atskiruoju skundu ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2012-02-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-512-538/2012 atmetus skolininko atskirąjį skundą. Apeliantas nesutinka, kad terminas pakartotiniam kreditorės kreipimuisi dėl skolos išieškojimo pateikti buvo skaičiuojamas nuo nutarties areštuoti įkeistus daiktus įsiteisėjimo dienos (2012-02-29).

Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.

Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos ar delspinigių dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš Turto arešto aktų registro (CPK 558 str. 3 d.).

Skolininkui ir įkeisto daikto savininkui D. Č. padavus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarties, kuria buvo areštuotas kreditorei AB DNB bankui įkeistas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui D. Č. priklausantis turtas, kreditorė neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, t. y. dėl skolos išieškojimo (CPK 558 str. 3 d.), iki Klaipėdos apygardos teismas nebuvo išnagrinėjęs atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarties. Klaipėdos apygardos teismui 2012-02-29 nutartimi atmetus D. Č. atskirąjį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutartis įsiteisėjo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutartis įsiteisėjo tik 2012-02-29, todėl terminas kreditorės pakartotiniam kreipimuisi su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo turi būti skaičiuojamas nuo 2012-02-29 (CPK 558 str. 2 d.).

Konstatuotina, kad skolininkui ir įkeisto turto savininkui apskundus nutartį dėl įkeisto turto arešto ir išsiuntus bylą Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, vieno mėnesio terminas skolininkui įvykdyti prievolę (tuo pačiu ir kreditoriui pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo) buvo sustabdytas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kreditorės pakartotinio pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo terminas nėra praleistas.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į nurodytą nuostatą ir aplinkybę, kad kreditorės AB DNB banko ir skolininko bei įkeisto turto savininko D. Č. interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, apelianto D. Č. atskirasis skundas atmestas, yra pagrindas kreditorei AB DNB bankui priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d. 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.15 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei AB DNB bankui iš skolininko ir įkeisto turto savininko D. Č. 363 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.