- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-512-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09810-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Skolininkas
- D. Č.
- Kreditorius
- AB DNB banko
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-512-538/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-09810-2011-3)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2012 m. vasario 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko D. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DNB banko prašymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-07-20 ir 2011-09-29 teisme gautas kreditoriaus AB DNB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, jame nurodyta, kad bankas pagal 2006-10-05 tarp jo ir skolininko D. Č. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1100 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė 2 000 000 Lt kreditą. Kreditorius AB DNB bankas nurodo, kad sutartis su skolininku yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodo, kad D. Č. skola AB DNB bankui 2011-07-12 sudaro: 2 000 000 Lt negrąžinto kredito, 347 678,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 57 955,05 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso – 2405633,92 Lt ir 137 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutartimi areštavo įkeistą daiktą – 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį D. Č.. Įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte, bei įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkas D. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – AB DNB banko pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kreditai buvo gauti žemės sklypų įsigijimui ir jie turėjo būti grąžinti iš lėšų, gautų pardavus tuos žemės sklypus. Tačiau bankas nebeleido skolininkui parduoti žemės sklypų, jų neperėmė, bet pradėjo skolos išieškojimą. Skolininkas taip pat prašė banko leidimo įrengti inžinerinius tinklus tam, kad padidintų sklypų vertę ir patrauklumą, prašė pakeisti skolos grąžinimo terminus, mokėjo bankui kas mėnesį po 5000 Lt. Dėl kredito negrąžinimo yra banko kaltės, todėl banko 2011-05-25 pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, 2010-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priešingai, nei nurodo skolininkas, Sutartis nebuvo nutraukta, t. y. Sutarties specialiosios dalies 4 p. yra nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2010-05-30. Kadangi skolininkas, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, kredito bankui negrąžino, bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo. Todėl pareiškėjo skundžiama hipotekos nutartis yra priimta teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su hipotekos teisėjo priimta nutartimi, kuria, hipotekos kreditoriui kreipusis, areštuotas skolininko įkeistas nekilnojamasis turtas. Teigia, kad dėl kredito negrąžinimo yra banko kaltės, todėl banko 2011-05-25 pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra neteisėtas. Teismas nesutinka su apelianto argumentais.
Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Nagrinėjamu atveju kreditoriui AB DNB bankui kreipusis į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto daikto savininko D. Č., hipotekos teisėjas patikrino kreditorių pateiktus įrodymus apie tai, jog hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo tinkamai vykdoma – skolininkui laiku negrąžinus paskolos, kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Teismui patikrinus, jog skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą nevykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, priėmė nutartį areštuoti įkeistą daiktą, o skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog skolininkas tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles, todėl teismas daro išvadą, kad hipotekos teisėjo nutartis priimta laikantis minėtų teisės normų reikalavimų.
Nesvarstytinas apelianto teiginys, jog kreditorius iš dalies kaltas dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo. Konstatuotina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, CPK 558 straipsnio 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Tarp šalių esant ginčui dėl tinkamo sutarties vykdymo, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.).
Kreditorius taip pat prašo priteisti 363 Lt advokato išlaidų. Pažymėtina, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl kreditoriui iš apelianto bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad hipotekos teisėjos priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas, keisti ar naikinti jį apelianto skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.