- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1108-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. E.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-1108-278/2017 Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06297-2017-7
2017 m. gruodžio 15 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-7366-837/2017 pagal pareiškėjo V. E. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolė R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. G. esmė
1. Pareiškėjas V. E. prašė teismą iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad kreditoriams yra skolingas 58 432,96 Eur. Teigė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ 54 070,41 Eur dydžio skoliniai įsipareigojimai yra kilę iš 2007-08-09 Kreditavimo sutarties Nr. BK/1441/002-K, kuri buvo sudaryta tarp AB Parex bankas (teisių perėmėjas AB „Citadele“) ir A. S. bei V. E.. Minėta kredito sutartimi buvo suteiktas 270 000 Lt (78 197,41 Eur) kreditas gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., įsigijimui. Nurodė, kad 2009-07-21, negrąžinus pradelstos paskolos ir nesumokėjus paskaičiuotų palūkanų bei delspinigių, AB „Citadele“ bankas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. BK/1441/002-K ir 2009-08-25 kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ už jį ir A. S. laikotarpiu nuo 2009-09-10 iki 2010-08-10 AB „Citadele“ bankui išmokėjo 78 352,44 Eur draudimo išmoką. 2010-09-20 AB „Citadele“ bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bankas perleido draudimo bendrovei visas reikalavimo teises kredito gavėjų atžvilgiu, kylančias pagal būsto kreditavimo sutartį ir hipotekos lakštą. Teigė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5520-528/2012, iš jo ir A. S., kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimų įvykdymui, nutarė priverstinai išieškoti 270 535,31 Lt (78 352,44 Eur) skolą, 18 973,79 Lt (5 495,19 Eur) skolą pradiniam kreditoriui AB „Citadele“ bankui, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki nutarties išieškoti skolą visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Išieškojimą vykdo antstolė R. M., vykdymo išlaidos sudaro 4 362,55 Eur. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016-12-20 nutartimi solidariam skolininkui A. S. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2017-08-10 patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Teigė, jog A. S. tapus nemokiu, jis liko atsakingas už solidarios prievolės vykdymą. Nurodė, jog jo nemokumą sukėlė tai, kad skoliniai įsipareigojimai yra dideli, o gaunamos pajamos nedidelės, nes dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pajamos yra apie 550 Eur darbo užmokestis ir nors išlaikytinių neturi, būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo siūlė netenkinti. Nurodė, kad solidari V. E. ir A. S. skola bendrovei yra 53 140,77 Eur. Teigė, jog pareiškėjas galimai nurodė ne visas gaunamas pajamas, be to, 2017 m. sausio – gegužės mėnesiais jis pervedė 3 300 Eur I. J., kuri nėra įtraukta į pareiškėjo kreditorių sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi iškėlė V. E. bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultavimo biuras“. Nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 500 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. E. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 400 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. E. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Įpareigojo V. E. per 10 dienų nuo bankroto administratoriaus duomenų apie atidarytą depozitinę sąskaitą jam pateikimo dienos pervesti į šią sąskaitą 500 Eur bankroto procedūroms atlikti. Nustatė bankroto administratoriui keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
5. Teismas nustatė, kad priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjo V. E. yra vykdomas antstolės R. M. kontoroje ir bendra pareiškėjo įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma sudaro 58 432,96 Eur (54 070,41 Eur + 4 362,55 Eur).
6. Konstatavo, jog V. E. vardu registruotų transporto priemonių nėra, nuosavybės teise nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi, dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra 550 Eur darbo užmokestis, 2017-05-31 duomenimis, piniginių lėšų likučiai banko sąskaitose sudarė 19,63 Eur. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo V. E. skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija 25 MMA (9 500,00 Eur), todėl jis neturi objektyvios galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir sprendė, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas V. E. sąmoningai, siekdamas išvengti skolų mokėjimo kreditoriui, sunkino savo turtinę padėtį, slėpė ar slepia turimą savo turtą, byloje nėra. Pažymėjo, jog bankroto bylos proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, leidžiančioms daryti išvadą, kad asmuo buvo nesąžiningas, inicijuota bankroto byla gali būti nutraukta. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas yra sąžiningas bei nurodė, kad byloje nėra duomenų apie galimą piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą pajamų ar piniginių lėšų srityse. Konstatavo nesant pagrindo spręsti, jog pareiškėjas turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gauna pajamų bei turi turto, konkrečiu atveju, nėra pagrindas atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo solidariam skolininkui A. S. tapus nemokiu, CK 6.8 straipsnio 4 dalies pagrindu kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę iš V. E.. Darė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų.
9. Įvertinęs pateiktą UAB „Verslo konsultavimo biuras“ lėšų sumos pagrindimą, nurodė, jog 500 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina kaip lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
10. Konstatavo, jog prašoma nustatyti 400 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, nėra per didelė, nėra pažeidžianti kreditoriaus interesus, ar nepagrįstai sumažinanti kreditoriaus galimybes bent iš dalies patenkinti turimus finansinius reikalavimus pareiškėjui.
11. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas nustatė 30 dienų laikotarpį, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus bei maksimalų keturių mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos V. E. iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
13. Apeliantas nesutinkama su teismo išvada, kad nėra pareiškėjo piktnaudžiavimo ar nesąžiningumo pajamų ar piniginių lėšų srityje, nes byloje esantys duomenys patvirtina priešingai. Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2017 m. sausio – gegužės mėnesiais I. J. dalimis pervedė iš viso 3 300 Eur, mokėjimo pavedime nurodant, kad tai skola, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nors fizinio asmens bankroto byloje teismas turi būti aktyvus.
14. Teigia, kad pareiškėjui reikalingos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui detalizacija leidžia spręsti, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl 3 300 Eur sumos pervedimo I. J. neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodė, kad būsto išlaidos sudaro vidutiniškai 60 Eur per mėnesį, todėl neįtikinama, kad pareiškėjo įsiskolinimas už būstą galėjo susidaryti už 4,5 metų laikotarpį.
15. Nurodo, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, ar 3 300 Eur sumos pervedimas prieš pat bankroto procesą nebuvo siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Be to, tokiais pareiškėjo veiksmais galėjo būti pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Teigia, jog tikėtina, kad kreditoriams per visą 36 mėnesių bankroto proceso laikotarpį bus sumokėta mažesnė suma nei pareiškėjo per keturių mėnesių laikotarpį pervesta suma I. J..
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. E. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes už ką buvo atlikti mokėjimai I. J., jis teismui paaiškino, kad atlikti mokėjimai yra skola, kuri susidarė už būsto išlaikymą. Teigia, jog I. J. yra jo draugė, kuri, suprasdama jo sunkią padėtį, nuo 2013 metų leido gyventi savo bute ir naudotis komunalinėmis paslaugomis. Neturėdamas pakankamai lėšų negalėjo sumokėti už būsto išlaikymą ir jo skola I. J. didėjo. Gavęs didesnes pajamas, nes jam buvo išmokėti dienpinigiai, atsirado galimybė atsiskaityti su kreditore. Tuo tarpu apelianto teisės nebuvo pažeistos, nes skolos dengimas jam buvo vykdomas per antstolį. Tvirtina, kad elgėsi sąžiningai, nes teismui pateikė visus duomenis apie savo finansinę būklę, finansines operacijas ir teismas galėjo jas įvertinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
18. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau - FABĮ). Minėtu įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Tačiau FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys.
19. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan..
20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas, CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-516/2014; Nr. e3K-3-434-686/2015 ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo V. E. nesąžiningumą bei tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė duomenų, kurie neginčijamai galėtų nuneigti asmens sąžiningumo prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos duomenis, su šiomis teismo išvadomis iš esmės sutinka. Į bylą pareiškėjas pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016-05-31 iki 2017-05-31 iš kurio matyti jam priklausančių lėšų judėjimas banko sąskaitoje, tame tarpe ir mokėjimai atlikti I. J. (b. l. 58-59). Teismas nutartyje pasisakė dėl pareiškėjo sąžiningumo, todėl darytina išvada, kad teismas šias aplinkybės, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, tyrė ir vertino. Nutartimi teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų apie galimą piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą pajamų ar piniginių lėšų srityse.
23. Kaip minėta, pagal teismų praktiką nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai suėjo, yra 58 432, 96 Eur. Nors mokėjimus, kuriuos V. E. atliko I. J. įvardino ne tik skola, bet ir sąskaitos papildymu, kas leidžia abejoti jo teiginiais dėl mokėjimo už būstą, nes teismui nepateikta jokia sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas naudojosi I. J. būstu, mokėjimus atliko prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą, tačiau atsižvelgiant į pinigų sumas, kurios buvo pervestos I. J. 2017-01-06 - 2017-05-19 laikotarpiu, iš viso 3 300 Eur, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtent šios įmokos I. J. lėmė pareiškėjo V. E. nemokumą. Priešingų duomenų, apeliantas nepateikė. Be to, įvertintina, jog įsiskolinimo išieškojimas apelianto naudai vykdomas priverstine tvarka, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui atsiskaičius su I. J. neginčijamai buvo pažeistos kreditoriaus teisės. Byloje nėra duomenų, jog 2017-01-06 - 2017-05-19 laikotarpiu UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai išieškojimai nebuvo vykdomi.
24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo mokumą, vertino ne tik banko sąskaitose esančias lėšas, bet ir kitus duomenis apie turtą bei pajamas, todėl atskiruoju skundu nepagrįstai akcentuojama vien tik mokėjimai atlikti I. J.. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjas turėjo daugiau išlaidų, bendra debeto apyvarta - 6 651,49 Eur, dėl ko negalima tvirtinti, kad būtent piniginių lėšų pervedimas I. J. lėmė pareiškėjo V. E. nemokumą.
25. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai). Esant minėtoms išvadoms naikinti ar keisti nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.