- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-45/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Albinas Bielskis, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- V. Š., R. D.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,Ž“ priklausančio turto už 7018,25 Lt pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,Ž“ svetimo turto išvaistymo) (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2000-10-25 Nr. 89-2714 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB ,,Ž“ kasos knygos suklastojimo padarant įmonei didelės žalos) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktus, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš V. Š. 567791,50 Lt UAB ,,Ž“ naudai.
Priteista iš V. Š. 3500 Lt, R. D. 1500 Lt UAB ,,Ž“ išlaidoms už advokato dalyvavimą byloje atstovaujant UAB ,,Ž“ atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista R. D., tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka neapskųstas
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Ž“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei pats valdydamas šios bendrovės pinigus ir kitą turtą, laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 12 d. iki 2007 m. liepos 2 d., tikslios datos nenustatytos, pasisavino UAB „Ž“ jo žinioje buvusį šios bendrovės turtą: 47,15 Lt vertės elektrinį grąžtą, 406,10 Lt vertės motorinį pjūklą, 3930,16 Lt vertės izoliacijos varžos matuoklį „LEM“, 721,64 Lt vertės boilerį „Dražice OKCE 200“, 1 Lt vertės šaldytuvą „SA (AEG)“, 729,31 Lt vertės instaliacijos testerį „EURO EXPERT“, 176,91 Lt vertės telefoną-faksą „HP 4255“, 792,57 Lt vertės CD magnetolą „CLARION“, 109,59 Lt vertės mikrobangų krosnelę „DAEWOO KOG 374 RA“, viso svetimo turto už 7018,25 Lt.
Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, tikslios datos nenustatytos, iššvaistė UAB „Ž“ jo žinioje buvusį didelės vertės šios bendrovės turtą: vandens šildytuvą už 188,58 Lt, palydovinę anteną už 334,16 Lt, fotelį „Randevu 1“ už 4515,94 Lt, telefoną „SAMSUNG X 450“ už 103,82 Lt, puspriekabės platformą už 1 Lt, automobilį „BMW 520“ už 1 Lt, traktorių „MTZ 82“ už 1 Lt bei bendrovės pinigus sumoje 562646 Lt, viso iššvaistė svetimo turto už 567791,50 Lt.
Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 12 d. iki 2007 m. liepos 2 d., paties iššvaistytus UAB „Ž“ jo žinioje buvusius šios bendrovės pinigus, sumoje 562646 Lt, nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 26 d., šios bendrovės administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas vyr. buhalterės R. D. pasitikėjimu, šiai nežinant jo nusikalstamų ketinimų, jai nurodė UAB „Ž“ kasos knygoje įrašyti tiesos neatitinkančius duomenis apie tariamus avansinius mokėjimus UAB „V“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku pats buvo, tai yra: apie 2006 m. balandžio 26 d. 189580 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6002, apie 2006 m. gegužės 19 d. 173400 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6003, apie 2006 m. rugpjūčio 31 d. 172020 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6017 ir apie 2006 m. rugsėjo 26 d. 27646 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6024, bei melagingai pažadėdamas jai šioms operacijoms pagrįsti pateikti pirminius apskaitos dokumentus, tokiu būdu, suklastojo UAB „Ž“ kasos knygą, taip UAB „Ž“ padarydamas didelės žalos.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, išteisinant jį pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Visų pirma, apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad jis jo namuose rasto bendrovės turto, kurio vertė 7018,25 Lt, nepasisavino ir nenaudojo pastarojo asmeniniams poreikiams. Šis turtas buvo tik saugomas jo namuose, nes dalį šio turto sudarė vertingi specialūs prietaisai, kurie buvo reikalingi įmonei, o įmonėje yra buvę vagysčių. Jis šiuos daiktus saugojo kaip įmonės direktorius ir tai nebuvo kažkokia paslaptis. Visiems įmonės darbuotojams buvo žinoma šio turto buvimo vieta. Jis šio turto nepasisavino klastodamas dokumentus ar šiuos daiktus nurašydamas kaip susidėvėjusius, nors siekdamas juos pasisavinti, tokia galimybę turėjo, galėjo juos nurašyti ir tokiu būdu užvaldyti. Šie daiktai buvo ir liko įmonės balanse. Naujieji akcininkai dėl to nesunkiai ir nustatė, kur šis turtas yra. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis, kaip akcininkas, neturėjo teisės šio turto savintis, juo disponuoti, todėl laikymas namuose šio turto yra prilyginamas pasisavinimui. Apelianto įsitikinimu, teismas, darydamas tokią išvadą, neįvertino to, kad jis buvo ne tik akcininkas, bet ir įmonės direktorius ir, kaip vadovas, buvo atsakingas už turto apsaugą, o jokie norminiai aktai nenustato ir neįpareigoja įmonės turto būtinai laikyti įmonės registracijos vietoje. Jis turėjo teisę nuspręsti, kur turi būti saugomas turtas, ir prisiimdamas pareigą pats saugoti įmonės turtą, jokių norminių reikalavimų nepažeidė. Įmonė neturėjo jokių sandėlių, kaip ir sandėlininkų, apskaitininkų, kuriems jis būtų galėjęs patikėti įmonės turtą. Tokia praktika – saugoti turtą namuose, apelianto teigimu, yra įprasta privataus juridinio asmens veikloje, tačiau teismas, kaip tvirtina apeliantas skunde, to ne tik nežinojo, bet ir nebandė išsiaiškinti, tai yra dokumentų, esančių įmonėje ir ,,Sodroje“, kuriuose užfiksuoti duomenys patvirtina šias jo nurodytas aplinkybes, neišreikalavo, o jo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant vien į tai, kad jis turto suradimo jo namuose metu atostogavo, po to sirgo ir negalėjo grąžinti šių daiktų, traktavo kaip išgalvotas.
Apeliantas skunde taip pat yra įsitikinęs, kad jis nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog įmonės apskaitoje ir balanse buvę daiktai nebuvo tinkamai ir nustatyta tvarka nurašyti kaip susidėvėję, rodo, kad jis šį turtą išvaistė perleisdamas tretiesiems asmenims, o jo aiškinimai apie tai, jog jis nežino, kur yra dingęs kaltinime nurodytas turtas, turi būti vertinami kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Apelianto įsitikinimu, tokios teismo padarytos išvados tik rodo, kad teismas nesiekė visapusiškai, pilnai išsiaiškinti bylos aplinkybių ir teisingai išnagrinėti bylą, įrodinėjimo pareigą perkeldamas jam. Įmonės turto dingimas, apelianto tvirtinimu, pats savaime nėra joks išimtinis reiškinys ir tokių reiškinių visada buvo ir bus visose įmonėse. Tai apsprendžia įvairūs faktoriai, taip pat ir atsiradę dėl materialiai atsakingų asmenų ar trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų. Todėl teismas, apelianto nuomone, privalėjo nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, padėjusias išsiaiškinti kaltus asmenis, veikos objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, o neapsiriboti tik norminių aktų išvardijimu ir konstatavimu, jog jis buvo vienintelis UAB ,,Ž“ akcininkas ir direktorius, todėl yra kaltas dėl turto ir piniginių lėšų dingimo. Teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog jis tariamai įtakojo nuteistąją R. D. į įmonės kasos knygą įtraukti 4 avansinių mokėjimų UAB ,,V“ orderius, o priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,V“ 2006 metais buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitytas pinigų gavimas iš UAB ,,Ž“ dar jo kaltės neįrodo, nes tokios teismo išvados nepatvirtina objektyvūs įrodymai, ji iš esmės grindžiama tik prielaidomis. Teismas, visų pirma, turėjo išsiaiškinti tikslų įmonėje susidariusio trūkumo dydį, atsiradimo laiką, susidarymo būdą, o tik tada daryti kokias nors išvadas. Tai, apelianto nuomone, galėjo būti nustatyta tik atlikus pilną įmonės veiklos patikrinimą nuo jos įsteigimo, specialistei neapsiribojant tik dalies įmonės dokumentų patikrinimu (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 23 d.). Dėl to jis teisme prašė atlikti įmonės veiklos teismo ekonominę ekspertizę, tačiau teismas jo ir gynėjo motyvuotus prašymus atmetė ir rėmėsi tik dalinio, dokumentinio įmonės veiklos patikrinimo metu gautais duomenimis, kurie neatsako į pagrindinius klausimus (kokiu laikotarpiu atsirado trūkumas, kada dingo turtas, koks šio turto dingimo ar išvaistymo mechanizmas). Apelianto įsitikinimu, taip vadinamas kasos likutis 562646 Lt sumai galėjo būti tik padaryta apskaitos klaida, nes šios sumos jokie kiti dokumentai, išskyrus įrašus kasos knygoje, nepatvirtina, juolab, kad R. D. nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, nėra paneigta (kol neatlikta įmonės veiklos ekspertizė ar viso įmonės veiklos laikotarpio patikrinimas), kad buhalterinę apskaitą teisingai tvarkė ir kiti prieš R. D. įmonėje dirbę buhalteriai, tai yra, jog nebuvo tuo metu taip pat padaryta rašybos ar apskaitos klaidų, kurios galėjo įtakoti tai, kad susidarė piniginių lėšų trūkumas. Teismas apie šias aplinkybes nuosprendyje net neužsiminė. Jos nėra paneigtos ir byloje surinktais įrodymais. Dėl viso to, apelianto nuomone, jis pagal BK 184 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, apelianto įsitikinimu, net darant ir prielaidą, kad jis pastebėjęs trūkumus bandė juos pridengti tariamais piniginių lėšų išmokėjimais UAB ,,V“, tai neįrodo, kad jis asmeniškai šias pinigines lėšas ir iššvaistė. Tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip dokumentų klastojimas, o ne turto iššvaistymas.
Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad byloje nėra jokių, išskyrus suinteresuotos bylos baigtimi, nuteistosios R. D. parodymus, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog jis suklastojo UAB ,,Ž“ knygą, nes piktnaudžiaudamas buhalterės R. D. pasitikėjimu, jai nežinant jo tariamų nusikalstamų ketinimų, nurodė įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamus avansinius mokėjimus UAB ,,V“ 562646 Lt sumai. Byloje nėra paneigta, jog R. D. galėjo tvarkydama įmonės apskaitą padaryti klaidų ir po to mėginti ištaisyti padarytas klaidas, juolab, kad ji žinojo UAB ,,V“ duomenis (ši tvarkė ir konsultavo jį dėl šios įmonės buhalterinės apskaitos klausimų), ir pati, nenorėdama nukentėti, pasirinko tokią gynybos taktiką, kuri jai naudingesnė. Pati R. D. ne kartą skundėsi, kad FNTT tyrėjai jai daro psichologinį spaudimą dėl parodymų prieš jį davimo.
Apeliantas skunde taip pat laikosi pozicijos, kad šis pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš jį yra tik suinteresuotų naujųjų akcininkų pasirinktas būdas išspręsti iškilusius akcininkų ginčus (puolimas prieš jį iš karto prasidėjo, kai naujieji akcininkai perėmė įmonės valdymą ir jį nušalino nuo įmonės veiklos), o teismas tapo jų įrankiu, padėjusiu jiems ginčą išspręsti tik vienos pusės naudai. Naujieji akcininkai patys inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą, aktyviai dalyvavo bylos teisminiame nagrinėjime(patys inicijavo ikiteisminį tyrimą, kratų atlikimą, kūrė inventorizacijas, patikrinimus, ruošė dokumentus pareigūnams ir teismui), samdė atstovą, taip pat ne vieną kartą jį šantažavo, reikalaudami perduoti jiems jo (apelianto) turimas UAB ,,Ž“ akcijas, žadėjo atsisakyti reikalavimų, pasirūpinti bylos nutraukimu ir kitokių lengvatų jam baudžiamajame procese suteikimu, o jis negalėjo patikrinti įmonės dokumentų. Tai, kad jie savo tikslą pasiekė, apelianto nuomone, patvirtina teismo sprendimas apriboti nuosavybės teisę jam priklausančioms akcijoms.
Civilinio ieškovo atstovas atsikirtime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pagrįstai priteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas teigia, kad nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį be teisinio pagrindo, nes jo veikos neatitinka šiuose straipsniuose aprašytų nusikaltimų sudėčių.
Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savu. V. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB ,,Ž“ direktoriumi, pasisavino, t. y. tyčia neteisėtai neatlygintinai pavertė savo turtu jo žinioje buvusius jam svetimus UAB ,,Ž“ priklausančius daiktus: elektrinį grąžtą, motorinį ginklą, izoliacijos varžos matuoklį ,,LEM“, boilerį ,,Dražice OKCE 200“, šaldytuvą ,,SA (AEG)“, instaliacijos testerį ,,EURO EXPERT“, telefoną-faksą ,,HP4255“, CD magnetolą ,,CLARION“, mikrobangų krosnelę ,,DAEWOO KOG374RA“, iš viso svetimo turto už 7018,25 Lt. Jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teismas pagrįstai pripažino V. Š. kaltu pasisavinus šį jo žinioje esantį UAB ,,Ž“ turtą. 2008 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-914 nurodyta, kad 2007 m. liepos 31 d. inventorizacijos metu šis turtas bendrovėje nerastas (t. 1, b. l. 32, 33). Iš 2007 m. spalio 9 d. kratos protokolo matyti, kad minėti daiktai rasti pas V. Š. namuose, adresu P. G. g. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116-117, 118). Iš 2007 m. spalio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai apžiūrėti (t. 1, b. l. 119-120, 121-124). Iš 2008 m. sausio 7 d. daiktų perdavimo akto matyti, kad vyresnysis tyrėjas R. V. UAB ,,Ž“ direktoriui D. P. perdavė šiuos bendrovei priklausančius daiktus (t. 2, b. l. 22). Apeliantas skunde tvirtina, kad jo namuose rasto bendrovės turto nepasisavino ir nenaudojo asmeniniams poreikiams. Tačiau tokius teiginius paneigia bylos duomenys. Pas V. Š. namuose kratos metu dalimi daiktų (mikrobangine krosnele, šaldytuvu, telefonu) buvo disponuojama kaip nuosavu turtu. Šaldytuvas SA (AEG) rastas namo virtuvėje (t. 1, b. l. 118). Iš minėtos specialisto išvados Nr. 5-9/4 matyti, kad ši materialinė vertybė įgyta 2001 m. gruodžio 22 d. Mikrobanginė krosnelė DAEWOO įsigyta 2005 m. rugsėjo 10 d., CD magnetola GLARION įsigyta 2005 m. balandžio 1 5d., telefonas-faksas HP 4255 įgytas 2005 m. vasario 2 d. (t. 1, b. l. 32, 33). Nuteistoji R. D. parodė, kad V. Š. name kratos metu rastų daiktų nemačiusi bendrovėje, inventorizavo juos 2006 metais tik iš V. Š. pateiktų įgijimo dokumentų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog daiktai, naudojami ne bendrovės tikslais ir ilgą laiką negrąžinami net po atleidimo iš direktoriaus pareigų, leidžia teigti, kad turtas buvo pasisavintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2007). Iš liudytojo D. P. parodymų matyti, kad daliai įgytų daiktų įmonė net neturėjo poreikio (šaldytuvas, boileris, CD magnetola CLARION ir kt.). Liudytojo D. P. parodymais paneigiami apelianto teiginiai, kad jo namuose rastas bendrovės turtas tokiu būdu buvo saugomas. Minėtas liudytojas parodė, kad bendrovės prietaisams saugoti (duomenys neskelbtini) esančiame administraciniame pastate, buvo ir yra skirta patalpa, įvesta signalizacija ir saugoma apsaugos policijos. Kaip ir seifas laikomas toje patalpoje, taip ir darbo įrankiai laikomi tenai. Bendrovės patalpos buvo pilnai apsaugotos. Bylos duomenys paneigia apelianto teiginį, jog jis neturėjo galimybės sugrąžinti daiktus, nes buvo išvažiavęs ilsėtis, paskui sirgo. Liudytojas D. P. parodė, kad 2007 m. liepos 2 d. akcininkų sprendimu jį paskyrus UAB ,,Ž“ direktoriumi, prieš tai juo buvęs V. Š., nei buhalterinės apskaitos dokumentų, nei bendrovės turto jam neperdavė, nors buvo raginamas tai padaryti. Atlikus inventorizaciją, buvo nustatytas įvairių daiktų trūkumas, tarp jų ir svarbių, kad UAB ,,Ž“ gyvuotų, t. y. įvairių testerių, įrankių, įrengimų, be kurių negalima atlikti darbų. Po inventorizacijos buvo pasiųstas V. Š. registruotas laiškas su pasiūlymu pateikti trūkstamą turtą arba dokumentus. Liudytojo D. P. parodymus patvirtina byloje esantys duomenys: inventorizacijos apyrašas apie materialaus turto, įrangos, prietaisų ir įrankių trūkumą (t. 1, b. l. 3-4); 2007 m. rugpjūčio 17 d. pasiūlymas V. Š. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. atsiskaityti už UAB ,,Ž“ materialinį turtą (t. 1, b. l. 8). Matyti, kad prie to pasiūlymo buvo pridėtas 2007 m. liepos 23 d. UAB ,,Ž“ inventorizacijos apyrašo nuorašas. Iš kitų bylos dokumentų matyti, kad atsiskaitymo buvo laukta netgi ilgiau nei nurodyta pasiūlyme. Prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą gautas 2007 m. rugpjūčio 30 d. (t. 1, b. l. 1-2). Kad surasti ir sugrąžinti bendrovei daiktus prireikė kratos (t. 1, b. l. 113, 114-115, 116-117). Per tą laikotarpį V. Š. nesiėmė jokių priemonių savo valia sugrąžinti materialines vertybes, ar bent informuoti UAB ,,Ž“ apie ketinimą grąžinti jas. V. Š. nebuvo UAB ,,Ž“ turto savininkas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) 15 straipsnį, reglamentuojantį turtines akcininkų teises, o taip pat pagal UAB ,,Ž“ įstatų IV skirsnį akcinė bendrovė yra savo turto savininkė, o akcininkui nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos, suteikiančios teisę į pelno dalį (dividendus) ir į likusią turto dalį, tik likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 8 4 punkte taip pat paaiškino, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. UAB ,,Ž“ direktoriaus pareigos taip pat nesuteikė teisės V. Š. disponuoti bendrovės turtu, kaip nuosavu. Tuo klausimu pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-213/2006: ,,pagal CK 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens dalis. Jo dėka įmonė funkcionuoja – įgyvendina savo teises bei vykdo pareigas. Dėl šios priežasties, dalį teisių ir pareigų įmonės valdymo organas įgyja ex officio, t. y. įstatymo pagrindu. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai“. Vertindamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų teismas nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuosprendžiui keisti ar naikinti tiek dėl šios dalies, tiek dėl kitų dviejų dalių, liečiančių V. Š. nuteisimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir nuteisdamas V. Š. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, klaidos nepadarė. Nuosprendyje įvertinti visi duomenys, kurie patvirtino arba paneigė bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Duomenys, kuriais pagrįstas nuosprendis, yra gauti teisėtais būdais ir buvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį V. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,Ž“ direktoriumi, iššvaistė jo žinioje esantį turtą ir pinigus: vandens šildytuvą už 188,58 Lt, palydovinę anteną už 334,16 Lt, fotelį ,,Randevu 1“ už 4515,94 Lt, telefoną ,,Samsung X 1450“ už 130,82 Lt, puspriekabės platformą, automobilį ,,BMW 520“, traktorių ,,MTL 82“ už 1 Lt bei bendrovės pinigus – 562 646 Lt, iš viso iššvaistė svetimo turto už 567,791,50 Lt. Išvadas dėl V. Š. kaltumo teismas grindė įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje: iš dalies nuteistojo parodymais, liudytojų D. P., A. M., A. S. parodymais, 2008 m. vasario 29 d. specialisto išvada Nr. 5-9/4, specialistės Z. Š. apklausa teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad patikėto ar kaltininko žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymas turi būti atskirtas nuo civilinių deliktų. Todėl kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais tuo aspektu, kad vien turto trūkumas dar nereiškia, kad šis yra iššvaistytas. Iššvaistytu gali būti laikomas tik toks turto trūkumas, kuris atsiranda dėl to, kad kaltininkas neteisėtai ji dovanojo arba kitaip neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims arba jo elgesys neatitiko įprastus atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijus, kurių reikalavo konkreti situacija. Iš nuteistojo V. Š. parodymų nematyti, kad materialinės vertybės, dėl kurių iššvaistymo jis nuteistas, buvo pavogtos, paskolintos ir kt. Priešingai, liudytojas D. P. parodė, kad nebuvo rastos ne tik minėtos materialinės vertybės, bet ir jų nurašymo dokumentai. Nustatytų trūkstamų daiktų vertės nurodytos pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Girdėjo darbuotojus kalbant, jog V. Š. daiktus yra atidavęs už skolas. Liudytojas A. S. parodė, kad V. Š. vieną automobilį po avarijos atidavė bendrovės darbuotojui, traktorius buvo sulūžęs, nenaudojamas, bet juo buvo galima važiuoti, nežino kur jis bei puspriekabės platforma, vandens šildytuvo jis nematė (t. 2, b. l. 137-138). Liudytojas A. M. negalėjo nurodyti, kur yra bendrovės vardu įgytas traktorius, vandens šildytuvas, nieko nežino apie puspriekabę. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino, kur dingo palydovinė antena, automobilis ,,BMW“ autoavarijoje sugadintas, traktorius neužsivedinėjo, telefonas, puspriekabė nurašyti (t. 2, b. l. 136-137). Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š., kaip bendrovės direktorius, pažeidė pareigą būti atidžiam ir rūpestingam su svetimu jo žinioje esančiu turtu. Bendro pobūdžio argumentai, išdėstyti apelianto skunde, nepaneigia teismo išvados apie jo kaltumą iššvaisčius materialines vertybes, jas perleidžiant tretiesiems asmenims. Pagal apelianto argumentus nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl iššvaistymo bendrovės pinigų – 562 646 Lt. Priešingai nei teigia skunde apeliantas, nuosprendis šioje dalyje grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais. Vertindamas įrodymus, teismas laikėsi BPK nustatytų taisyklių, vadovavosi įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padarė nešališkas išvadas.
Iš 2008 m. vasario 29 d. specialisto išvados Nr. 5-9/4 matyti, kad 2006 metais į UAB ,,Ž“ kasos knygą buvo įtraukti duomenys apie keturis kasos pajamų orderius, išrašytus UAB ,,V“ vardu apie šiai bendrovei išmokėtus 562 646 Lt, t. y. 2006 m. balandžio 26 d. 189 580 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6002; 2006 m. gegužės 19 d. 173 400 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6002; 200 6m. gegužės 19 d. 173 400 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6003; 2006 m. rugpjūčio 31 d. 172 020 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6017; 2006 m. rugsėjo 26 d. 27 646 Lt avansinį mokėjimą pagal kasos pajamų orderį Nr. 6024. UAB ,,Ž“ kasos išlaidų orderiai šioms operacijoms nesurašyti. Priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB ,,V“ 2006 metais buhalterinėje apskaitoje nėra apskaityta jokių pinigų gavimų iš UAB ,,Ž“. UAB ,,V“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti pinigų gavimai pagal kasos pajamų orderius: 2006 m. birželio 16 d. VFR Nr. 6002 ir (duomenys neskelbtini) BANK 1000 Lt; 2006 m. birželio 23 d. VFR Nr. 6003 iš (duomenys neskelbtini) BANK 15000 Lt; 2006 m. rugsėjo 28 d. VFR Nr. 6017 iš R. A. IĮ už paslaugas 153,69 Lt; 2006 m. rugsėjo 31 d. VFR Nr. 6024 iš J. Š. įmonės savininkės už paslaugas 340,8 Lt (t. 1, b. l. 28-36). Iš nuteistosios R. D. parodymų matyti, kad bendrovės grynus pinigus valdė pats direktorius V. Š. 2006 m. pavasarį, kai ši bendrovė buvo ruošiama parduoti, V. Š. jai nurodė kasos knygoje apskaityti grynųjų pinigų išlaidas 562 646 Lt sumai, kaip išankstinius mokėjimus jo paties kitai bendrovei ,,V“ ir pateikė duomenis su, kaip jis sakė, UAB ,,V“ keturių kasos pajamų orderių numeriais ir datomis. Ji, pagal jo pateiktus duomenis, kasos knygoje užfiksavo avansinius išmokėjimus UAB ,,V“. UAB ,,Ž“ kasos išlaidų orderiai pinigų išmokėjimui nesurašyti. V. Š. valdė grynus pinigus, ir jei jis darė mokėjimus, tai turėjo išrašyti pirminius dokumentus bei juos pateikti jai, tačiau jis to nepadarė. Iš specialistės Z. Š. apklausos teisiamajame posėdyje matyti, kad pinigų trūkumas atsirado 2006 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais nurašant pinigus UAB ,,V“. Likutis 2006 m. balandžio 1 dienai pagrįstas kasos dokumentais. Nuteistasis V. Š. teisiamajame posėdyje pripažino, kad 562 646 Lt likutis realiai buvo (t. 2, b. l. 135). Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog kasos likutis 562 646 Lt sumai galėjo susidaryti tik dėl padarytos apskaitos klaidos. Apeliacinės instancijos teisme R. D. parodė, kad jai pradėjus dirbti kasoje jau buvo apie 300 000 Lt likutis. Bendrovė tuo metu buvo veikianti. Pagal buhalterinius dokumentus būdavo nustatomos išlaidos ir suvedamos į kasos knygą, paskaičiuojama kiek pinigų buvo išleista. Pagal buhalterinius dokumentus buvo nurodyti realūs likučiai. Specialistė Z. Š., papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad tokia suma realiai buvo, pagal dokumentus ji buvo užfiksuota kasoje. Pagal kasos duomenis tie pinigai buvo įnešti į V. Š. įmonę UAB ,,Ž“. Šiais duomenimis paneigiamos apelianto skundo prielaidos, jog galėjo dar prieš R. D. dirbę bendrovėje buhalteriai padaryti rašybos ar apskaitos klaidų, kurios galėjo įtakoti tai, kad susidarė piniginių lėšų trūkumas. Tad nebuvo jokio pagrindo skirti įmonės veiklos nuo pat jos įsteigimo teismo ekonominę ekspertizę. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys paneigia prielaidas, jog R. D. galėjo tvarkydama įmonės apskaitą padaryti klaidų ir po to mėginti ištaisyti padarytas klaidas, kadangi ji žinojo UAB ,,V“ duomenis (tvarkė ir konsultavo jį dėl šios įmonės buhalterinės apskaitos klausimų) ir pati, nenorėdama nukentėti, pasirinko tokią gynybos taktiką, kuri jai naudingesnė. Nuteistoji R. D. parodė, kad tik V. Š. nurodymu UAB ,,Ž“ kasos knygoje apskaitė grynųjų pinigų išlaidas 562 646 Lt sumai, kaip išankstinius mokėjimus jo bendrovei UAB ,,V“. Ji pati nedalyvavo šios įmonės veikloje, apskaitininke nebuvo. Jos ranka jokių dokumentų ten išrašyta nebuvo. Prie tos bendrovės apskaitos dokumentų nebuvo prisidėjusi, V. Š. nekonsultavo buhalteriniais klausimais. Kolegija pažymi, kad UAB ,,V“ kasos knygos ir kasos pajamų orderių kopijose, kurie liečia šį nagrinėjamą klausimą, nuteistosios parašų nėra (t. 2, b. l. 67-74). V. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad ant kasos pajamų orderių serijos VFR Nr. 6024, 6017, 6003, 6002, jis pasirašė už kasininką (t. 2, b. l. 70-73). Šie duomenys patvirtina nuteistosios R. D. parodymus, jog ne jai, o V. Š. buvo žinomi UAB ,,V“ orderių numeriai ir V. Š. nurodymu UAB ,,Ž“ kasos knygoje apskaitė grynųjų pinigų išlaidas 562 646 Lt sumai.
Apeliacinės instancijos teisme R. D. nepatvirtino apelianto argumentų, jog FNTT tyrėjai jai darė psichologinį spaudimą duoti prieš V. Š. parodymus. Be to, nei R. D., nei R. P. nepatvirtino apelianto teiginių apie neva jam darytą neteisėtą poveikį, siekiant užvaldyti bendrovę bei visas akcijas. Pažymėtina, kad bylos proceso metu paties V. Š. parodymai dėl 562 646 litų išlaidavimo UAB ,,V“ buvo nenuoseklūs ir kas kart kito. 2007 m. lapkričio 6 d. įtariamojo apklausos protokole V. Š. parodyta, kad dėl 562 646 litų išmokėjimo UAB ,,V“ nieko nežino, nes šių apmokėjimų nėra daręs ir nieko nežino apie dingusius kasos dokumentus. Bendrovėje nebuvo paskirtas kasininkas, kaip kasininkas kasos knygoje formaliai pasirašydavo administratorė V. Š., tačiau ji grynųjų pinigų nevaldė, jis valdė juos (t. 1, b. l. 149). 2008 m. kovo 18 d. akistatos su R. D. protokole V. Š. parodyta, kad jis buhalterei R. D. nedavė jokių nurodymų. Buvo tik kalbos su ja, kad reikės sutvarkyti kasą, tačiau jokių konkrečių nurodymų nebuvo. Gali būti, kad jo kalbas ji neteisingai suprato (t. 1, b. l. 165). 2008 m. kovo 18 d. V. Š. įtariamojo apklausos protokole parodyta, kad jis dėl 562 646 litų išmokėjimo UAB ,,V“ nieko nežino, nes šių apmokėjimų nėra daręs. Pinigus valdė jis, jis jokių bendrovės grynųjų pinigų neturi ir neturėjo ką perduoti naujiems bendrovės savininkams. Šis kasos likutis susidarė per ilgą laiką dėl netikslumų apskaitant jų panaudojimą, tačiau šiuos pinigus jis panaudojo bendrovės reikmėms ir sau nepasisavino (t. 1, b. l. 171). 2008 m. gruodžio 18 d. teisiamajame posėdyje V. Š. parodė, kad 2006 metais buvo įkurta bendrovė ,,V“ Klaipėdoje, jis vienintelis akcininkas ir direktorius, buhalterės nebuvo, jis pasirašinėjo kasos knygoje, apskaitą vedė samdoma įmonė, jis sutikrindavo. Dėl keturių kasos orderių R. D. neteisingai viską suprato, paskubėjo. Jai buvo pasakyta, kad reikia sutvarkyti kasą, likutį pervedant į ,,V“, nes naujieji akcininkai nenorėjo prisiimti kasos likučių. Pinigai realiai buvo, pinigus jis naudojo priedams prie darbuotojų algų mokėti, buhalterijoje pinigai nebuvo surašyti, pinigai panaudoti nesutvarkius dokumentų, ,,V“ įmonėje nebuvo kasos orderių. Nežino, kodėl sutampa rastų orderių numeriai (t. 2, b. l. 135). Sugretinus visus V. Š. parodymus matyti, kad šie nenuoseklūs (išskyrus tai, kad tik jis disponavo bendrovės pinigais) prieštarauja ne tik kitiems bylos įrodymams, bet ir prieštaringi tarpusavyje. Iš pradžių teigė, kad nieko nežino apie dėl 562 646 litų išmokėjimo UAB ,,V“, vėliau tvirtino, kad R. D. nedavė nurodymų dėl šios sumos išlaidavimo, buvo tik kalbos su ja, kad reikės sutvarkyti kasą, gali būti kad ji nesuprato. Iš pradžių teigė, kad nieko nežino dėl 562 646 litų likučio, vėliau tvirtino, kad kasos likutis susidarė dėl netikslumų apskaitant jų panaudojimą, pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad realiai pinigai buvo, juos panaudojo priedams prie darbuotojų atlyginimų, tačiau bendrovės buhalterijoje jokių dokumentų apie tai nėra. Specialistė Z. Š. parodė, kad dokumentinio tyrimo metu V. Š. buvo užduotas klausimas, kur šie pinigai, tačiau ji atsakė, kad nieko nežino (t. 4, b. l. 104). Teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, padarė vienareikšmę išvadą, kad V. Š. iššvaistė pinigus, kurių panaudojimo negalėjo pagrįsti dokumentais. Apeliacinio skundo argumentai, kurie, beje, bendro pobūdžio ir prieštaringi tarpusavyje, nepaneigia teismo išvados. V. Š. pagrįstai nuteistas už dokumento klastojimą. Dėl į UAB ,,Ž“ kasos knygą įrašytų tiesos neatitinkančių duomenų teismas padarė teisingą išvadą, kad įrašai apie avansinius mokėjimus UAB ,,V“ yra suklastoti. Teismas neturėjo pagrindo netikėti R. D. parodymais, jog V. Š. davė nurodymą padaryti kasos knygoje įrašus apie avansinius grynųjų pinigų nurašymus jo paties UAB ,,V“, kadangi R. D. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, kurie išsamiai išdėstyti ir nešališkai įvertinti nuosprendyje.
Netenkintinas apelianto prašymas, pareikštas teismo posėdyje apeliacine tvarka, sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teismas V. Š. paskyrė griežčiausią bausmę pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Šia bausme buvo apimtos kitos dvi švelnesnės bausmės. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Nagrinėjamoje byloje teismas V. Š. paskyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinka straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teismas išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl skiria tokio dydžio bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neatsirado jokių naujų pagrindų nuosprendžiu paskirtai bausmei sušvelninti.
Apeliacine tvarka patikrinus bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindų naikinti ar keisti nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.