Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Audronei Adomaitienei, UAB „Mokilizingas“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodeksas reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o teisės normos pakeitimas numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., kas reiškia, jog tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Pareiškėjas pažymi, jog pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 380 EUR ir šios aukščiau nurodytos teisės normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja jos teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, o skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, jo vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, o išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Be to, pareiškėjas nurodo, jog CPK 736 str. reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, kuomet iš skolininko pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenumato įstatymai ar teismas, tuo tarpu išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ar davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių negali būti išieškoma. Pareiškėjo vertinimu, pagal antstolio priimtą skundžiamą patvarkymą iš jos yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nežiūrint tai, viršija jos ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, kai tuo tarpu antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių ne tik išieškotojo interesams apginti, bet nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, kadangi proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus, tame tarpe ir areštuojant skolininko sąskaitą ar nurašant pinigus, todėl atsižvelgdamas į visas aukščiau Skunde nurodytas aplinkybes, su juo kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti jo priimtą patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, t. y. panaikinti areštą įkalinimo įstaigoje esančiai skolininko sąskaitai, grąžinti pinigines lėšas, jeigu tokios buvo pervestos.

Antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą vykdomojoje byloje Nr. 0036/08/02544, nurodė, kad 2016-09-06 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo nutarė, vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0036/08/02544 nėra apribota disponavimo teisė skolininko piniginėms lėšoms esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitose, o 2016-09-06 priimtame patvarkyme dėl skolos išieškojimo vykdomas skolos išieškojimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 733-743 str. numatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepimo į pareikštą skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (SVI, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., 4 punktas, patvarkymo forma priedas Nr. 81).

BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-18 išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko A. L. kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ naudai skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Antstolis pažymi, kad skundžiamu patvarkymu nėra apribota disponavimo teisė skolininko piniginėms lėšoms esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitose, skolos išieškojimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 733-743 str. numatyta tvarka, dėl ko patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad antstoliui areštavus jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis nesilaikė įstatymo (CPK 668 straipsnio 1 dalis) nustatytų išieškojimo ribojimų, todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis – įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems, kas suponuoja jo teisių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Išanalizavus vykdomosios bylos Nr. 0036/08/02544 duomenis, nustatyta, kad 2016-09-06 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo nutarė, vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Tai yra, antstolė, skundžiamu patvarkymu neareštavo visų pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, ir išieškojimas yra vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo pateikti argumentai ir išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos skunde nurodytos aplinkybės, neleidžia abejoti antstolio veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 510 - 513 str.,

nutaria:

pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.