- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2SA-101-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15223-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- A. Z., I. Z., V. Z.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Z., A. Z., I. Z. ir V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės D. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl antstolės D. M. veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose pagal Vilniaus rajono 7 notarų biuro 2011-08-29 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-7814 dėl 497 380,84 skolos išieškojimo iš skolininkės I. Z. ir Nr. JŠ-7815 dėl 785 955,40 Lt solidaraus išieškojimo iš skolininkų V. Z., A. Z. ir A. Z., išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Nurodė, kad pagal vykdomuosius įrašus vykdomas išieškojimas yra neteisėtas, nes jų pagrindu išieškoma ta pati paskola kaip ir pagal teismo hipotekos skyriaus nutartį, taigi išieškoma suma yra dvigubai didesnė nei įsiskolinimas. Antstolė privalėjo atsisakyti vykdyti įstatymų nuostatoms prieštaraujančius vykdomuosius dokumentus. Prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti skundžiamus antstolės D. M. patvarkymus dėl turto areštų aktų ir pripažinti neteisėtais ir panaikinti turto arešto aktus, padarytus remiantis 2011-08-29 išduotais vykdomaisiais įrašais; įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąsias ir priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas.
Antstolė D. M. su skundu nesutiko ir pažymėjo, kad skunde nenurodyta jokių proceso teisės normų, kurias antstolis būtų pažeidęs, ar kurių pagrindu antstolis privalėtų ar bent jau įgytų teisę grąžinti pateiktus vykdomuosius dokumentus be vykdymo. Antstolės nuomone, remiantis vien tik skolininkų pamąstymais ir grąžinus išieškotojui galiojančius vykdomuosius dokumentus, neabejotinai būtų pažeistas principas, kad sprendimas turi būti kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime nurodė, kad įstatymai neįpareigoja antstolio sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, įvertinti, kad pareiškėjų prievolių išieškotojui užtikrinimas šiuo konkrečiu atveju yra užtikrintas hipoteka. Teigė, kad antstolei pateikti vykdomieji įrašai atitinka įstatymų reikalavimus, yra pagrįsti ir vykdytini, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ar kitų įstatymų nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu antstolis neturėjo teisės priimti vykdomųjų įrašų vykdyti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės D. M. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolei pateikti paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu išduoti vykdomieji įrašai buvo galiojantys ir atitinkantys Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme įtvirtintus reikalavimus, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai priėmė juos vykdyti. Įstatymai nenumato teisės antstoliui spręsti dėl vekselio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, teisėtumo; vekselio ar jo pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų teisėtumas gali būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Konstatavo, kad skundžiami antstolės procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Civilinio proceso normų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjai A. Z., A. Z., I. Z. ir V. Z. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolės D. M. veiksmų tenkinti. Pažymi, kad išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus (vekselius) yra neteisėtas, nes pagal vykdomuosius įrašus, išduotus vekselių pagrindu, išieškoma ta pati paskolos suma, kuri išieškoma pagal teismo hipotekos skyriaus nutartį. UAB Medicinos bankas kreipėsi ir į teismo hipotekos skyrių, dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiu būdu, visų skolininkų atžvilgiu yra bent po du vykdomuosius raštus dėl to paties dalyko ir vienu metu išieškoma dvigubai didesnė suma, nei paskolinta ir gali būti išieškoma ir išieškota. Nurodo, kad antstolė, net ir sužinojusi apie tokį išieškotojo piktnaudžiavimą teise, neužkirto kelio tokiems neteisėtiems išieškotojo veiksmas, nors, atsižvelgiant į Antstolių įstatymo 3 straipsnio ir CPK 634 straipsnio antros dalies nuostatas, tokių veiksmų privalėjo imtis. Pažymi, kad reikalaudamas iš skolininko be turto įkeitimo sandorio dar išrašyti ir vekselį, bankas realiai įgyja dvigubo reikalavimo teisę, kas savaime jau yra neteisėta. Toks piktnaudžiavimas neleistinas ir antstoliams kaip asmenims, valstybės įgaliotiems užtikrinti teisėtumo ir kitų bendrųjų teisės principų laikymąsi civiliniame procese bei turintiems padėti visiems išieškojimo proceso dalyviams įgyvendinti savo teises išieškojimo procese. Pastebėjus tokį piktnaudžiavimą, antstoliui kyla pareiga apie tai informuoti proceso šalis bei ir atsiranda galimybė atsisakyti priimti vykdymui tokius abejotinus, CPK nuostatoms prieštaraujančius vykdomuosius dokumentus. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė visų mūsų aukščiau nurodytų argumentų, teisės formai suteikdamas pirmenybę prieš turinį. Tai, kad įstatyme situacija dėl dviejų vykdomųjų dokumentų (teismo sprendimo ir notaro vykdomojo įrašo) vienos sumos išieškojimo buvimo nėra aptarta, nereiškia, kad antstolis ir teismas neturi pareigos vertinti tokios situacijos atitikimo Konstitucijai ir, remiantis Konstitucija spręsti ginčo iš esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė D. M. prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog įrodymų apie tai, kad vykdomieji įrašai prieštarautų CPK nuostatoms nepateikta - kol nenuginčyti jie yra galiojantys, todėl turi būti vykdomi. Antstoliui nėra suteikta teisė spręsti dėl vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo bei analizuoti, kokiu pagrindu vekseliai yra išrašyti. CPK 651 str. nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Šios normos tikslas - išskirti vykdomojo dokumento trūkumus ir nustatyti akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Skunde nenurodyta jokių proceso teisės normų, kurias antstolis būtų pažeidęs, ar kurių pagrindu antstolis privalėtų, ar bent jau įgytų teisę grąžinti pateiktus vykdomuosius dokumentus be vykdymo. Nurodomas tik bendro pobūdžio principas, įpareigojantis antstolį aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pateikti vykdomieji įrašai yra galiojantys ir teisėti, atitinkantys LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme įtvirtintus reikalavimus, turintys visus reikiamus rekvizitus, todėl pagrįsti ir vykdytini. Nebuvo jokio teisinio pagrindo ar kitų įstatymo nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomųjų įrašų ir jų pagrindu atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus. Vykdomieji įrašai yra galiojantys, nenuginčyti ir nepanaikinti, todėl antstolio buvo priimti vykdyti pagrįstai, teisėtai ir antstoliui laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad šiuo atveju bankas, kaip išieškotojas, tinkamai pasinaudojo jam suteikta įstatymo teise ir pagrįstai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą visų solidarių skolininkų atžvilgiu visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Šios normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė D. M. 2011 m. rugsėjo 2 d. priėmė vykdymui Vilniaus rajono 7 notarų biuro 2011-08-29 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-7814 dėl 497 380,84 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės I. Z. ir Nr. JŠ-7815 dėl 785 955,40 Lt solidaraus išieškojimo iš skolininkų V. Z., A. Z. ir A. Z. išieškotojo UAB Medicinos bankas naudai (t. 1, b. l. 10-11). Minėtų vykdomųjų įrašų pagrindu antstolė areštavo pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones (t. 1, b. l. 13-15, 18, 20-22).
Apeliantai atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolė neteisėtai pradėjo išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus, išduotus vekselių pagrindu, kuomet ta pati suma yra išieškoma pagal hipotekos skyriaus nutartį. Pareiškėjai teigia, jog nustačiusi šią aplinkybę, antstolė turėjo vykdomąsias bylas nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais šių atskirojo skundo argumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi iš to, kad nurodyta, seka, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento (šiuo atveju vekselio), kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Apeliantai atskirajame skunde nenurodo nei vieno motyvo, susijusio su antstolio nepagrįstu vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, susijusio su CPK 651 str. 2 d. nurodytu sąrašu kliūčių, kurias antstolis privalo įvertinti. Pareiškėjai patys pripažįsta, jog įstatyme situacija dėl vienos sumos išieškojimo pagal du vykdomuosius dokumentus nenumatyta, todėl mano, kad teismas turi tokią situaciją įvertinti remdamasis Konstitucija. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad būtent Konstitucijoje numatytas valdžių padalijimo principas, kuris detaliai reglamentuotas kituose teisės aktuose, nesuteikia teisės antstoliui pripažinti negaliojančiu dokumentą, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas. Tai gali padaryti tik teismas, nagrinėdamas bylą ginčo teisenos tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka vertindamas antstolio veiksmus, kol vykdytinas dokumentas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pastebėtina, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, pareiškėjai ginčo teisenos tvarka 2012-04-20 yra pareiškę ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės I. Z. atsakovui UAB „Medicinos bankas“ išduotą paprastąjį vekselį 497 380,84 Lt sumai; pripažinti negaliojančiu ieškovo A. Z. atsakovui UAB „Medicinos bankas“ 2008-02-26 išduotą paprastąjį vekselį 785 955,40 Lt sumai; pripažinti negaliojančiais 2007-12-28 Vilniaus rajono 7 notarų biuro patvirtintus vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-7814 dėl 497 380,84 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės I. Z. ir Nr. JŠ-7815 dėl 785 955,40 Lt solidaraus išieškojimo iš skolininkų V. Z., A. Z. ir A. Z. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai ir kt. (civilinės bylos Nr. 2-4468-104/2012). Ieškovų reikalavimų užtikrinimui 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas išieškojimas antstolės D. M. vykdomosiose bylose. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjai gina savo teises ginčo teisenos tvarka, kaip tai jiems yra nurodęs pirmosios instancijos teismas. Taigi būtent teismui išnagrinėjus civilinę bylą ginčo teisenos tvarka bus nustatyta, ar vekseliai bei jų pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai yra teisėti bei galiojantys, todėl nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių vykdomasis dokumentas apskritai negalėjo būti priimtas vykdyti, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolė D. M. neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jo pagrindu pradėjo išieškojimą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjų argumentus dėl to, kad išieškojimas buvo pradėtas ir iš neįkeisto turto. Pažymėtina, kad iš esmės tokiu būdu pareiškėjai ginčija solidariosios atsakomybės buvimą, tačiau nesant nuginčytiems sandoriams, kuriais įtvirtinta solidari pareiškėjų atsakomybė, laiduotojai nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininkų turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju esant nenuginčytiems laidavimo sandoriams ginčo teisenos tvarka, nėra pagrindo konstatuoti, jog neteisėtai buvo pradėtas išieškojimas iš viso pareiškėjų turto.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su antstolio veiklos kompetencija, įvertino antstolės atliktus veiksmus jos įgalinimų ribose, todėl konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.