Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2334-818/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-08
Bylos Nr.
A15.-2334-818/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00904-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
Ž. V.
Advokatai
Romualdas Samaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2334-818/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00904-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; (S) 16.9.16
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinė tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. kovo 23 d., apie 16.10 val., Melioratorių g., Vilniuje, Ž. V. vairavo automobilį „Nissan“, v/n (duomenys neskelbtini) neprisisegęs įrengtu saugos diržu, policijos pareigūno reikalavimu nesileido būti patikrinamas ar yra neblaivus. Šiais savo veiksmais Ž. V. pažeidė LRV 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 Kelių eismo taisyklių 17, 196 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalyje bei 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

Ž. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis būdamas neblaivus bei neprisisegęs saugos diržu vairavo automobilį „Nissan“, o jį sustabdžius policijos pareigūnams, jis vengė pasitikrinti alkotesteriu dėl blaivumo. Dėl tokio savo netinkamo elgesio gailisi, jis dirba dviejuose darbuose vairuotoju. Prašo teismo esant pagrindui neskirti papildomos nuobaudos – vairuotojo teisių atėmimą bei paskirtą baudą išdėstyti 3 mėnesiams dėl sunkios finansinės padėties.

Liudytoja E. B. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2017-03-23 tarnybos metu patikrinimui sustabdė Melioratorių g., Vilniuje, važiuojantį automobilį „Nissan“, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržu. Pradėjus bendrauti su vairuotoju Ž. V., jį pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, jo koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo nerišliai. Todėl buvo nuspręsta Ž. V. patikrinti alkotesterio pagalbą, tačiau vairuotojas atsisakė tikrintis, reikalavimą patikrinti jo blaivumą vykdė kelis kartus prie stovinčio automobilio „Nissan“ bei jau pažeidėjui būnant policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Ž. V. veiksmai buvo vertinti, kaip patikrinimo dėl galimo apsvaigimo vengimas. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas.

Motyvuojamoji dalis

Be Ž. V. prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusižengimu įrodyta surinktų duomenų visumą, o būtent: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10ANP-91815673-17, policijos pareigūnų E. B. ir R. V. 2017 m. kovo 23 d. tarnybiniais pranešimais bei liudytojos E. B. parodymais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo bei kiti rašytiniai duomenis. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 422 straipsnio 7 dalyje bei 432 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėties elementai. Teismas tik pakoregavo administracinio nusižengimo protokole nurodytą ANK straipsnio, už kurį numatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, nurodydamas, jog Ž. V. padarė ne ANK 432 straipsnio 2 dalies, bet ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Ž. V. padaryto

administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 432 straipsnio 1 dalyje, koregavimas neapsunkina Ž. V. paskirtos bausmės dydį.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – Ž. V. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į nustatytą, ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą, atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį sunkinančią aplinkybę – Ž. V. šį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (atsisakė tikrintis blaivumą, kas priliginama sunkiam girtumui ir šį aplinkybė jis pripažino teismo posėdžio metu) ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Ž. V. – anksčiau administracine tvarka baustas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau Ž. V. skirtinos baudų dydis artimos ANK 422 straipsnio 7 dalyje bei 432 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytų bausmių minimumą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, Ž. V. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos baudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas patikrinus šios bylos medžiagą ir pažeidėjo Ž. V. argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių Ž. V. už padarytus pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Pažymėtina, kad padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 422 str. 7 d. yra labai pavojingas, nes asmuo vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei vengė būti patikrintas policijos pareigūnų dėl blaivumo, kas pagal susiformavusią praktiką yra priliginama sunkiam girtumui, tuo keldamas sau ir kitiems eismo dalyviams didelį pavojų, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Tai, kad, kaip argumentuoja Ž. V., dėl vairuotojo teisių netekimo gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo iš darbo, ypatinga aplinkybe, galinčia sąlygoti išskirtinio ANK 34 str. 5 d. instituto taikymą, nelaikytina, o vadovautis ANK 34 str. 5 d. nuostatomis skirti švelnesnės, nei normos sankcijoje nustatyta, administracinės nuobaudos nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymėtiną, kad bylos duomenimis (b.l. 2-3), Ž. V. ir ankščiau yra baustas administracinė tvarka jam nesilaikant KET reikalavimų, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje bei 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei jam paskirti:

pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį – 1000 € (vienas tūkstantis eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį - 30 € (trisdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Ž. V. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 1000 € (vienas tūkstantis eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Išdėstyti Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-08 nutarimu administracinėje byloje Nr. A15.-2334-818/2017 paskirtos 1000 € (vienas tūkstantis eurų) baudos sumokėjimą per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 29 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 333,33 € baudos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17066469556 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius