Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. gegužės 9 d. nutarimas ir sutrumpintas A. K. skirtos administracinio poveikio priemonės terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_P-16521-2018 (toliau ir – Institucijos nutarimas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 17 d. apie 22.30 val. Vilniaus r., Juodšilių k., Pušų g. 3., vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 0,94 promilių girtumas. A. K. šiuo nutarimu nubaustas 320 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. 2018 m. gegužės 30 d. pateikė teismui skundą dėl Institucijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o nenutraukus bylos - neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. liepos 18 d. nutartimi A. K. skundą patenkino iš dalies ir Institucijos nutarimą pakeitė - A. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpino iki 12 mėnesių, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti šią administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui.

Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad jam turi būti paskirta švelnesnė administracinė nuobauda, nes egzistuoja aplinkybės, švelninančios jo administracinę atsakomybę (ANK 34 str. 5 d.), o paskirta nuobauda yra per griežta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išlaiko savo šeimą, dirba savarankiškai, teikdamas transporto priemonių variklių techninės apžiūros ir remonto paslaugas, ir šių paslaugų teikimas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Apeliantui netekus teisės vairuoti transporto priemones, nukentės ne tik įmonės, bet ir jo šeimos interesai. Galimybių keisti specializaciją bei darbą apeliantas neturi. Taip pat apeliantas privalės į mokyklą vežti savo sūnų, o į gydymosi įstaigas motiną. Visos šios aplinkybės yra išskirtinės ir turi būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios apelianto atsakomybę. A. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi, todėl teismas privalėjo į tai atsižvelgti.

Tariamo administracinio nusižengimo padarymo dieną apeliantas alkoholinių gėrimų nevartojo, o 0,94 promilės etilo alkoholio nustatymą galėjo sąlygoti vaistų „Veselka“, kuriame yra alkoholio koncentracija, vartojimas. Sėsdamas už automobilio vairo, apeliantas jautėsi gerai, buvo įsitikinęs, kad nepažeidžia įstatymo. Alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo viršyta tik minimaliai – 0,19 promilės etilo alkoholio, be to, nors pirminio tyrimo metu nustatytas 0,45 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje, bet pakartotinio tyrimo metu – tik 0,37 promilės etilo alkoholio, kas traktuojama, kaip leistina norma vairuojant automobilį. Administracinį nusižengimą apeliantas padarė visiškai atsitiktinai, jis nebuvo piktybinio pobūdžio, padarytas pirmą kartą. Administracinį nusižengimą nustačiusiems pareigūnams nesipriešino, su jais nesiginčijo, vykdė jų teisėtus reikalavimus, padėjo atskleisti administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingas aplinkybes. Administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, kad apeliantas anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vertino kaip jį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kadangi Kelių eismo taisyklių pažeidimai negali būti prilyginami vairavimui neblaiviam.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas atmetamas

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, iš dalies tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir pakeisdamas Policijos nutarimą tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės termino nustatymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, kelia klausimą tik dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo bylos duomenų tvirtinamas ar apelianto nurodomas aplinkybes dėl jam paskirtos nuobaudos griežtumo vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur, o pagal to paties straipsnio 9 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliaciniame skunde prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba dar labiau sutrumpinti ir taip minimalų šios teisės atėmimo terminą. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išimtinėmis aplinkybėmis, jo įsitikinimu, sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos ir taip minimalų terminą, nurodė tai, kad jis išlaiko savo šeimą, dirba savarankiškai, teikdamas transporto priemonių variklių techninės apžiūros ir remonto paslaugas, ir šių paslaugų teikimas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, apeliantui netekus teisės vairuoti transporto priemones, nukentės ne tik įmonės, bet ir jo šeimos turtiniai interesai, taip pat apeliantas privalo į mokyklą vežti savo sūnų, o į gydymosi įstaigas sergančią motiną. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apeliantas nurodė ir pirmosios instancijos teismui skunde dėl Institucijos nutarimo. Tačiau šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, A. K. kils nepatogumų ir jam bus sudėtingiau vykdyti tiek darbines funkcijas, tiek įsipareigojimus šeimai, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015), o yra sudėtinė jam paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis. Nei darbo funkcijų atlikimas, nei rūpinimasis šeima tikrai netaps neįmanomu, apeliantui netekus teisės vairuoti, ir šie apelianto nepatogumai truks tik laikinai. Patiriami nepatogumai, laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Tai, kad apeliantas nesipriešino administracinį nusižengimą nustačiusiems pareigūnams, su jais nesiginčijo, vykdė jų teisėtus reikalavimus, padėjo atskleisti administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingas aplinkybes ar nesiėmė kokių nors kitų neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės, taip pat nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti mažesnę nei minimali nuobaudą, o normalus ir tinkamas asmens elgesys.

Apeliantas savo skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir labai gailisi dėl jo. Iš tiesų prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailestis arba padėjimas nusižengimą išaiškinti yra svarbi aplinkybė ir lengvinanti asmens administracinę atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Iš Institucijos nutarimo matyti, kad į ją buvo atsižvelgta A. K. skiriant administracinę nuobaudą, taip pat ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kartu su kitomis, vertinta ir pirmosios instancijos teismo, šiam sprendžiant dėl administracinės nuobaudos švelninimo ir ją sušvelninus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki minimalaus. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas prisipažino padaręs nusižengimą, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti ir taip minimaliam terminui jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes, kaip jau minėta, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą žymiai švelninti jam paskirtą nuobaudą, apeliantas nenurodė ir nepagrindė. Apygardos teismas taip pat pastebi, kad nors apeliantas teigia, kad prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau tuo pačiu skunde nurodo, kad jo nusižengimas yra tik tariamas, kad jis jokio alkoholio nevartojo, taip pat stengiasi sumenkinti nustatytą jo neblaivumo lygį. Visa tai apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių dėl nuoširdaus apelianto prisipažinimo ir gailėjimosi.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti aplinkybę, kad A. K. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes tokią teismo pareigą numato įstatymas – ANK 34 straipsnis. Tai, kad apeliantas anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš tiesų jį charakterizuoja neigiamai, nes rodo, kad apeliantas yra linkęs nepaklusti įstatyme įtvirtintoms visuomeninio elgesio taisyklėms.

Apibendrindamas visa tai, kas paminėta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagrįstai apelianto prašymo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netenkino ir šį terminą sutrumpino iki minimalaus. A. K. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti jam paskirtą nuobaudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jam neskirti arba šio atėmimo terminą žymiai sutrumpinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliantas argumentų, sudarančių pagrindą abejoti teismo išvadomis nenurodė ir nepagrindė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.