Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. sausio 27 d. gautas nuteistojo A. M. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, prašoma atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pateiktas prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad nuteistasis būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu nepakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, todėl jam kilo sunkumų susipažįstant su nuosprendžiu ir teisės aktais, o gynėjas buvo paskirtas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šios aplinkybės sutrukdė laiku paduoti apeliacinį skundą, be to, daugelis proceso dalyvių yra padavę apeliacinius skundus, todėl jo pavėluotas apeliacinio skundo padavimas iš esmės nekeičia padėties ir skundas gali būti priimtas.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo A. M. skundo argumentais ir baudžiamosios bylos duomenimis, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BKP) 312 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 3 ir 4 dalys). BPK 314 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti nuosprendį priėmusį teismą atnaujinti praleistą terminą.

8. BKP 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso veiksmai atliekami laikantis šio Kodekso nustatytų terminų. Ši bendroji baudžiamojo proceso pareiga galioja visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems ir procesinius veiksmus atliekantis asmenims. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso teisėtumui, todėl nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami, be to, baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Toks elgesys nesuderinamas su teisingumo interesais, gali pažeisti kitų proceso dalyvių interesus bei trukdyti bylos nagrinėjimą.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje skelbiant nuosprendį, nuteistasis A. M. dalyvavo nuotoliniu būdu (t. 267, b. l. 50; t. 271, b. l. 2–3). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantis teisiamojo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad skelbiant nuosprendį nuteistiesiems buvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji patvirtino, kad suprato paskelbtą nuosprendžio rezoliucinę dalį bei teisėjo dėl jo pateiktus paaiškinimus (nuteistųjų prašymu atskiros nuosprendžio rezoliucinės dalys buvo išverstos jiems suprantama kalba). Nuosprendžio nuorašas lietuvių kalba nuteistajam A. M. išsiųstas 2024 m. gegužės 9 d. (t. 270, b. l. 189). Nuteistasis A. M. 2024 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismui pareikė prašymą pateikti nuosprendžio vertimą jam suprantama rusų kalba (t. 271, b. l. 14). Nuosprendžio įžanginės ir rezoliucinės dalių vertimas į rusų kalbą nuteistajam buvo įteiktas 2024 m. birželio 5 d. (t. 271, b. l. 109–110), viso nuosprendžio vertimas įteiktas 2024 m. rugsėjo 9 d. (t. 274, b. l. 50–51). Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio apskundimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 9 d., nuosprendžio apskundimo terminas baigėsi 2024 m. rugsėjo 29 d. Nuteistasis iš esmės neginčija, kad apeliacinio skundo padavimo terminai jam buvo žinomi, tačiau teigia, kad jis būdamas įkalinimo įstaigoje manė, jog apeliacinį skundą paduos jį gynęs advokatas. Tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje, 2024 m. spalio 7 d. sužinojo, kad apeliacinis skundas nebuvo paduotas. Todėl tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos galėjo pasirūpinti tinkama gynyba ir paduoti apeliacinį skundą (laisvės atėmimo bausmę jis atliko ir į laisvę paleistas (duomenys neskelbtini)).

10. Spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo teismas įvertina priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbumą. Svarbių priežasčių sąrašo įstatymas nenumato, tačiau jomis gali būti pripažįstamos tiek BPK 37 straipsnyje nurodytos, tiek ir kitos, nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą atlikti proceso veiksmą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vertinant, ar asmens nurodytos termino paduoti skundą praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nustatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes kitu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Priešingai aiškinant įstatymą ir nepagrįstai atnaujinant procesinius terminus gali būti pažeisti kitų proceso dalyvių interesai, kurie tikisi greito bylos išnagrinėjimo, teisinio aiškumo dėl priimto baigiamojo akto ir jo stabilumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-71-1020/2023). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant užtikrinti proceso greitumo principą, teisingumo ir visų byloje dalyvaujančių asmenų interesus, kurie gali būti pažeidžiami neapibrėžtai ilgą laiką egzistuojant galimybei atnaujinti praleistus terminus, visais atvejais įstatymo numatytą terminą praleidęs asmuo, išnykus svarbioms priežastims, dėl kurių buvo praleistas terminas, turi per protingą terminą pateikti prašymą terminui atnaujinti. Priešingu atveju, jo elgesio vertinti kaip atidaus, rūpestingo bei sąžiningo negalima. Teismo vertinimu, tik įvertinus visas šias aplinkybes gali būti išlaikyta pusiausvyra tarp terminą praleidusio ir visų kitų baudžiamojo proceso dalyvių bei teisingumo interesų.

11. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė pakankamų ir svarbių priežasčių atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Visų pirma, akcentuojama tai, kad šiuo atveju apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo trukmė yra itin ilga. Kaip matyti, apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2024 m. rugsėjo 29 d. Taigi, nuo termino pabaigos iki apeliacinio skundo pateikimo, t. y. iki 2025 m. sausio 27 d. praėjo keturi mėnesiai, o nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo net daugiau nei aštuoni mėnesiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto nurodytos apeliacinio skundo padavimo praleidimo priežastys, taip pat ir laiko tarpas nuo svarbių priežasčių išnykimo, šiuo atveju nekliudė gerokai anksčiau nuteistajam pateikti apeliacinį skundą, t. y. išreikšti savo valią dėl nesutikimo su teismo nuosprendžiu, taip pat esant pagrindui anksčiau pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Kaip jau minėta, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliko ir į laisvę buvo paleistas (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą buvo paduotas vėlgi nepagrįstai ir neatsakingai delsiant, t. y. per ilgesnį laiką nei įstatyme numatytas maksimalus dvidešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti, t. y. tik 2025 m. sausio 27 d.).

12. Nuteistojo nurodytas jo ir jo gynėjo tarpusavio komunikacijos trūkumas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę bei nesusitarimas dėl apeliacinio skundo pateikimo jau minėtų aplinkybių kontekste, taip pat nesudaro jokio pagrindo pripažinti šios aplinkybės svarbia termino praleidimo priežastimi. Kaip jau minėta, nuteistasis dalyvavo paskelbiant teismo nuosprendį ir nuo pat jo paskelbimo laiko žinojo esmines jo išvadas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis gebėjo ir gali pats išdėstyti savo poziciją dėl bylos esmės. Antai, 2024 m. vasario 20 d., posėdyje, pasinaudodamas paskutinio žodžio teise, jis labai detaliai ir net detaliau nei apeliaciniame skunde išsakė savo poziciją dėl bylos esmės (beveik tris valandas trukusiame posėdyje iš esmės pasisakė tik nuteistasis A. M. (pasakytas paskutinis žodis išdėstytas daugiau nei dešimtyje posėdžio protokolo lapų).

13. Visų minėtų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad šiuo atveju nuteistojo procesinių teisių įgyvendinimas neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų. Taigi, kaip matyti, nuosprendžio apskundimo termino praleidimas yra išimtinai susijęs tik su paties nuteistojo apsisprendimu ir neveikimu bei negali būti vertinamas kaip nepriklausantis nuo nuteistojo valios ir objektyviai sukliudęs jam paduoti apeliacinį skundą per įstatymo numatytą terminą. Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad jo apeliacinio skundo priėmimas niekaip nesutrukdys bylos nagrinėjimo, nes apeliacinius skundus yra padavę ir kiti asmenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad aptariamos bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme yra jau seniai suplanuotas; posėdžių datų derinimas buvo pakankamai sudėtingas (byloje dalyvauja didelis skaičius gynėjų, kurie teikė savo užimtumo grafikus Lietuvos apeliaciniam teismui ir atitinkamai kituose teismuose, taip pat ir kitose bylose teikia informaciją apie savo užimtumą Lietuvos apeliaciniame teisme; pagal šiuos teiktus duomenis derinamas teisėjų užimtumas, neskiriamos kitos bylos ir pan.), visi proceso dalyviai ruošiasi bylos nagrinėjimui pagal byloje jau pateiktus apeliacinius skundus ir t. t., todėl neatidžiai ir nerūpestingai besielgusio nuteistojo A. M. skundo priėmimas pažeistų teisingumo interesus – bylos nagrinėjimas negalėtų vykti jau suplanuotu laiku, t. y. 2025 m. vasario 19 d. ir tai vilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą (tai kartu pažeistų ir kitų proceso dalyvių interesus į greitą procesą, nes bylos nagrinėjimas neabejotinai užsitęstų).

14. Atsižvelgiant į visa tai, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi visiškai pagrįstai atsisakyta atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą bei priimti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

15. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 13 d. gautas nuteistojo A. M. paaiškinimas dėl jo paduoto skundo ir prokurorės atsiliepimo, kuriame iš esmės dar kartą pakartoti jo skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties išdėstyti argumentai, taip pat pateiktas prašymas leisti jam dalyvauti 2025 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme vyksiančiame teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo, nuteistųjų V. G., A. V. (A. V.), A. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiame prašyme dar kartą nurodyti argumentai dėl sunkumų paduodant apeliacinį skundą jau buvo aptarti ir nekeičia teismo išvadų apie nepateisinamas priežastis praleidžiant terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tai savaime neeliminuoja nuteistojo galimybės dalyvauti 2025 m. vasario 19 d. teismo posėdyje kaip asmeniui, kuris nėra pateikęs apeliacinio skundo, tačiau šį klausimą gali spręsti tik Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.