Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-627-328/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-27
Bylos Nr.: e2-627-328/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06624-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Atsakovas: O. G., T. A.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-627-328/2023Proceso Nr. 2-06-3-06624-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovo atstovei U. R.,atsakovei O. G.,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. R.,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ((duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus) ieškinį atsakovams O. G. ir T. A. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. R., N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, (toliau ir – ieškovas, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) laikinai apriboti motinos O. (K.) G. valdžią nepilnamečių vaikų N. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) laikinai apriboti tėvo T. A. valdžią nepilnamečio vaiko N. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės O. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. A. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. R. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovo T. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) nustatyti nepilnamečių vaikų N. A. ir N. R. gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje; 7) paskirti laikinuosius globėjus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų N. A. ir N. R. nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog atsakovė – nepilnamečių vaikų N. A. ir N. R. motina. Nepilnamečio vaiko N. A. tėvas – atsakovas T. A., kuris, Skyriaus duomenimis, šiuo metu yra suimtas ir atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Šeima Skyriui žinoma nuo 2019 metų, atvejo vadybos procesas šeimai taikomas nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021-09-15 nutartimi buvo išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus N. A. iš įstatyminių atstovų – atsakovų bei N. R. – iš įstatyminių atstovų atsakovės bei tėvo V. R.. Nepilnamečiui vaikui N. A. nustatyta laikinoji globa pas senelę N. A., o N. R. – laikinoji globa pas senelę I. R.. Nuo 2021-08-25 iki 2022-06-23 buvo organizuoti 6 atvejo vadybos posėdžiai, kurių tikslas buvo teikti šeimai pagalbos priemones, kad kuo greičiau vaikai būtų sugrąžinti į šeimą. Šiuo laikotarpiu atsakovė dalyvavo tik dviejuose atvejo vadybos posėdžiuose, pagalbos priemonių nevykdė. Mobilios komandos darbas su atsakovės šeima vyko nuo 2022-07-20 iki 2022-08-20, pirmą kartą su atsakove pavyko pasimatyti tik 2022-07-28, kada ir buvo gautas motinos sutikimas bendradarbiauti su mobiliosios komandos specialistais. Buvo suplanuotos 8 konsultacijos, iš kurių įvyko 5, bendradarbiavimas nebuvo nuoseklus, motina nevisiškai laikėsi susitarimų dėl konsultacijų. Daug laiko buvo skiriama alkoholio vartojimo sunkumams, galimiems pagalbos būdams, tačiau konsultacijų pradžioje atsakovė neigė faktą, kad turi sunkumų dėl alkoholio vartojimo. Mobiliosios komandos darbo metu buvo fiksuotas alkoholio vartojimas ir vaikų nepriežiūra, kadangi vaikai buvo palikti netinkamų asmenų priežiūrai, kur taip pat buvo vartojamas alkoholis, laikinoji priežiūra nebuvo užtikrinta tinkamai. N. A. pasitikėdama atsakove leido vaikui pabūti kartu su motina, tačiau moteris pasiėmusi vaiką negebėjo vaiko prižiūrėti ir juo pasirūpinti. Po šio įvykio atsakovė pradėjo pripažinti, jog turi alkoholio vartojimo sunkumų, kad juos reikia spręsti, teigė, kad registruosis konsultacijai į priklausomybės ligų centrą. Dirbant mobiliajai komandai su atsakove pastebėtas vengimas čia ir dabar spręsti problemą, moteriai trūksta vidinės motyvacijos koncentruotis į pagrindinę jos problemą ir sunkumų. Atsakovei rekomenduota geranoriškai susitarti su senele I. R. dėl susitikimo su vaiku, tačiau per visą šį laiką atsakovei nepavyko susidėlioti prioritetų dėl pasimatymų su vaiku N. R., pažymint jog vaikas nori susitikti ir pasimatyti su motina. Nurodė, jog motinos šeimoje vaidmenys kintantys dėl alkoholio vartojimo, įsitraukimo į nusikalstamas veikas, vaiko pasiėmimo kartu, kur vartojamas alkoholis. Pastebėta, kad tėvystės įgūdžiai yra minimalūs. Motinai trūksta gebėjimų užtikrinti vaikams saugią psichologiškai ir fiziškai aplinką. Papildomai nurodė, jog N. A. emociniai poreikiai užtikrinami, kadangi motina su vaiku susitinka beveik kiekvieną dieną, laikinosios priežiūros metu motinai nepavyko užtikrinti N. R. emocinių poreikių (santykiai su vaiku visiškai nutolę, laikinosios globėjos teigimu, vaikas nenorėtų grįžti pas motiną, nori gyventi su močiute, motina su vaiku nepalaiko jokio kontakto, vaikas apie motiną beveik nekalba, neprašo jai skambinti, su motina nebendrauja, motina vaikui išlaikymo neteikia). Nurodė, jog atsakovas T. A. piktybiškai vengė bendrauti su socialiniais darbuotojais, į jų rekomendacijas reagavo vangiai arba iš viso nevykdė. Atsakovas savo elgesiu pabrėžtinai rodė, jog socialinių darbuotojų rekomendacijos jam neįdomios, nepriimtinos. Visų paslaugų teikimo šeimai periodu T. A. vengdavo dirbti legaliai. Atsakovė su specialistais, artimaisiais bendrauja tada, kai jai paranku. O. G. linkusi išsisukinėti, nuolat randa priežasčių skirtai pagalbos priemonei neįgyvendinti, į rekomendacijas neatsižvelgė, nereagavo, dėl šios priežasties šeimoje nėra teigiamų pokyčių. Pagrindinė atsakovės šeimos problema, tėvystės įgūdžių stoka, ryšio su vaikais nepalaikymas, motyvacijos keisti esamą šeimos situaciją stoka. Nurodė, jog N. A. tėvas (atsakovas) nuo (duomenys neskelbtini) atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vaiku neturi galimybės rūpintis. Laikinosios globėjos teigimu, atsakovas N. A. išlaikymo neteikia. Mano, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nesirūpina savo biologiniais vaikais, yra nusišalinę nuo tėvų pareigų, vaikų nelanko, nekuria tarpusavio ryšio, stokoja socialinių įgūdžių ir žinių apie vaikų raidą, nesuvokia elementarių vaikų bazinių poreikių, neteikia jiems išlaikymo bet kokia forma, nededa pastangų sudaryti vaikams saugią aplinką augti, vartoja psichiką veikiančias medžiagas bei turi joms priklausomybę. Esant šioms aplinkybėms tikslinga laikinai apriboti atsakovų valdžią į jų vaikus. Mano, jog laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų tinkamiausia priemonė apginti nepilnamečių vaikų interesus bei apsaugoti vaikus nuo galimos dar didesnės žalos, kuri galėtų atsirasti ateityje, jei tėvų valdžia nebūtų apribota laikinai.

Atsiliepimas

Atsakovas T. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negali rūpintis nepilnamečiu vaiku N. A.. Pripažino, jog gyvenant kartu su atsakove, šeimoje buvo daug problemų, dėl ko gailisi ir šiuo metu bando taisyti savo elgesį, pataisos namuose lanko tėvystės kursus. Kiek yra leidžiama, bendrauja su vaiku ryšio priemonėmis, ieško darbo, kad galėtų išlaikyti vaiką. Sutiko, kad laikinąja vaiko globėja būtų paskirta N. A., kitus klausimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė reikalavimus ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog nuo to laikotarpio, kai vaikai teismo leidimu paimti iš tėvų ir jiems nustatyta laikinoji globa, įstatyminiai atstovai nebendradarbiauja su įstaigomis, neteikia vaikams išlaikymo, vaikais nebuvo rūpinamasi. N. R. beveik šešerius metus gyvena su senele, motinos ir vaiko ryšis yra beveik nutrūkęs. Laikinai tėvų valdžią prašo riboti, nes mano ir tikisi, kad vaikų įstatyminiai atstovai pareikš norą susigrąžinti vaikus į šeimas. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovė O. G. paaiškino, jog susigrąžinti vaikus norėtų, nurodė, jog alkoholio nebevartoja, gydosi. Paaiškino, jog turi tris vaikus, nepilnametis sūnus gyvena su tėvu. Mažamečiais vaikais nesirūpina nuo praeitų metų vasaros. Paaiškino, jog su sūnumi susiskambina, jis jau didelis. Nepilnametę N. aplanko, kai važiuoja į (duomenys neskelbtini), o su N. R. ryšys nutrūkęs. Tvirtino, jog kai įsidarbins, tikrai padės vaikams. Papildomai paaiškino, jog nuo (duomenys neskelbtini) prie mažamečių vaikų išlaikymo neprisidėjo. Su ieškiniu sutiko.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. A. paaiškino, jog yra laikinoji N. A. globėja, nurodė, jog atsakovė vaiką lanko, retai, bet lanko. Atsakovas su vaiku bendrauja, vaikas tėvą pažįsta. Paaiškino, jog globojamas vaikas yra sveikas. Motina vaikui išlaikymo neteikia, anksčiau prie išlaikymo prisidėdavo kita forma (pirkiniais, daiktais). Su ieškiniu sutiko.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R. paaiškino, jog yra laikinoji N. R. globėja. Nurodė, jog nuo vaiko gimimo dalyvauja vaiko gyvenime. Papildomai paaiškino, jog globojamas vaikas lanko ugdymo įstaigą, yra prižiūrima. Vaiko motina su vaiku nebendravo, išlaikymo neteikia. Su ieškinio reikalavimais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai O. (K.) G. ir T. A. yra nepilnamečio vaiko N. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Atsakovė O. G. (buv. K.) yra nepilnamečio vaiko N. R., gim. (duomenys neskelbtini) motina, vaiko tėvas – V. R..

Skyrius 2021-08-17 prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaikus – N. A. iš vaiko tėvų O. G. ir T. A. (prašymo pateikimo metu jam skirta kardomoji priemonė suėmimas) bei N. R. iš vaiko tėvų – atsakovės O. G. ir V. R. (prašymo pateikimo metu atliko bausmę pataisos namuose). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021-09-15 nutartimi (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) prašymas tenkintas, leista paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriau įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa vaikui N. A. nuo (duomenys neskelbtini), vaiko globėja paskirta N. A. globėjos gyvenamojoje vietoje nustačius vaiko globos vietą. BĮ (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau – Centras) 2021-10-26 išvadoje dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir (ar) dalyvio veiklai Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog N. A. turi ir pademonstravo būtinas kompetencijas, reikalingas norint tapti vaiko N. A. globėja. Iš Skyriaus 2021-12-29, 2022-06-28, globojamo vaiko aplankymo aktų matyti, jog N. A. užtikrinta tinkamas sąlygas vaikui N. A. augti ir vystytis, gautas lėšas (išmokas) naudoja vaiko interesais. 2022-07-28 vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodoma, kad globėja tinkamai rūpinasi vaiku ir atlieka savo pareigas.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa N. R. nuo (duomenys neskelbtini), vaiko globėja paskirta I. R. globėjos gyvenamojoje vietoje nustačius vaiko globos vietą. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2021-10-25 išvadoje dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir (ar) dalyvio veiklai Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. R., įvertinus jos gebėjimus, yra pasirengusi būti N. R. laikinąja globėja. 2021-11-25, 2022-05-26 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose nurodoma, jog laikinosios globėjos namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikių užtikrinimui. 2022-06-06 vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodoma, jog globėja tinkamai vykdo savo pareigas, vaikui N. R. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsižvelgiant į vaiko amžių, išsivystymą bei poreikius, sukuriama saugi ir stabili gyvenamoji aplinka.

2022-06-27 BĮ (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė motyvuotą siūlymą dėl vaikų N. A. ir N. R., kuriuo siūlė kreiptis į teismą dėl laikino motinos O. G. valdžios ribojimo vaikų atžvilgiu bei laikiną tėvo T. A. valdžios ribojimo vaiko N. A. atžvilgiu. Siūlymas grindžiamas aplinkybėmis, jog O. G. (K.) ir T. A. šeima Centrui žinoma nuo 2019-08-29, šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, nuo 2019-09-16 šeimai teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. Nurodoma, jog motina (atsakovė) turi tris vaikus: N. R. ir N. A., kurioms nustatyta laikinoji globa, ir N. K., kuris gyvena su tėvu. Nuo 2019-08-29 šeimai organizuota 10 atvejo vadybos posėdžių, kurių metų sudaryti pagalbos planai šeimai, aptarti šeimos ir vaiko poreikiai, skirtų šeimai įpareigojimų vykdymas. Inicijavus atvejo vadybos procesą pagrindinės identifikuotos problemos: alkoholio vartojimas, vaiko nepriežiūra vartojant alkoholį, galimas konfliktiškas motinos bendravimas. Nuo 2019-09-16 šeimai teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga, atsakovė konsultuota dėl priklausomybės alkoholio vartojimo problemai mažinti, rekomenduota susirasti nuolatinį darbą; pastebėta, kad atsakovė neigia turinti alkoholio vartojimo problemų, užregistruota socialinės darbuotojos neatvyko psichologinei konsultacijai; šeima išklauso rekomendacijas, tačiau į jas neatsižvelgia, nereaguoja, dėl šios priežasties šeimoje nėra teigiamų pokyčių. (duomenys neskelbtini) atsakovė socialiniams darbuotojams prisipažino, jog yra pagiringa ir vartojo alkoholį, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai nustatė atsakovei 0,81 prom. neblaivumą, o atsakovui -1,55 prom. neblaivumą, kartu namuose buvo nemieganti mažametė N. R., (duomenys neskelbtini) atsakovė soc. darbuotojams pripažino, jog buvo sumušta pažįstamos moters iš gretimo namo, (duomenys neskelbtini) soc. darbuotojams apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje namuose buvo juntamas alkoholio kvapas, nors atsakovė neigė alkoholio vartojimą; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) N. R. rūpinosi senelė I. R.. 2020-01-02 teikiant atsakovei socialines paslaugas moteris konsultuota apie alkoholio žalą sveikatai, socialiniam šeimos gyvenimui, vaiko saugumui, rekomenduota kreiptis konsultacijos dėl priklausomybių, tačiau atsakovė priklausomybės nepripažino. 2020-01-16 atlikus šeimos poreikio pervertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl atsakovės atsisakymo siūlomos pagalbos bei neigimo, kad šeimoje yra alkoholio vartojimo problemų, dėl netvarkingos ir nešvarios gyvenamosios vietos, neužtikrinamos asmeninės erdvės N. R. (vaikas buvo įvykio liudininkas, kuomet vaiko motina buvo sumušta kitos moters). Nurodoma, jog motina neatpažįsta vaiko emocinių poreikių, stokoja tėvystės įgūdžių. 2020-07-27 atliktas socialinės rizikos veiksnių vertinimas bei užpildyta specialioji besilaukiančios šeimos socialinės rizikos veiksnių vertinimo forma, nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis (atsakovė atsisako siūlomos pagalbos bei neigia, kad šeimoje yra alkoholio vartojimo problemų, neinformuoja ugdymo įstaigų dėl N. R. nelankymo, priežastys nesusijusios su sveikata; motina neatpažįsta vaiko emocinių poreikių, stokoja tėvystės įgūdžių; šeima negauna oficialių pajamų, išmokos vaikui nepakanka net baziniams poreikiams tenkinti, šeima nesistengia pakeisti situacijos). 2021-03-18 atlikus pakartotinį šeimos poreikio vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis (atsakovė atsisako siūlomos pagalbos bei neigia, kad šeimoje yra alkoholio vartojimo problemų, senelė moka už vaiko N. R. ugdymo įstaigos lankymą, šeima negeba funkcionuoti savarankiškai, nuolat kyla problemų, veikiančių tėvų gebėjimus patenkinti vaiko poreikius (piktnaudžiavimas alkoholiu, sunki finansinė padėtis ir dėl to kylantys konfliktiški santykiai), kurios nėra sprendžiamos ir šeima atsisako priimti siūlomą pagalbą, nemotyvuota spręsti problemų ir keisti šeimos situacijos). Po mobiliosios komandos specialistų pagalbos teikimo (nuo 2021-07-21 iki 2021-08-20) pastebėta, jog situacija šeimoje ne gerėja, o prastėja dėl motinos alkoholio vartojimo atvejų.

2021-08-25, 2021-09-21, 2021-12-21, 2022-03-21, 2022-04-01, 2022-06-23 pagalbos planuose fiksuojami minimalūs pokyčiai šeimoje (vaikų motina pripažino turinti alkoholio vartojimo problemų, tvirtino siekianti specialistų pagalbos, vykdė specialistų rekomendacijas pagal galimybes), tačiau motinos bendravimas su vaikais nėra pastovus, su vaiku N. R. motina nuo (duomenys neskelbtini) ryšio nepalaikė, su vaiku susitikti nemėgino, motina nededa pakankamai pastangų palaikyti ryšį su laikinojoje globoje esančiais vaikais, nėra pakankamai aktyvi siekiant išspręsti šeimoje nustatytas problemas, motinos tėvystės įgūdžiai yra minimalūs, prie vaikų išlaikymo finansiškai neprisideda.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) duomenų matyti, jog nuo 2018-02-28 iki 2021-08-07 O. G. (K.) už administracinius nusižengimus bausta 8 kartus (viešosios rimties pažeidimas, nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, smulki vagystė (3 kartus), tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams (2 kartus) ir kt.), dalis nusižengimų padaryta atsakovei būnant neblaiviai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, atsakovė teista 3 kartus, jai paskirtas bausmes atliko.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimu (pažeidimus) duomenų matyti, jog T. A. už administracinius nusižengimus nuo 2018-09-23 iki 2021-0-29 baustas 11 kartų (viešosios rimties pažeidimai, smulkios vagystės, nedideli viešosios tvarkos pažeidimai ir kt.), dalis pažeidimų padaryta atsakovui būnant neblaiviam. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, atsakovas daugiau nei 10 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (vagystė, plėšimai), 2022-02-17 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022-05-16, nuteistas terminuota 3 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, šiuo metu bausmę atlieka laisvės atėmimo įstaigoje.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai N. A. ir N. R. teismo leidimu paimtos iš nesaugios joms aplinkos. Byloje pateikti duomenys, jog nepilnamečių vaikų motina (atsakovė) neturi pakankamai įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaikais, atliko veiksmus (piktnaudžiavo alkoholiu, linkusi į nusikalstamas veikas ir (ar) administracinius nusižengimus), kuriais buvo pažeidžiamos vaikų teisės į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti vaiko teisių apsaugos specialistų nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Kita vertus, teismo posėdyje atsakovė pripažino turėjusi problemų dėl alkoholio vartojimo, patvirtino, jog prie vaikų išlaikymo neprisideda, su nepilnamečiu vaiku N. R. ryšio nepalaiko, su N. A. bendrauja retai. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė nėra pakankamai aktyvi spręsdama šeimos problemas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečių vaikų N. A. ir N. R. atžvilgiu tinkamai neįgyvendino, kas patenka į CK 3.180 straipsnio reglamentavimą ir sudaro pagrindą tėvų valdžios ribojimui, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, matyti, jog situacija gali pasikeisti, atsakovė nurodė, jog ėmėsi veiksmų elgesiui keisti, deda pastangas spręsti šeimoje kilusias problemas, todėl teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju tikslinga motinos valdžią riboti laikinai (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo reikalavimas dėl laikino motinos valdžios ribojimo tenkintinas ir laikinai apribotina motinos O. G. valdžia į nepilnamečius vaikus N. A. ir N. R. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad atsakovas savo nepilnamečiu vaiku N. A. pasirūpinti negali, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas specialistų jam teikiamas rekomendacijas ignoruodavo, tinkamai su jais nebendradarbiavo. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, finansiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas deda pastangas bendrauti su vaiku, pagal galimybes įgyvendinti savo kaip tėvo pareigas vaikui. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog siekia susirasti darbą, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečio vaiko N. A. interesus, teismas sprendžia esant tikslinga laikinai riboti atsakovo T. A. valdžią į nepilnametį vaiką N. A., todėl ieškovo reikalavimas dėl tėvo valdžios ribojimo tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, laikinas atsakovės motinos valdžios ir atsakovo tėvo valdžios ribojimas sudarys galimybes jiems imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, įgyti trūkstančius socialinius įgūdžius, sudarys sąlygas įvertinti tėvų pastangas sukurti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas bei šių teigiamų pokyčių pobūdį, nepažeidžiant vaikų teisių augti ir vystytis saugioje aplinkoje.

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko N. R. apgyvendinimą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko N. R. gyvenamoji vieta nustatytina su trečiuoju asmeniu I. R., kuri (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta laikinąja nepilnamečio vaiko globėja.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie nepilnamečio vaiko N. A. apgyvendinimą, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko N. A. gyvenamoji vieta nustatytina su trečiuoju asmeniu N. A., kuri (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta laikinąja nepilnamečio vaiko globėja.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams N. R. ir N. A. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (nepilnamečius vaikus) išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbingo amžiaus, privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą, jog atsakovė savo nepilnamečių vaikų N. R. ir N. A. neišlaiko.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Byloje duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas nėra pateikta. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė šiuo metu nedirba, pajamų negauna. Atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus. Su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikams N. A. ir N. R. atsakovė sutiko. Objektyvių duomenų, ribojančių atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus bylos medžiagą, atsakovės išlaikytinų asmenų skaičių, mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų vaikų interesus, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas. Iš atsakovės O. G. nepilnamečių vaikų N. R. ir N. A. išlaikymui priteistina po 150 Eur kiekvienam vaiku kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-25) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Ieškovas prašo iš atsakovo T. A. priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko N. A. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Duomenų, jog atsakovas turėtų registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo nėra pateikta. Iš atsakovo atsiliepimo turinio spręstina, jog atsakovas nedirba, pajamų negauna, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Duomenų apie kitas aplinkybes (išskyrus bausmės atlikimą), ribojančias atsakovo galimybes susirasti jo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą, byloje nėra. Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai (CK 3.192 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovas duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, įvertinus bylos medžiagą, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovo T. A. nepilnamečio vaiko N. A. išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko N. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja I. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko N. A. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja N. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės O. G. mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis, o už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo T. A. mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovei O. G. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnamečius vaikus N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Laikinai apriboti atsakovui T. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį vaiką N. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės O. G. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės O. G. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo T. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti laikiną globėją I. R. nepilnamečio vaiko N. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos.

Skirti laikinąją globėją N. A. nepilnamečio vaiko N. A. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, I. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą (civilines bylas) dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams N. R. ir N. A. nustatymo ir globėjo (globėjų) paskyrimo.

Priteisti iš atsakovės O. G. (K.) 81 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo T. A. 54 Eur (penkiasdešimt keturi eurai) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė