Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-09 · Administracinė byla Nr. I-562-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
I-562-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00714-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Trečiasis asmuo
Kauno apygardos prokuratūrai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-562-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02811-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. teismo prašo (t. I, b. l. 1–15) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. liepos 20 d. raštą Nr. 17.2-3958 (AP-17115) „Dėl skundo“ (toliau – Raštas) ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą, Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti bei raštu atsakyti į jo 2018 m. birželio 22 d. skundą Nr. AP-17115 (toliau – Skundas). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, nurodytus jo Skunde, jį išnagrinėjo nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad jam buvo apsunkinta gynyba, siekiant atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas akcentuoja, kad neveikimu atsakovė pažeidė nurodytus Prokuratūros įstatymo, Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 1–5).

Dėl pareiškėjo Skundo reikalavimo, adresuoto Kauno apygardos prokuratūrai susijusio dėl vaizdo duomenų pateikimo, nurodo, kad jis buvo persiųstas nagrinėti Generalinei prokuratūrai, kaip asmens duomenų valdytojai.

Generalinė prokuratūra dėl aplinkybių, susijusių su 2018 m. kovo 22 d. skundu, į kurį buvo atsakyta Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. (AP-8214)35-11088, nustačiusi, kad rašto surašymo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3649-402/2018 buvo neįsiteisėjęs, šios prašymo dalies nenagrinėjo ir Rašte neteikė atsakymo į 2018 m. kovo 22 d. skundą.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl reikalavimų dėl kitų kreipimųsi nurodo, kad Skunde pareiškėjas neįvardijo „kitų kreipimųsi“, nenurodo, kada, kokiu būdu ir dėl ko kreipėsi. Taigi, atsakovė neturėjo galimybės nustatyti reikalavimo dalyko, todėl ši reikalavimo dalis buvo palikta nenagrinėta.

Dėl informacijos apie vaizdo duomenų tvarkymo reglamentavimą ir dėl reikalavimo pateikti Kauno apygardos prokuratūroje 2018 m. birželio 22 d. vaizdo kameromis fiksuotų vaizdo įrašų kopijas, Rašte išsamiai išdėstė vaizdo stebėjimo prokuratūroje reglamentavimą, nurodydama atitinkamas teisės aktų nuostatas, vaizdo stebėjimo tikslus, duomenų subjekto teises, jų įgyvendinimo tvarką bei taikytinus duomenų subjekto teisių įgyvendinimo apribojimus.

Dėl pareiškėjo prašymo pateikti vaizdo kamerų įrašą su pareiškėjo atvaizdu, atsakovė vertino ir pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisės įgyvendinimo proporcingumą. Pažymi, kad jis Skunde nenurodė, jog, lankydamasis Kauno apygardos prokuratūroje, būtų patyręs netinkamą elgesį, patekęs į nesaugią aplinką ar kad būtų patyręs jo teisių pažeidimą. Taip pat Generalinė prokuratūra sprendė, kad pareiškėjo prašymas būtų neproporcingas, nes tektų pirkti vaizdo redagavimo paslaugą, kadangi Generalinė prokuratūra neturi priemonių ir išteklių atlikti retušavimo paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, Raštas parengtas, vadovaujantis galiojančiomis asmenų aptarnavimą ir asmens duomenų apsaugą prokuratūroje reglamentuojančiomis teisės normomis. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu skundžiamas Raštas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes.

Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūrai pateikė Skundą, kurio dalį persiuntė nagrinėti Generalinei prokuratūrai, kuriame jis prašė pateikti išaiškinimus dėl Kauno apygardos prokuratūros atstovų nedalyvavimo teismo posėdyje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3649-402/2018. Taip pat pareiškėjas prašė raštu pateikti informaciją ir teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu: 1) Kauno apygardos prokuratūra neturi galimybės pašalinti iš vaizdo kamerų įrašų kopijų, kurias pareiškėjas prašė pateikti savo 2018 m. kovo 22 d. skunde ir kituose kreipimuose, kitų asmenų atvaizdus, ar šie asmenys Kauno apygardos prokuratūrai žinomi, kiek jų yra ir kurios dienos vaizdo kamerų įrašuose, ar šie asmenys prašė jų atvaizdus pašalinti ir ar Kauno apygardos prokuratūra į šiuos asmenis kreipėsi dėl jų atvaizdo pašalinimo; 2) Kauno apygardos prokuratūra iki šiol nepašalina teisės aktų pažeidimų ir atsisako pateikti pareiškėjui vaizdo kamerų įrašų kopijas.

Pareiškėjas Skunde reikalavo nedelsiant pašalinti jo teisės gauti vaizdo įrašo kopijas pažeidimus ir raštu pranešti šią tvarką bei išsamiai aprašyti ir pranešti nurodytus teisės gauti vaizdo įrašų kopijas pažeidimus; pateikti Kauno apygardos prokuratūros vaizdo kamerų įrašų su atvaizdu, fiksuotų jam atvykus į Kauno apygardos prokuratūrą 2018 m. birželio 22 d. apie 14.00 val. iki išėjimo iš Kauno apygardos prokuratūros pastato ir nuo jo prieigų, kopijas. Be to, pareiškėjas prašė taikyti drausminę atsakomybę Kauno apygardos prokuratūroje įdarbintiems asmenims, kurie yra atsakingi už pareiškėjo nurodytų teisių ir laisvių pažeidimus bei iš jų išvestinių pareigybių pažeidimus (t. III, b. l. 26–27).

Skundas buvo persiųstas Generalinei prokuratūrai, kuri Rašte (t. III, b. l. 21–23) nurodė, kad į pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. skundą (registracijos Nr. AP-8214) atsakė Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. (AP-8214)35-11088, dėl kurio Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą, o Rašto priėmimo metu jis buvo neįsiteisėjęs, todėl, remiantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1-282 redakcija, toliau – Asmenų aptarnavimo aprašas), 56 punktu, jo nenagrinėjo bei neteikė atsakymo dėl pareiškėjo reikalavimų ir aplinkybių, susijusių su 2018 m. kovo 22 d. skundu.

Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo aprašo 53.10 punktu, pareiškėjo skundo dėl „Kitų kreipimųsi“ paliko nenagrinėtą dėl nekonkrečiai nurodyto dalyko ir nenurodytų aplinkybių, iš kurio prašymo dalyką būtų galima nustatyti.

Be to, Generalinė prokuratūra Rašte pareiškėjui pateikė informaciją apie vaizdo duomenų tvarkymo reglamentavimą. Reikalavimo pateikti Kauno apygardos prokuratūroje 2018 m. birželio 22 d. fiksuotų vaizdo Įrašų kopijas, vadovaujantis Vaizdo duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-186 (toliau – Vaizdo duomenų tvarkymo aprašas), 29.4 ir 29.5 papunkčiais, nurodė, kad neturi techninių priemonių užtikrinant trečiųjų asmenų teises panaikinti galimybę pareiškėjo prašomame vaizdo įraše identifikuoti trečiuosius asmenis, taip pat vertino ir prašymo proporcingumą.

Pareiškėjas nesutinka su Raštu ir teigia, kad jis neteisėtas, atsakovė nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą.

Teismas su pareiškėjo nurodytais argumentais nesutinka.

Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (2000 m. sausio 11 d. akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. balandžio 1 d.). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012).

Šiuo atveju Generalinei prokuratūrai taikytinos ir VAĮ nuostatos, kadangi ji, nagrinėdama pareiškėjo Skundą, veikė kaip viešojo administravimo įstaiga.

VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte viena iš administracinių paslaugų nurodoma įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.; toliau – Taisyklės).

Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal Taisyklių 50 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimas ir adresas, taip pat terminas, per kurį gali būti pateiktas skundas.

Taigi atsakovė, atsisakydama pareiškėjui išduoti prašomas vaizdo įrašų kopijas, jam nurodė aiškias atsisakymo priežastis, vadovavosi Vaizdo duomenų tvarkymo aprašo nuostatomis. Pažymėtina, kad minėtas aprašas yra paskelbtas Teisės aktų registre. Taigi, įgyvendintos tokio teisės akto Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos dėl tinkamo teisinio reglamentavimo paskelbimo. Pareiškėjo teisė gauti prašomus vaizdo įrašus nėra absoliuti.

Pažymėtina, kad duomenų valdytojas yra Generalinė prokuratūra (Vaizdo duomenų tvarkymo aprašo 3.3 papunktis).

Šiuo atveju atsakovė turi diskrecijos teisę vertinti, ar prašymas gali būti tenkinamas, ar ne. Atsakovei suteikta teisė spręsti dėl vaizdo duomenų teikimo (Vaizdo duomenų tvarkymo aprašo 9.1 papunktis). Vien ta aplinkybė, kaip teigia pareiškėjas, jog jo teisminė gynyba apsunkinama negavus prašomo vaizdo įrašo, negali savaime patvirtinti prašymo pagrįstumo ir besąlygiško atsakovės įpareigojimo tokį prašymą įvykdyti.

Kai duomenų subjekto prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, duomenų valdytojas gali nustatyti pagrįstą atlyginimą už duomenų pateikimą arba atsisakyti vykdyti prašymą. Nustatytas atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų (Vaizdo duomenų tvarkymo aprašo 29.4 papunktis). Šiuo atveju atsakovė tokias aplinkybes ir nustatė.

Pažymėtina, kad šioje dalyje pareiškėjas kelia ginčą, susijusi su jo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiems ginčams privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka – pareiškėjas dėl šios reikalavimo dalies privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir tik jai priėmus sprendimą, kreiptis į teismą.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, jis 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (t. I, b. l. 29–43). Taigi, Generalinės prokuratūros Rašte nurodyta apskundimo tvarka pareiškėjas pasinaudojo. Būtent Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vertins šios rašto dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Akcentuotina, kad atsakovė pareiškėjui pateikė prašomą teisinę informaciją dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisinio reglamentavimo. Šiuo aspektu pareiškėjas nenurodė nesutikimo argumentų. Be to, Rašte buvo nurodyta ir jo apskundimo tvarka.

Dėl reikalavimų dėl „kitų kreipimųsi“ teismas sutinka su atsakovės Rašte pateiktu vertinimu. Įvertinus Skundo turinį, teismas nenustatė, kokie kiti konkretūs kreipimaisi, pareiškėjo manymu, turėjo būti vertintini. Šiuo atveju jis pats turėjo pareigą individualizuoti Skunde nurodytas aplinkybes ir konkrečiai bei aiškiai įvardyti „kitus kreipimusis“ Be to, ir skunde teismui tokie kreipimaisi nebuvo įvardyti. Generalinės prokuratūros išvada, kad nebuvo galimybės nustatyti reikalavimo dalyko, yra pagrįsti. Šiuo atveju pareiškėjas, abstrakčiai skunde nurodydamas tam tikras aplinkybes, kurios yra žinomos tik jam pačiam, negali tikėtis jog atsakovė pati nustatys prašymo dalyką. Šiuo atveju atsakovė, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo aprašo 53.10 papunkčio nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai šią prašymo dalį paliko nenagrinėtą. Šiuo aspektu nei Taisyklių, nei VAĮ reikalavimai nebuvo pažeisti. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas skunde išvardija teisės aktų nuostatas, savaime negali pagrįsti atsakovės veiksmų neteisėtumo.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su 2018 m. kovo 22 d. pateiktu skundu, teismas sutinka su atsakovės atliktu aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad nebuvo pagrindo pareiškėjui teikti atsakymo dėl pastarojo prašymo.

Kaip minėta, į pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. skundą atsakė Kauno apygardos prokuratūra 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. (AP-8214)35-11088, dėl kurio Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3649-402/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00714-2018-7).

Pagal Asmenų aptarnavimo aprašo 56 punktą, jeigu gautame prašyme ar skunde prašoma išspręsti klausimą, kuris jau yra nagrinėjamas teisme, toks skundas kartu su priedais gali būti grąžinamas asmeniui, nurodant grąžinimo priežastį.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, skundžiamo Rašto surašymo metu minėtas teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo aprašo 56 punktu, teisėtai ir pagrįstai dėl šios prašymo dalies pareiškėjui neteikė atsakymo.

Pažymėtina ir tai, kad 2018 liepos 31 d., įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimui, kuriuo buvo patenkintas V. J. skundas, t. y. teismas panaikino Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. (AP-8214)35-11088 bei įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti V. J. 2018 m. kovo 22 d. skundą. Kauno apygardos prokuratūra šį įpareigojimą įvykdė ir pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. skundą išnagrinėjo iš naujo bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (AP-8214)3S-23940 pateikė atsakymą. Taigi, šiuo atveju atsakovės argumentai, kad Rašto priėmimo metu sprendimas buvo neįsiteisėjęs, buvo pagrįsti.

Taigi, visuma anksčiau nustatytų aplinkybių patvirtina, kad Generalinė prokuratūra teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo aprašo nuostatomis, nenagrinėjo ir skundžiamu raštu neteikė atsakymo dėl pareiškėjo Skundo aplinkybių, susijusių su Skundu. Akcentuotina, kad tik įstaigos vadovas, o ne teismas, turi diskrecijos teisę pradėti tarnybinį patikrinimą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamų pareigūnų pareigų atlikimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro Raštas, todėl kiti pareiškėjo skundo argumentai ir pateikti duomenys, kurie tiesiogiai nesusiję su šiuo ginču, nenagrinėtini ir nevertintini. Be to, atsižvelgus į ginčo dalyką, yra byloje įtrauktos tinkamos bylos šalys, kurioms sprendimo priėmimas turės teisinę reikšmę. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti vertinimai, kurie nesusiję su ginčijamo rašto vertinimu, nenagrinėtini.

Teismo vertinimu, skundžiamas Raštas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamas įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes bei taikius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus (tiek asmenų aptaranavimo, tiek ir asmens duomenų apsaugą), todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi, ir išvestinis reikalavimas negali būti tenkinamas. Minėta, kad, kai Asmens duomenų apsaugos inspekcija išnagrinės pareiškėjo skundo dalį pagal jo pateiktą 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundą, jis, nesutikdamas su atsakymu, turės teisę ginčyti teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas