- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- I-3649-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00714-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūrai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Kauno apygardos prokuratūrai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. (AP-8214)3S-11088; 2) įpareigoti atsakovę Kauno apygardos prokuratūrą išnagrinėti V. J. 2018 m. kovo 22 d. skundą Nr. AP-8214 teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 2–7).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad atsakovės atsakymas į jo skundą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Pareiškėjas 2018 m. kovo 22 d. su skundu kreipėsi į atsakovę, siekdamas apginti savo teises, kadangi, pareiškėjo nuomone, atsakovė neteisėtai tvarko ir naudoja jo asmens duomenis prieš jo valią ir be jo sutikimo: Kauno apygardos prokuratūros patalpose (duomenys neskelbtini), daro vaizdo stebėjimo kamerų įrašus su pareiškėjo atvaizdu, juos saugo, tvarko, naudoja.
Pareiškėjas skundu prašė: nurodyti teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu atsakovė pareiškėjo asmens duomenis tvarko prieš jo valią; pateikti 2018 m. kovo 22 d. Kauno apygardos prokuratūros vaizdo kamerų nuo 15.00 val. iki pareiškėjo išėjimo iš prokuratūros pastato darytų pareiškėjo atvaizdą užfiksavusių įrašų kopijas. Pareiškėjas pranešė, kad reikalaujami atlikti veiksmai yra reikalingi jo teisių ir pareigų gynybai.
Pažymėjo, jog atsakovė 2018 m. kovo 27 d. administraciniu sprendimu Nr. 3S-11088 iškraipė pareiškėjo skundo pagrindą ir reikalavimus. Neatsakė į jo skunde išdėstytus prašymus ir reikalavimus ir nepateikė vaizdo kamerų įrašų kopijų.
Pareiškėjas skunde išsamiai nurodo teisės aktus, kuriuos, jo nuomone, pažeidė atsakovė.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiami atsakovės veiksmai pareiškėjui sukelia sunkių padarinių, t. y. pasunkina pilietinių ir žmogaus teisių ir pareigų gynybą. Valstybės institucijoms sudaromos sąlygos pareiškėją persekioti piktnaudžiaujant sveikatos problemomis ir jį guldyti į psichiatrijos ligonines, diskriminuoti dėl jo lietuvių tautybės bei politinių pažiūrų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b. l. 24–26) nurodė, kad pareiškėjas skunde reiškia reikalavimą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. (AP-8214)3S-11088 panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo atsakyti į jo 2018 m. kovo 22 d. skundą Nr. AP-8214 teisės aktų nustatyta tvarka.
Ginčijamas atsakovės raštas buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. skundą Nr. AP-8214, kuriame nurodoma, jog Kauno apygardos prokuratūros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo patalpose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdomas nepagrįstas ir neteisėtas asmens duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas be pareiškėjo sutikimo, prašoma nurodyti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias neteisėtą jo duomenų tvarkymą, ir pateikti pareiškėjo apsilankymo metu, 2018 m. kovo 22 d., jo atvaizdą užfiksavusių vaizdo kamerų įrašų kopijas.
Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, taip pat pagrindines asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjekto teisių įgyvendinimo ir duomenų apsaugos technines bei organizacines priemones Lietuvos Respublikos prokuratūrose numato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. I-10 patvirtintos Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje taisyklės. Kaip buvo nurodyta atsakyme į pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. skundą, vaizdo stebėjimas Kauno apygardos prokuratūroje vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pažymėjo, kad prokuratūra yra teisėsaugos institucija, todėl prokuratūros darbuotojų ir jos lankytojų saugumas privalo būti sustiprintas kuo efektyvesnėmis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnis numato duomenų subjekto teises: 1) žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymą; 2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi; 3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų; 4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 25 straipsnis numato duomenų subjekto teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienerius metus.
Pareiškėjas 2018 m. kovo 22 d. skunde teigė, kad jo asmens duomenys tvarkomi nepagrįstai, be jo leidimo, tačiau nesutikimo dėl jo duomenų tvarkymo nebuvo išreiškęs, prašymo informuoti apie jo duomenų tvarkymą nepateikė, prašė tik nurodyti neteisėtą duomenų rinkimą reglamentuojančius teisės aktus. Jokio tikslo ar suinteresuotumo rinkti ar naudoti pareiškėjo atvaizdą ir kitus asmeninius jo duomenis Kauno apygardos prokuratūra niekada neturėjo, neturi ir šiais duomenimis nedisponavo, todėl pareiškėjui buvo pagrįstai atsakyta, kad vaizdo stebėjimas Kauno apygardos prokuratūroje vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Be to, priešingai, nei nurodoma pareiškėjo teismui pateiktame skunde, prieš patenkant į Kauno apygardos prokuratūros patalpas, kuriose yra vykdomas vaizdo stebėjimas, yra aiškiai ir tinkamai pateikta informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą, kaip tai numatoma Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnyje.
Pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. skunde prašomą pateikti vaizdo įrašą, siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų duomenų apsaugą, būtina specialiai adaptuoti ir apdoroti. Tokios galimybės prokuratūra šiuo metu neturi.
Atsakovė taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsniu, asmens duomenys teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Duomenų gavėjo prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. skunde nurodoma, kad jo prašomi atlikti veiksmai yra reikalingi pareiškėjo teisių gynybai. Tačiau skunde nenurodoma, kokių pareiškėjo teisių įgyvendinimui ir kokiems interesams apginti ar padarytiems pažeidimams nustatyti šie veiksmai yra reikalingi, todėl tai nelaikytina tinkamu asmens duomenų gavimo teisiniu pagrindu.
Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunduose (iš jų ir kitoms institucijoms) kartodamas dėsto tas pačias aplinkybes, daro deklaratyvias ir nelogiškas prielaidas, išreiškiančias perdėtą jautrumą neigiamiems atsakymams į jo skundus, mano, jog visos įstaigos ir institucijos yra priešiškos jam, kiekvienu atveju reiškia įtarumą, nepasitenkinimą prieštaravimais. Tačiau vien tai, kad dėl pareiškėjo yra priimami ir pateikiami jo netenkinantys sprendimai, savaime nėra pagrindo konstatuoti juos priėmusių ir atsakymus pareiškėjui pateikusių subjektų veiksmų neteisėtumą bei nusikalstamų veikų ir tarnybinių pažeidimų buvimą.
Skundas tenkintinas.
Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi (b. l. 22) priimti nagrinėti skundo reikalavimai, kuriais pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. (AP-8214)3S-11088 ir įpareigoti atsakovę Kauno apygardos prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2018 m. kovo 22 d. skundą Nr. AP-8214 teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 2–7).
Bylos duomenimis, pareiškėjas V. J. kreipėsi į atsakovę Kauno apygardos prokuratūrą su 2018 m. kovo 22 d. skundu Nr. AP-8214 (b. l. 9), kuriame nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūros, adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo patalpose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdomas nepagrįstas ir neteisėtas asmens duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas be pareiškėjo sutikimo, prašė nurodyti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias neteisėtą jo duomenų tvarkymą, ir pateikti pareiškėjo apsilankymo metu, 2018 m. kovo 22 d., jo atvaizdą užfiksavusių vaizdo kamerų įrašų kopijas.
Atsakovė ginčijamu 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. (AP-8214)3S-11088 atsakė, jog Kauno apygardos prokuratūroje vidinėje erdvėje vaizdo stebėsena vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, pažymėjo, jog fiksuoti vaizdo įrašai fiziniams asmenims susipažinti neteikiami (b. l. 8).
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo atliktus veiksmus, tiesiogiai sieja juos su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nustačius pažeidimų, teismas įvertina jų pobūdį ir sukeltas pasekmes bei galimumą pašalinti neigiamus veiksnius, viešojo administravimo subjekto atliktus veiksmus.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (1 str.) nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, taip pat pagrindines asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjekto teisių įgyvendinimo ir duomenų apsaugos technines bei organizacines priemones Lietuvos Respublikos prokuratūrose numato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. I-10 patvirtintos Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. balandžio 1 d.). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012).
Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūra, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus prokuratūros uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte viena iš administracinių paslaugų nurodoma įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – Taisyklės). Minėtas išvadas patvirtina Taisyklių 4 punktas, kuriame nustatytos sąvokos, būtent asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal Taisyklių 50 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimas ir adresas, taip pat terminas, per kurį gali būti pateiktas skundas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, leidžianti teismui, nagrinėjančiam tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. (AP-8214)3S-11088 dėl pareiškėjo V. J. 2018 m. kovo 22 d. prašymo turinį, mano, jog atsakovės raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (įrodymais), nepakankamai motyvuotas, jame nenurodytos pareiškėjo prašomos informacijos nesuteikimo priežastys, nenurodyta akto apskundimo tvarka. Nagrinėjamuoju atveju teismas mano, kad atsakovės priimtas individualus administracinis aktas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Taisyklių 41.2 punkto prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįstas objektyviais duomenimis, nemotyvuotas, nenurodyta individuali argumentacija bei atsisakymo suteikti informaciją priežastys, nepagrįstas teisės aktų reikalavimais), todėl ginčijamas Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. raštas Nr. (AP-8214)3S-11088 „Dėl skundo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į minėtus argumentus pripažintina, kad atsakovė Kauno apygardos prokuratūra netinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2018 m. kovo 22 d. prašymą (reg. 2018 m. kovo 22 d. Nr. AP-8214) ir pateikti jam atsakymą įstatymų nustatyta tvarka.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. (AP-8214)3S-11088.
Įpareigoti atsakovę Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti V. J. 2018 m. kovo 22 d. skundą Nr. AP-8214 teisės aktų nustatyta tvarka.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.