Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja L. Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05315-2012-1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6316-569/2012, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas ieškovo E. K. prašymas, kuriuo jis bylą prašo nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Su prašymu ieškovas pateikė pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 500,00 Lt sumokėjimą advokatui M. R. už ieškinio ruošimą, originalą. Pažymėjo, kad dokumentų originalai buvo pateikti teisme, buvo patvirtintos šių dokumentų kopijos, tačiau teismas reikalauja dokumentų originalus palikti byloje. Nurodė, kad paskolos raštelio originalą pateiks bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 320 str., 329 str., 338 str.).

LR Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas ieškovo pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš LR CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti LR CPK 135 str. ir LR CPK 111 str. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka LR CPK 135 str. ir LR CPK 111 str. reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami LR CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (LR CPK 138 str.). Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas E. K. nustatytu terminu teismo nurodymų neįvykdė, t. y. nepašalinio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų, o būtent, nepateikė paskolos sutarties, sudarytos su atsakovu I. B., originalo, todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir jas pripažįsta nepagrįstomis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys teismui nebuvo siųstas paštu. Byloje esanti patvirtinta paskolos raštelio kopija, įrodo ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad pateikiant teismui ieškinį, paskolos raštelio originalas buvo pateiktas, ko pasėkoje patvirtinta jo kopija (3 b. l.). Taisydamas teismo nurodytus ieškinio trūkumus, ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ne dokumentinio, o ginčo teisenos tvarka, nurodydamas, kad paskolos raštelio (sutarties) originalą pateiks bylos nagrinėjimo metu (9 b. l.).

Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, pagrįstai ir teisėtai nurodyta, kad CK 6.65 str. 2 d. numatyta, kad kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo grąžinti skolininkui prievolei patvirtinti jo išduotą skolos dokumentą. Skolos dokumento grąžinimas skolininkui – įstatymų leidėjo įtvirtintas prievolės įvykdymo fakto įforminimas. Todėl, siekiant išvengti situacijos, kuomet nesąžiningam kreditoriui atsiranda galimybė reikalauti įvykdyti prievolę pakartotinai, teismui turi būti pateiktas prievolės egzistavimą patvirtinančio dokumento originalas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad minėto dokumento originalas turi būti pateiktas dar ieškinio priėmimo stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikydamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, pirmosios instancijos teismas nurodė materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, kurios turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartį panaikinus dėl anksčiau išdėstytų motyvų, kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.