Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, gynėjai adv. Nijolei Petkevičienei, nukentėjusiajam A. B., gestų kalbos vertėjoms Aistei Klasinskaitei ir Almai Zajanauskaitei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Biržų m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržų m., neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.,182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis D. R. 2010 m. balandžio 25 d. apie 11 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose pas A. B., pagrobdamas neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. B. vardu išduotą, AB „Swedbank“ priklausančią mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais D. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d.

Taip pat jis, 2010 m. balandžio 25 d. apie 11 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose pas A. B., pagrobė fizinio asmens - A. B. dokumentą – A. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais D. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d.

Taip pat jis, tęstiniu būdu per penkis kartus, 2010-04-25 d. 15 val. 02 min., 15 val. 03 min., Biržų m., Vytauto g. 39, apgaule, savo naudai įgijo svetimą – A. B. priklausantį turtą – 2000 Lt, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, t.y. neteisėtai panaudodamas A. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – įvesdamas AB SEB banko bankomate Nr. 193, A. B. „Swedbank“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir iš bankomato pasisavino nukentėjusiajam A. B. priklausančius 2000 Lt, bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2010-04-25 d. 15 val. 13 min., 2010-04-26 d. 8 val. 58 min., 9 val. 01 min. Biržų m., Vytauto g. 4, apgaule, savo naudai įgijo svetimą – A. B. priklausantį turtą – 4000 Lt, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, t.y. neteisėtai panaudodamas A. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – įvesdamas AB „Swedbankas“ banko bankomate Nr. 257, A. B. „Swedbank“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir iš bankomato pasisavino nukentėjusiajam A. B. priklausančius 4000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. iš viso 6000 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis kartu su nukentėjusiuoju gėrė tiek bare, tiek kavinėje. Pas jį į namus užėjęs nebuvo. Nukentėjusysis jam parašė, kad nori pirkti mašiną, o nemoka nusiimti pinigų. Užrašęs PIN kodą ir davęs kortelę prašė nuimti 5000 Lt. Pirmą dieną jis iš prie policijos esančio bankomato išėmė per du kartus 3000 Lt ir juos atidavė nukentėjusiajam, tuo metu buvusiam prie baro. Daugiau grynųjų pinigų bankomatas nebeleido išimti. Sekančią dieną per du kartus dar išėmė 2000 Lt, kuriuos taip pat iš karto prie bankomato atidavė A. B.. Paso nevogė.

Kaltinamojo kaltė dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo ir sukčiavimo įrodyta.

Nukentėjusiojo A. B. parodymais, jis tą dieną kartu su kaltinamuoju karavo bare žaidė kortomis iš pinigų. Pralošė 100 Lt ir kadangi su savimi neturėjo tiek grynų pinigų, D. R. parsivedė į namus. Bute iš bufeto pasiėmė ten buvusius dokumentus, kuriuose buvo padėti ir gryni pinigai, pasą su jame buvusia banko kortele ir PIN kodu pasidėjo ant stalo. Paėmęs 100 Lt juos padavė kaltinamajam, o dokumentus su likusiais pinigais padėjo atgal į bufetą, tačiau užmiršo ant stalo padėtą pasą. Su kaltinamuoju iš buto išėjo, jis nuėjo į barą, o D. R. užėjo pas pirmame aukšte gyvenančią savo močiutę. Su D. dar buvo susitarę tą dieną susitikti bare, tačiau jis nebeatėjo. Su juo nebesusitiko ir kitą dieną. Gal po dviejų dienų iš bufeto išsiėmęs dokumentus pamatė, kad ten yra pinigai, tačiau nebuvo paso su banko kortele. Tuomet ėmė galvoti ir prisiminė, kad kai D. buvo pas jį bute, pasą su jame buvusia banko kortele buvo pasidėjęs ant stalo ir į bufetą atgal nebepadėjo. Kadangi butas buvo užrakintas ir per tą laiką niekas pas jį nebuvo užėjęs, įtarė, kad pasą kartu su banko kortele pavogė būtent kaltinamasis. Apie tai, kas atsitiko pranešė seseriai, kortelę užblokavo. Kai nuvyko į banką sužinojo, jog iš jo sąskaitos per kelis kartus buvo nuimti 6000 Lt, kurie iki šiol yra negrąžinti, todėl prašo juos priteisti. Kaltinamajam nesakė, jog pirks automobilį ir jo išimti pinigų iš bankomato neprašė, savo banko kortelės nedavė, PIN kodo nesakė. Taip pat nei kaltinamajam, nei jo motinai nesakė, jog jį užpuolė ir pinigus iš jo atėmė kažkokie du asmenys. Pasas atsirado po kelių dienų po įvykio, jis buvo šlapias ir įdėtas į maišelį bei pakabintas ant jo buto durų rankenos.

Liud. P. B. parodymais, laiko nebepamena, buvo jau vakaras, kai iš brolio gavo žinutę, jog dingo jo pasas ir banko kortelė. Kadangi brolis yra kurčnebylys, ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Policijos pareigūnai ją sujungė su banko atstovais ir jos prašymu buvo užblokuota brolio banko kortelė. Sekančią dieną atvykusi į Biržus kartu su broliu nuėjo į banką ir sužinojo, kad iš jo sąskaitos kortelės pagalba buvo nuimti pinigai ar tai 6000, ar tai 5000 Lt. Brolis jai sakė, kad su kažkuo buvo parėjęs į butą, kol pasidėjo dokumentus, pasą su jame buvusia banko kortele buvo palikęs ant stalo, taip šie dokumentai iš buto ir pradingo. Kai jie pradėjo ieškoti ir aiškintis dėl vagystės, brolio pasas atsirado, nes buvo pakabintas ant buto durų rankenos maišelyje.

Liud. A. A. parodymais, A. B. prašė jo pagalbos padėti išsiimti banko kortelę, todėl jis jam padėjo tai padaryti. Kai nukentėjusysis išsiėmė banko kortelę, jis jį mokė, kaip ja naudotis, tačiau nukentėjusiajam pačiam išsiimti pinigų iš bankomato neišėjo. Jis buvo prisakęs A. B., kad šis saugotų savo banko kortelę, jos niekam nerodytų ir neduotų, tačiau po kurio laiko iš nukentėjusiojo sužinojo, kad kažkas jam iš namų pavogė pasą, kuriame buvo banko kortelė su slaptažodžiu ir iš jo sąskaitos pasisavino apie 6000 Lt.

Liud. R. A. parodymais, kaltinamasis jo prašė, kad jis paliudytų, jog matė, kaip kurčnebyliui prie baro vartų jis atidavė banko kortelę ir pinigus. Tačiau iš tiesų jis to nematė ir nieko nežino, o iš pradžių tokias aplinkybes buvo parodęs policijos pareigūnams, nes to buvo prašęs kaltinamasis. Iš tiesų taip nebuvo, o liudijo tik paparašytas kaltinamojo. Kadangi suprato, jog pasielgė negerai, po to tiek pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisme pasakė tiesą.

Liud. D. R. parodymais, ji nepastebėjo, kad sūnus turėtų daug pinigų. Jis jai sakė, kad nei dokumentų, nei pinigų nevogė. Ji taip pat bandė su nukentėjusiuoju aiškintis, kaip viskas buvo, iš nukentėjusiojo aiškinimo suprato, kad jis jos sūnui neturi jokių pretenzijų, o jis jai, sūnui ir jos motinai sakė, jog jį nugirdė ir pinigus stadione atėmė kažkokie du vyrai.

Liud. E. K. parodymais, dienos neprisimena, kažkurią dieną pas ją užėjo laiptinės kaimynas kurčnebylys, kuris jai kažką aiškino bei rašė ant lapo, tačiau ji vis vien nelabai suprato, kas atsitiko, ar tai iš jo pinigus pavogė, ar tai jos anūkas D. paėmė. Taip nieko neišsiaiškinus kaimynas išėjo. Sekančią dieną iš ryto jis atėjo su moterimi, kuri pasakė, jog kaimynas įtaria, jog jos anūkas pavogė iš jo pasą ir pinigus. Tuomet ji jiems pasakė, kad jie eitų aiškintis ne pas ją, o pas anūką. Po kiek laiko pas ją namuose buvo abi dukros ir pasikvietė kurčnebylį, kad išsiaiškinti. Dukra jam rašė ant lapų klausimus, o jis rašė atsakymus, tačiau aiškiai suprasti, ką jis nori pasakyti, buvo sunku. Ji suprato, kad kurčnebylys sako, jog jos anūkui jis neturi jokių pretenzijų, o kad jam pinigus atėmė kažkokie kiti vyrai.

Kaltinamojo kaltę dėl padarytų nusikaltimų patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: tarnybinis pranešimas (b.l.1), iš kurio matyti, kad 2010-04-26 d. 21.44 val. policijoje buvo gautas P. B. pranešimas, kad jos kurčnebylys brolis jai pranešė, jog prarado banko kortelę, o 2010-04-27 d. banke patikrinus jo sąskaitą sužinojo, kad iš jos yra nuimta 6000 Lt, kad jis įtaria savo sugėrovą ir jį galėtų atpažinti; iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2010-04-29 d. protokolo (b.l.16-17) matyti, jog nukentėjęs iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino D. R., kuris buvo pas jį namuose ir kurį jis įtaria pavogus jo dokumentus bei kortelę; iš tarnybinio pranešimo (b.l.29) matyti, kad buvo pateikti 9,13,14 kamerų vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti (b.l.38-40), o peržiūrėjus filmuotą medžiagą asmuo, nuimantis pinigus, atpažintas kad tai D. R. (b.l.41); daiktų pateikimo protokolas (b.l.30), iš kurio matyti, kad A. B. pateikė savo asmens pasą, kuris buvo apžiūrėtas (b.l.31-33), o apžiūros metu nustatyta, jog jis suglamžytas, buvęs sušlapęs; iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l.51) matyti, kad pateikta A. B. išduotos jo sąskaitos banko išklotinė ir sąskaitos išrašas apie balandžio 25-26 d. vykdytas finansines operacijas, bankų pateikta informacija (b.l.46-47,49-50,55) iš kurių matyti, kuriuose bankomatuose ir kuriuo laiku buvo nuimti grynieji pinigai bei jų sumos, t.y. kad per dvi dienas balandžio 25-26 d. per 5 kartus buvo nuimta 6000 Lt.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų dėl neteisėto įgijimo ir disponavimo elektronine mokėjimo priemone, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo ir sukčiavimo bei dokumento pagrobimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė fizinio asmens dokumentą -nukentėjusiojo asmens pasą bei pagrobdamas neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – banko mokėjimo kortelę, išduotą A. B. vardu bei tęstiniu būdu per 5 kartus apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo intrumentu kaltinime nurodytuose bankomatuose ir taip pasisavindamas nukentėjusiajam priklausančius 6000 Lt. Nors kaltinime kaltinamojo padarytos veikos dėl neteisėto panaudojimo svetimo mokėjimo instrumento atliekant finansines operacijas ir taip apgaule užvaldant svetimą turtą – pinigus 6000 Lt yra išskirtos į atskiras veikas pagal nusikaltimų padarymo laiką, t.y. balandžio 25 d. ir balandžio 26 d. atlikti veiksmai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, tačiau iš visų byloje esančių duomenų matyti, kad tai yra tęstinė veika, padaryta per 5 kartus, t.y. visi byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamasis veikė vieninga tyčia, nes nukentėjusiajam A. B. priklausantys pinigai buvo užvaldyti apgaule iš to paties šaltinio, tuo pačiu būdu ir padarant žalą tam pačiam savininkui, per trumpą laiko tarpą, t.y. per dvi dienas, kasdien išgryninant tiek pinigų, kiek leido tos dienos limitas. Iš banko pateiktos informacijos (b.l.55) matyti, kad buvo bandyta tuo pačiu būdu išimti dar 3000 Lt iš nukentėjusiojo sąskaitos 2010-04-27 d. 02.22 val., tačiau tuo metu nukentėjusiojo banko kortelė jo sesers iniciatyva jau buvo užblokuota.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia teigdamas nukentėjusiojo bute nebuvęs ir nei jo asmens paso, nei banko kortelės nepagrobęs bei nurodydamas, kad jam pats nukentėjęs davęs banko kortelę bei pasakęs jos PIN kodą ir paprašęs iš bankomato išimti 5000 Lt, ką jis ir padaręs, o pinigus atidavęs nukentėjusiajam, tačiau tokia jo iškelta gynybos versija atmetama, nes ją paneigia visi kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad balandžio 25 d. jis buvo alaus bare, kur buvo ir kaltinamasis. Ten jie žaidė kortomis, o kadangi jis kaltinamajam pralošė 100 Lt, o tokios pinigų sumos su savimi neturėjo, jį parsivedė pas save į butą, kur iš bufeto paėmė ten kartu su dokumentais buvusius pinigus, 100 Lt padavė kaltinamajam, visus dokumentus ir likusius pinigus padėjo atgal, tačiau ant stalo buvo padėjęs pasą, kuriame buvo jo banko mokėjimo kortelė su prie jos buvusiu užrašytu PIN kodu ir jų atgal į bufetą nebepadėjo. Iš buto kartu su D. R. išėjo. Kad nebėra paso su banko kortele pastebėjo tik dar sekančią dieną ir apie tai žinute parašė seseriai, kuri kortelę užblokavo. Sekančią dieną banke išsiaiškino, jog per tą laiką buvo nuimta nuo jo sąskaitos 6000 Lt. Per tą laiką, be kaltinamojo, į jo namus niekas nebuvo atėjęs, todėl iš karto įtarė jį ir ėjo aiškintis pas jo močiutę, gyvenančią toje pačioje laiptinėje. Kaltinamajam savo dokumentų nedavė, išgryninti pinigų neprašė. Po to, kai jam atidavė praloštus 100 Lt, kelias dienas D. R. sutikęs nebuvo ir jis jam jokių pinigų nedavė. Po kelių dienų ant savo buto rankenos rado pakabintą maišelį, kuriame buvo jo pasas, kuris buvo šlapias. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liud. P. B. teismui patvirtino, jog vieną vakarą iš brolio gavo žinutę, jog dingo jo pasas ir banko kortelė, todėl ji iš karto apie tai informavo policiją, o policijos pareigūnai ją sujungė su banko atstovais ir ji paprašė užblokuoti brolio banko kortelę. Sekančią dieną atvyko pas brolį, nes jis yra kurčnebylys ir jam sunku, todėl abu nuėjo į banką ir išsiaiškino, jog per dvi dienas nuo brolio sąskaitos buvo nuimti pinigai, ar 6000, ar 5000 Lt. Brolis jai sakė, kad buvo į butą parsivedęs vyriškį, pasą su banko kortele buvo padėjęs ant stalo, o po to šių dokumentų pasigedo. Tai patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas (b.l.1), iš kurio matyti, kad 2010-04-26 d. 21.44 val. policijoje buvo gautas šios liudytojos pranešimas apie tai, kad jos kurčnebyliui broliui pradingo banko kortelė, o sekančią dieną banke sužinojo, jog nuo jo sąskaitos buvo nuimti 6000 Lt. Liudytojos nurodymu, brolis vagyste įtaria savo sugėrovą, kurį galėtų atpažinti. Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo (b.l.16-17) matyti, kad balandžio 29 d. nukentėjusysis atpažino D. R. kaip asmenį, buvusį jo bute ir kurį jis įtaria iš buto pavogus dokumentus ir nuėmus pinigus. Tai, kad nukentėjęs iš karto įtarė D. R., kaip jo dokumentus pavogusį ir pinigus pasisavinusį asmenį patvirtina ir tai, kad jis tiek vienas, tiek kartu su seserimi buvo užėjęs pas toje pačioje laiptinėje gyvenančią E. K., pas kurią iš karto iš jo buto išėjęs ir užėjo kaltinamasis, ir aiškinosi bei jai sakė apie vagystę, patvirtino tiek ši liudytoja, tiek pateikti nukentėjusiojo šiai liudytojai rašyti tekstai. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam ėmus aiškintis dėl paso ir banko kortelės vagystės bei iš banko pasisavintų pinigų, jo pasas atsirado, buvo šlapias ir pakabintas maišelyje ant jo buto durų, patvirtino ir apklausta liudytoja P. B.. Tai patvirtina ir šio dokumento pateikimo bei apžiūros protokolai, esantys byloje (b.l.30-33). Nors kaltinamasis ir neneigia, kad būtent jis išgrynino iš bankomatų nukentėjusiajam priklausančia banko kortele pinigus, ką patvirtina ir byloje esantis 2010-04-25 d. 15.05 val. vaizdo įrašas prie bankomato, esančio Vytauto g.39 (b.l.38-41), tačiau teigdamas visus išimtus pinigus atidavęs nukentėjusiajam pirmą dieną prie baro, o sekančią dieną iš karto prie bankomato, tačiau tokius jo parodymus, kaip jau buvo minėta anksčiau, paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, kad jis kaltinamajam savo banko kortelės nedavė ir pinigų iš bankomatų išgryninti neprašė, bet ir liudytojo R. A. parodymai. Šis liudytojas patvirtino teismui, kad kaltinamasis, su kuriuo vieną dieną susitiko bare, prašė jo paliudyti policijai, jog jis neva tai matė, kaip D. R. prie baro atidavė kurčnebyliui banko kortelę ir pinigus. Iš pradžių jis sutiko melagingai paliudyti, tačiau supratęs, kad negerai padarė, po to tiek policijos pareigūnams, tiek teisme apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakė tiesą, nes iš tiesų nematė, kad kaltinamasis būtų atidavęs kurčnebyliui banko kortelę ir pinigus. Kad 2010 m. balandžio 25 ir 26 d. per 5 kartus nuo nukentėjusiojo sąskaitos kaltinime nurodytuose bankomatuose buvo nuimti iš viso 6000 Lt, patvirtina ir byloje esantys bankų pranešimai ir išrašai (b.l.45-47,49-50,51-52,55). Liud. A. A. taip pat patvirtino teismui, kad jam nukentėjęs skundėsi, jog kažkas jam iš buto pavogė pasą kartu su banko kortele ir ten pat buvusiu slaptažodžiu ir nuėmė pinigus, nors jis jį ir buvo primokęs labai saugoti ir slėpti banko kortelę.

Tuo būdu, visi šie virš išvardinti ir aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Nors kaltinamojo motina D. R. bei jo močiutė E. K. ir teigia, jog joms aiškinantis dėl įvykio su nukentėjusiuoju šis sakęs, kad jam pinigus pavogė kažkokie du asmenys ir tai padarė kažkur stadione, tačiau tokius šių liudytojų parodymus teismas atmeta kaip niekuo nepagrįstus, nes jie prieštarauja visiems kitiems virš išdėstytiems ir aptartiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, liud. E. K. teismo posėdyje patvirtino, kad su nukentėjusiuoju iš tiesų dėl jo neįgalumo buvo labai sunku bendrauti ir iš pradžių ji iš viso nesupratusi, kas atsitiko ir ko jis nori, tik jam sekančią dieną atėjus su moterimi, ši paaiškinusi, jog nukentėjęs įtaria jos anūką dėl vagystės. Todėl visai pagrįstai galima daryti išvadą, kad šioms liudytojoms tiesiogiai bendraujant su kurčnebyliu nukentėjusiuoju be gestų kalbos vertėjo, jos galėjo ir ne taip suprasti, ką nukentėjusysis nori pasakyti.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkus (BK 182 str. 1 d.) ir apysunkiai (BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d.) (LR BK 11 str. 3 d. ir 4 d.).

D. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau 2006-09-19 d. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d. buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nebaustas administracine tvarka, nedirba, yra neįgalus.

Skiriant jam bausmes taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, apimtį, į kaltės formą ir rūšį, kad buvo padaryti trys tyčiniai apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis yra neįgalus (b.l.146), į jo sveikatos būklę (b.l.73-74).

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.).

Nukentėjęs byloje pareiškė 6000 Lt dydžio civilinį ieškinį. Ieškinys tenkintinas visiškai, nes yra realus, pagrįstas bylos duomenimis (LR CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 214 str. 1 d. ir nubausti 40 parų arešto; pripažinti kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d. ir nubausti 40 parų arešto; pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nubausti areštu 60 parų; pripažinti kaltu pagal LR BK 215 str. 1 d. ir nubausti 50 parų arešto. LR BK 63 str. 1,2,4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant ir galutinę ją nustatyti areštą 80 parų.

Į atliktą bausmę jam įskaityti 2 paras, išbūtas sulaikyme nuo 2010-05-11 d. iki 2010-05-13 d.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį įvykdžius, panaikinti.

Priteisti iš D. R. A. B. 6000 Lt padarytai žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.