- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-123-337-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00180-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- D., D. R.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-337/2011
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00180-2010-3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal:
- Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;
- Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;
- Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė;
- Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais, ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 80 parų, jį paskiriant atlikti areštinėje. Taip pat šiuo teismo nusprendžiu iš D. R. priteista 6000 litų A. B. žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
- 2010 m. balandžio 25 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose pas A. B., pagrobdamas neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. B. vardu išduotą, AB „S“ priklausančią mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini);
- 2010 m. balandžio 25 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose pas A. B., pagrobė fizinio asmens – A. B. dokumentą – A. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini);
- tęstiniu būdu per penkis kartus, 2010-04-25 d. 15 val. 02 min., 15 val. 03 min., (duomenys neskelbtini), apgaule, savo naudai įgijo svetimą – A. B. priklausantį turtą – 2000 Lt, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, t. y. neteisėtai panaudodamas A. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – įvesdamas AB SEB banko bankomate Nr. , A. B. „S“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir iš bankomato pasisavino nukentėjusiajam A. B. priklausančius 2000 Lt, bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2010-04-25 d. 15 val. 13 min., 2010-04-26 d. 8 val. 58 min., 9 val. 01 min. (duomenys neskelbtini), apgaule, savo naudai įgijo svetimą – A. B. priklausantį turtą – 4000 Lt, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, t.y. neteisėtai panaudodamas A. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – įvesdamas AB „S“ banko bankomate Nr. , A. B. „S“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir iš bankomato pasisavino nukentėjusiajam A. B. priklausančius 4000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. iš viso 6000 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendį ir jį iš inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti. Mano, kad šis teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, byla ištirta nevisapusiškai. Teigia, kad nusikalstamų veikų nepadarė. Apelianto teigimu, jis nėra buvęs bute pas nukentėjusįjį A. B. ir jo paso bei asmens sąskaitos bankomato kortelės nepavogė, be jo žinios pinigų iš bankomato nepaėmė. Nuteistojo manymu, byloje visiškai neįrodyta, kad jis lankėsi nukentėjusiojo bute. Nuosprendyje pasiremta vien nukentėjusiojo parodymais, kuris yra kurčnebylys ir jį labai sunku suprasti. Mano, kad vertėjų vertimai gali būti ir netikslūs. Nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitėsi, buvo nenuoseklūs, pastarasis kėlė vis naujas versijas, kurios nebuvo tikrinamos. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis pats prašė jo nuimti pinigų, nes nemoka, davė bankomato kortelę, užrašė savo PIN kortelės kodą, todėl pinigus jis nuėmė paties A. B. prašymu, darydamas šiam gera. Pinigus jis A. B. atidavė visus, kokia tiksli pinigų suma buvo – neatsimena. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis ruošėsi pirkti automobilį ir vėliau jį nusipirko. Be to, nukentėjusysis pinigus švaistydavo lošdamas kortomis alaus bare, gerdamas alų, važinėdamas taksi, jo bute lankydavosi moterys. Šie faktai kažkodėl nebuvo tiriami. Nuteistasis stebisi, kodėl nukentėjusysis dvi savaites nepasigedo pinigų, nesiskundė ir jo neįtarė. Mano, kad nukentėjusysis per tą laiką pats išleido tuos nuimtus pinigus, o vėliau dėl savo keistumo ėmė ieškoti pinigų. Taip pat D. R. skunde nurodo, kad jį sulaikius pradžioje jis buvo apklausinėjamas be advokato, tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Taip pat be advokato buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Jo metu jis rodė ne padarytą nusikaltimą, o aiškino apie nukentėjusiojo prašymą padaryti šiam paslaugą nuimant pinigus. Apeliantas pažymi, kad niekas neatsižvelgė į jo pasakymą dėl turimos epilepsijos ligos, dėl patirtų traumų, bendros sveikatos būklės ir netekto darbingumo, netyrė jo psichinės būklės. Jo teigimu, sirgdamas epilepsija, jis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės – jam būtina pastoviai vartoti vaistus, laikytis rėžimo, būti stebimam šeimos narių, priepuolių metu kviestis greitąją. Teigia, kad nepagrįstai buvo atmesti jo prašymai dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo ir liudytojų V. Č. bei D. V. iškvietimo ir jų apklausų. Taip pat teisme liudytojai E. K. nebuvo leista daugiau kalbėti ir viską pasakyti. Apelianto manymu, nepagrįstai priteistas ir civilinis ieškinys, nes pinigus nukentėjusysis gavo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai pripažino D. R. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas bei paskyrė jam teisingas bausmes, taip pat tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo tenkinti apelianto skundą.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, tačiau D. R. argumentai nepagrįsti. Apelianto teiginiai iš esmės nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Nors nuteistasis D. R. savo skunde teigia dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadaręs, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų duomenimis ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad D. R. padarė jam inkriminuotas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. BK 302 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 214 straipsnis yra speciali dokumentų suklastojimo norma, numatanti baudžiamąją atsakomybę už netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimą ar neteisėtą disponavimą jais. O BK 215 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Apeliantui D. R. inkriminuoti su svetimu dokumentu bei svetima banko mokėjimo kortele susiję veiksmai: svetimo asmens paso ir mokėjimo instrumento pagrobimas, neteisėtas finansinių operacijų svetimu mokėjimo instrumentu inicijavimas ir atlikimas, neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas, turto įgijimas apgaule.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis D. R. 2010 m. balandžio 25 d. būdamas svečiuose pas A. B., pagrobė A. B. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, po ko per dvi dienas – balandžio 25-26 d. – per penkis kartus apgaule neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu savo naudai iš bankomato įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą – viso 6 000 Lt. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Nors nuteistasis teigia pas nukentėjusįjį namuose nebuvęs, tačiau šie jo parodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste vertintini kritiškai. Nukentėjusysis parodė, kad D. R. 2010-04-25 lankėsi jo namuose, po ko sekančią dieną jis pasigedo savo LR piliečio paso, banko mokėjimo kortelės su PIN kodu. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-04-26 21.44 val. policijoje buvo gautas nukentėjusiojo sesers P. B. pranešimas, kad jos kurčnebylys brolis jai pranešė praradęs banko kortelę, o 2010-04-27 banke patikrinus sąskaitą joje pasigesta 6 000 Lt. Todėl kaip nepagrįsti atmestini skundo teiginiai apie tai, kad nukentėjusysis dvi savaites nepasigedo pinigų, nesiskundė ir jo neįtarė. Kaip matyti, nukentėjusysis jau 2010-04-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino D. R. kaip asmenį, buvusį pas jį namuose, kurį įtarė pavogus iš jo dokumentus ir banko kortelę. Kad būtent apeliantas atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus taip pat patvirtina vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad pinigus iš bankomatų nuiminėjo D. R.. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, apelianto kaltę pagrindžia nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Nuteistasis D. R. suprato neteisėtai imantis svetimus dokumentus ir banko kortelę, vėliau neteisėtai ja disponavęs ir jos pagalba įgijęs svetimus pinigus, ir norėjo taip veikti. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo prašymu padėjo šiam iš bankomato nuimti pinigus, tačiau šie teiginiai prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms bei yra paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis.
Tokiu būdu apelianto skundžiamame teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog apeliantas padarė jam inkriminuotas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, yra pagrįsta byloje surinktų, teismo išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, nuteistojo D. R. veiksmų turinys visiškai atitiko minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijose numatytų veikų sudėtį, todėl išteisinti D. R. dėl jų nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. R. nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės ir netekto darbingumo išvados dėl bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nekeičia. Taip pat, atsižvelgiant į konstatuotą apelianto kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Apeliaciniame skunde deklaratyviai užsimenama, kad byla ištirta nevisapusiškai. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini, jų nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Teisingai teismas išsprendė ir D. R. prašymus dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo ir liudytojų V. Č. bei D. V. iškvietimo ir jų apklausų. Be to, nepagrįstai teigiama, kad nebuvo tirta jo psichinė būklė. Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad buvo ištirta D. R. psichinė būklė.
Be to, skunde teigiama apie apelianto teisės į gynybą pažeidimą, nes, pasak nuteistojo, sulaikius pradžioje jis buvo apklausinėjamas be advokato, be advokato taip pat buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Kaip matyti D. R. pirmą kartą buvo apklaustas 2010-05-12 ir iš kart po jos atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Prieš šiuos veiksmus D. R. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (I t., 121 b.l.) ir jis jo atsisakė (I t., 122 b.l.). Atliekant kitus proceso veiksmus D. R. gynė paskirta gynėja, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti apelianto teisės į gynybą pažeidimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo D. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Tokiu būdu darytina išvada, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.