Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje nagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje J. P., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, našlys, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1d. dėl to, kad, 2011-12-27 apie 11.40 val. A. T. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), A. T. pamatė J. P. iškasantį jo riboženklius, dėl ko kilo ginčas, kurio metu J. P. pradėjo A. T. kolioti ir grasinti bei užsimojo rankoje laikytu kastuvu, kuriuo bandė A. T. suduoti į galvą, tačiau A. T. spėjo galvą prisidengti kaire ranka, todėl J. P. kastuvu pataikė A. T. į kairės rankos petį, o šiam atšokus atgal, sudavė A. T. antrą smūgį į kairę alkūnę, tuo A. T. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o šiuo nagrinėjamu atveju - privačiam kaltintojui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir apklausiamas teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos veikos. Pažymėtina, kad kaltinamasis turi teisę pasirinkti tokią gynybos poziciją, nes jo kaltę turi įrodyti privatus kaltintojas, kurio teismui pateiktus įrodymus būtina patikrinti ir įvertinti, o kaltinamasis neturi įrodinėti, kad jis yra nekaltas.

Pareikšdamas kaltinimą privataus kaltinimo tvarka kaltinamam asmeniui J. P., privatus kaltintojas A. T. savo kaltinimą grindė savo skunde nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir duomenimis, esančiais prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-2-00009-12 (toliau- ITM).

Tačiau ištyrus teismui pateiktus duomenis, kuriais įrodinėjama kaltinamojo kaltė, nustatyta, kad nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių J. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Iš bylos duomenų matyti, kad, kad J. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo dieną incidentas tarp J. P. ir A. T. kilo dėl žemės sklypo ribų, riboženklių perstatymo, tačiau dėl kilusio incidento J. P. ir A. T. nurodė kardinaliai priešingas šio incidento kilimo aplinkybes: J. P. teigia, kad A. T. jo žemės sklype perkasinėjo riboženklius, o A. T.- kad būtent J. P. jo žemės sklype perkasinėjo riboženklius.

Tokioje byloje, kai vyksta asmeniniai nesutarimai dėl žemės sklypo ribų, dėl ko santykiai tarp J. P. ir A. T. yra įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų.

Privatus kaltintojas A. T. parodė, kad įvykio dieną jam būnant namuose apie 11 val. jam į telefoną paskambino neprisistatęs asmuo ir pranešė, kad jo žemės sklype vyksta darbai. Nurodė, kad jis yra davęs savo telefoną artimiausiam kaimynui, kuris jam skambina, jei kas vyksta. Pranešęs apie tai savo šeimai, jis išvažiavo pažiūrėti į vietą, ir atvažiavęs pamatė J. P. perkasinėjantį jo žemės sklype riboženklius - vienas jų buvo patrauktas per metrą, kitas – daugiau. Viso jo plotas buvo sumažintas apie 10 arų. Jam perspėjus J. P., kad už tokius darbus gresia atsakomybė, J. P. jį iškoliojo ir dviem rankomis laikomo kastuvo briauna taikėsi suduoti jam į galvą, bet jis prisidengė galvą kaire ranka, ir tuomet J. P. pataikė į rankos dilbį, o antrą smūgį gavo į kairės pusės raktikaulį. Po suduotų smūgių jam nutirpo ranka, kadangi pataikė į nervą, o iš kairės rankos dilbio pradėjo bėgti kraujas, kadangi buvo prakirsta. Nieko nesakęs, jis nuėjo nuo J. P. ir paskambino telefonu 112, ir prisistatė, kas skambina, tačiau PK atsisakė siųsti ekipažą ir pasiūlė kreiptis į ligoninę ir į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tuomet jis paprašė įgaliotinio telefono, kad galėtų kreiptis dėl įvykio. Dėl įvykio jis iš savo telefono (duomenys neskelbtini), priklausančio Tele2 tinklui paskambino savo broliui V. T. ir šeimai, o pats 15-20 minučių bėgyje nuvyko į ligoninę.

Į policiją su pareiškimu kreipėsi tik kitą dieną, nes įvykio dieną buvo kaip ir neįgalus, netvarkingai apsirengęs ir purvinas. Teigia, kad miško tą dieną jis nepjovęs.

Tokius A. T. parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Visų pirma, byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių privataus kaltintojo tiek skunde, tiek jo paaiškinime nurodomas aplinkybes ir tuo pačiu pagrindžiančių kaltinamojo kaltę.

A. T. teigė, kad atvažiavęs pamatė J. P. perkasinėjantį jo žemės sklype riboženklius, kad vienas jų buvo patrauktas per metrą, kitas – daugiau, o jo plotas buvo sumažintas apie 10 arų, dėl ko tarp jų ir kilo incidentas, kurio metu jį kastuvu sužalojo J. P..

Nurodydamas tokias incidento kilimo priežastis, A. T. nepateikė jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų kuriuose būtų užfiksuota, kad įvykio dieną jo žemės sklype buvo perkasti ir perstatyti jo žemės sklype riboženkliai. Tai galėjo būti ir antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, ir atsakingų institucijų žemės naudojimo patikrinimo aktas ar kiti leistini įrodymai, patvirtinantys riboženklių iškasimą.

A. T. teismui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2012-04-13 raštą dėl žemės ir Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2012-03-13 žemės naudojimo patikrinimo aktą, iš kurių matyti, kad pagal A. T. 2012-01-27 prašymą 2012-03-13 buvo atliktas žemės naudojimo duomenų patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad D. P. nuosavybės teise valdomame žemės sklype įtvirtinti mediniai riboženkliai Nr. 8 ir 9 neatitinka žemės sklypo plane nurodytų koordinačių (t.1., b.l. 59,60).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis riboženklių patikrinimas vyko 2012-03-13, t.y. beveik po trijų mėnesių nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo datos 2011-12-27, todėl šie rašytiniai duomenys negali kategoriškai patvirtinti, kad šie riboženkliai buvo perkelti į kitą vietą būtent 2011-12-27, dėl ko ir kilo incidentas tarp A. T. ir J. P., taip pat negali patvirtinti, kad juos iškasė būtent J. P..

Pažymėtina ir tai, kad A. T., teikdamas teismui šiuos rašytinius dokumentus, nepateikė teismui savo paties 2012-01-27 adresuoto prašymo žemėtvarkos skyriui, į kurį ir buvo pateikti aukščiau minimi atsakymai, todėl visiškai neaišku, kokios faktinės aplinkybės buvo nurodytos jo prašyme.

Iš prijungtos prie bylos ITM esančio liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų – fotonuotraukų matyti, kad A. T. parodė tik vietas, esančias prie riboženklių, kuriose jis matė J. P. ir kuriose, jo teigimu, J. P. atliko jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus (ITM b.l. 30-35), tačiau šiuose duomenyse taip pat nėra užfiksuota, kad jo rodomi riboženkliai buvo perkasti, ir nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių, kad J. P. įvykio dieną perkasinėjo jo žemės sklype riboženklius, vieną patraukiant per metrą, kitą – daugiau.

A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. P. incidento metu kastuvą laikė abiem rankom ir suduodamas smūgius, taikė kastuvo briauna, nes ant rankos matėsi kastuvo briaunos randas, kad po J. P. kastuvu suduotų dviejų smūgių į kairės rankos dilbį ir kairės pusės raktikaulį jam nutirpo ranka, kadangi pataikė į nervą, o iš kairės rankos dilbio pradėjo bėgti kraujas, kadangi buvo prakirsta (t.1., b.l. 65).

Šiuos jam padarytus sužalojimus ir jų padarymo mechanizmą jis įrodinėja jo prašymų kviestų liudytojų parodymais, specialisto išvada, tačiau ir šie ištirti duomenys, įvertinus juos visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad J. P. kastuvu sužalojo A. T. ir padarė jo nurodomus sužalojimus.

Iš 2011-12-28 pateiktos specialisto išvados matyti, kad A. T., galimai jo nurodomu laiku, t.y. 2011-12-27 apie 11.40 val. buvo padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairio raktikaulio srityje, kairio peties priekiniame paviršiuje ir kairio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, muštinė žaizda kairio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje bei kliniškai nustatyta kairio alkūninio nervo neuropatija; kad sužalojimai padaryti ne mažiausia dviejų trauminių pasekoje veikiant kairio raktikaulio - kairio peties sritį ir kairį dilbį kietu buku ar bukabriauniu žalojančiu daiktu (t.1., b.l. 5-7).

Tokia specialisto išvada patvirtina A. T. padarytus sužalojimus, tačiau dar neįrodo, kad nustatytus sužalojimus padarė būtent J. P., ir kad sužalojimai būtų padaryti kastuvu.

Pateiktai teismui specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas S. J. parodė, kad jo A. T. nustatytuose sužalojimuose jis nėra užsifiksavęs paties žalojančio daikto savybės: kastuvas gali veikti kaip kietas, bukas daiktas, o jo darbinė dalis - kaip kietas- bukas ir kaip bukabriaunis, todėl jis negali kategoriškai tvirtinti, kad A. T. buvo kirsta kastuvu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kuo buvo padaryti sužalojimai, be to, nėra aiški ir pati situacija (t.1., b.l. 107).

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra tiesioginio daiktinio įrodymo - kastuvo, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankio. Vykusio ikiteisminio tyrimo metu kastuvas iš J. P. nebuvo paimtas ir apžiūrėtas, ir šie procesiniai veiksmai, turintys įrodomąja reikšmę, neužfiksuoti daiktų paėmimo ir apžiūros protokoluose.

A. T. teigia, kad sužalojimai jam buvo padaryti kastuvo briauna, nes jam ant rankos matėsi kastuvo briaunos randas, kad ranka buvo prakirsta, tačiau tokius jo parodymus vėl gi paneigia specialisto parodymai, kad A. T. padaryta žaizdelė yra ne kirstinė, o muštinė.

Specialistas S. J. pažymėjo, kad kirstinei žaizdai būdingi aštrūs ir smailūs kampai, o jo apžiūrėta A. T. žaizdelė yra nedidukė, nedideliais kraštais ir muštinė, paviršinė, kuri gali būti padaryta tiek kastuvo briauna, tiek kitu bukabriaunu daiktu. Jis parodė, kad geležtė yra kastuvo darbinė dalis- plokštuma, vertintina kaip briauna- bukabriaunis žalojantis daiktas, tačiau ir dirbant su medžiu padaryti sužalojimai taip pat vertintini kaip sužalojimas bukabriaunu daiktu, pvz. stalo kraštas turi tokias savybes. Jam nesuprantama, kodėl priėmimo skyriuje A. T. apžiūrėjęs traumatologas rašo, kad vyrauja žaizdos išilginis matmuo ( kaip kad ir teismo posėdžio metu teigė A. T., kad ranka buvo prakirsta ir jam ant rankos matėsi kastuvo briaunos randas), kas turėtų būti vertinama kaip briauna padarytas sužalojimas, ir mano, kad traumatologas nematavo tiksliai žaizdos liniuote, nes pats jis, nustatinėdamas sveikatos sutrikdymo mąstą, nustatė tik 1 cm žaizdelę (t.1., b.l. 107).

Pažymėtina, kad ir visi apklausti teismo posėdyje pagal A. T. prašymą liudytojais V. T., J. T. ir D. T. paties įvykio aplinkybių nematė – jie visi patvirtino, kad apie įvykį jiems pasakė A. T., tačiau smulkių įvykio aplinkybių jie nežinantys, nes A. T. detalių nepasakojęs.

J. T., A. T. žmona, ir D. T., A. T. sūnus, parodė, kad A. T. namo grįžo visas purvinas ir kruvinas, kad buvo kruvina jo džemperio rankovė, tačiau tokių jų parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, todėl jie negali patvirtinti ir A. T. nurodomų aplinkybių.

Apklaustas teismo posėdžio metu specialistas S. J. parodė, kad A. T. vienas iš nustatytų sužalojimų- žaizdelė kairiame dilbyje, yra ne kirstinė, o muštinė, nedidukė- tik 1 cm, ir paviršinė, apžiūros metu nekraujavo, tik šlapiavo – sunkėsi skaidrus skystis. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad kiti A. T. nustatyti sužalojimai pasireiškė tik kraujosruvomis, todėl kraujuoti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad esant tokio pobūdžio žaizdelei A. T., pasak liudytojų, grįžo namo „visas kruvinas“.

Be to, byloje nėra ir jokių daiktinių įrodymų, galinčių neginčytinai patvirtinti šias liudytojų nurodomas aplinkybes, kad A. T. namo grįžo visas purvinas ir kruvinas - A. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nepateikė apžiūrai savo džemperio, kurio apžiūra būtų užfiksuota daiktų apžiūros protokole, ir kuris galėtų patvirtinti šias liudytojų nurodomas aplinkybes.

Be to, abejonių dėl šių liudytojų parodymų patikimumo kelia ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio dienos praėjo dveji metai laiko, visi šeimos nariai tipiškai ir labai detaliai nurodo aplinkybes, susijusias su A. T. išvykimu ir grįžimu į namus, tačiau visi kaip susitarę nutyli, kodėl taip vėlai į namus- apie 19.00 val. grįžo į namus A. T., nors iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad A. T. namo išleistas buvo 17.10 val. .

Liudytojo D. T. parodymai skambėjo kaip gerai išmoktas atmintinai eilėraštis – jis nurodė, kad labai gerai viską atsimena ir vos ne vienu įkvėpimu greitakalbe nurodė visas su 2011-12-27 įvykiu susijusias aplinkybes, žodis žodin atkartojo savo motinos - liudytojos J. T. duotus parodymus, tačiau paklaustas, ar jo tėvas buvo išvažiavęs į kaimą 2011-12-29, kur vėl žemės sklype A. T. teigimu kilo antras incidentas tarp jo tėvo ir J. P., liudytojas, teigdamas, kad turi gerą atminti ir kad per savo atostogas namie buvo iki sausio 5 d., jau nesugebėjo prisiminti, ar jo tėvas buvo išvykęs į kaimą.

Šiuos visus liudytojus su A. T. sieja artimi giminystės ir santuokos ryšiai, ir iš jų parodymų akivaizdžiai matyti jų suinteresuotumas duoti parodymus nukentėjusiojo naudai, todėl teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai ir laiko nepatikimais, todėl jais nesivadovauja.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nepasitvirtino ir kitos A. T. skunde ir teisiamojo posėdžio metu nurodomos aplinkybės.

A. T. teigė, kad po įvykio jis skambinęs broliui iš savo telefono, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Tele2 tinklui, tačiau tokius jo parodymus paneigia UAB Tele2 raštas, iš kurio matyti, kad toks telefono numeris Tele 2 tinkle neveikia (t.1., b.l. 99).

Pažymėtina ir tai, kad A. T., kreipdamasis į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, nurodė, kad dėl J. P. padarytų sužalojimų patyrė gana rimtas sveikatos sutrikimo pasekmes: 12:30 val. jis nurodo, kad jam tirpsta IV-V kairės rankos pirštai, o 16:10 val. jau nurodo, kad jam pradeda skaudėti galvą ir tirpti kairė koja, ką patvirtina gydytojų įrašai A. T. asmens sveikatos istorijoje Nr. 112817 (t.1., b.l. 134). Šias aplinkybes jis nurodė ir savo skunde, kad dėl J. P. veiksmais jam padarytų sužalojimų jam vos ne mėnesiui laiko buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t.1., b.l. 1,2).

Tačiau tokias jo nurodomas aplinkybes paneigia specialisto išvada, kad užsitęsęs ambulatorinis gydymas neatitinka nustatytų kūno sužalojimo pobūdžio, todėl nevertintinas kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą ir specialisto S. J. parodymai, kad nustatytas A. T. užsitęsęs gydymas nėra susijęs su A. T. padarytais sužalojimais, nes kairės kojos tirpimas gali būti tik tuomet, jei yra sužalota galva ar nugara- stuburas, o kairės rankos pirštų tirpimas yra lėtinis procesas, sukeltas aštrios kaulinės išaugos, kuri matosi iš rentgenologo nuotraukos.

Tai rodo, kad A. T. tendencingai siekė ligoninės priėmimo skyriuje išbūti kuo ilgesnį laiką su tikslu vis sunkinti jo neva J. P. veiksmais padarytas jam sveikatos sutrikdymo pasekmes, vis nurodant naujus nusiskundimus, kurie nepasitvirtino nagrinėjant bylą teisme.

Tai, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę ir A. T. nurodomas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl privataus kaltintojo parodymų patikimumo.

Pažymėtina, kad A. T. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kad A. T. kiekvienos apklausos metu nurodė vis skirtingas įvykio aplinkybes, išsisukinėjo nuo jam nepalankių užduodamų klausimų, teigdamas, kad nesuprantantis, apie ką yra kalbama.

Teisiamojo posėdžio metu A. T. teigė, kad į žemės sklypą jis atvažiavęs skubos tvarka pagal gautą telefono skambutį apie neva jo žemės sklype atliekamus darbus, tačiau nei savo pareiškime ikiteisminio tyrimo metu, nei skunde privataus kaltinimo tvarka, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, A. T. šių aplinkybių nenurodė, parodydamas, kad jis tik atvažiavo į jam priklausantį žemės sklypą ir dar važiuodamas pastebėjo, kad kažkoks vyras kasinėjantis jo sklype (t.1., b.l. 1, ITM b.l. 25, 25), kad tą dieną jis važiavo į savo žemės valdas tiesiog tam, kad pasižiūrėti ar ten viskas tvarkoje, kadangi yra buvę įvykdyta įvairių miško, žvyro ir vaismedžių vagysčių (ITM, b.l. 28,29).

Teismo posėdžio metu teismo paklaustas, kodėl taip skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu įvykio aplinkybės, A. T. paaiškinti negalėjo - jo atsakymai buvo pagrįsti tik žodžių žaismu.

Be to, A. T. tiek savo skunde, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po smūgių sudavimo jis matė, kaip iš rankos jam pradėjo bėgti kraujas, todėl jis nuvažiavo į ligoninę, kad iš karto po įvykio paskambinęs į policiją jis prisistatė, kas skambina, tačiau byloje esanti teismo iniciatyva išreikalauta kompaktinė plokštelė su A. T. kreipimusi telefonu 112 dėl įvykio leidžia taip pat pagrįstai abejoti A. T. duotais parodymais (t.1., b.l. 118).

Išklausius teisiamojo posėdžio metu visą pokalbį, užfiksuotą kompaktinėje plokštelėje, matyti, kad A. T., skambindamas policijai negalėjo nurodyti jam padarytų sužalojimų - A. T., budėtojo paklaustas, kas atsitiko, pasakė, kad jį su kastuvu užpuolė kaimynas, o budinčiajam jo paklausus, ar jį sužalojo, A. T. atsakė, kad dabar jis dar nežinantis, ir sužinos, kai kreipsis abdukcijos.

Taip pat iš užfiksuoto pokalbio įrašo matyti, kad paskambinęs A. T. pareigūnams neprisistatė. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir įvykio dieną budėjęs ir A. T. kalbėjęs pareigūnas V. B., kad jis nepažinęs skambinusio asmens ir nesupratęs, su kuo kalbėjo.

Iš minimo pokalbio taip pat matyti, kad A. T. skambino su tikslu sužinoti įgaliotinio telefono numerį, kad galėtų kreiptis dėl įvykio, tačiau budėtojui nurodžius Daugų nuovados viršininko A. K. tarnybinį telefono Nr., jis neskambino nurodytu telefonu ir nepranešė apie įvykį, o paskambino tik savo broliui V. T., ir žmonai J. T., ką patvirtino ir pats A. T. teisiamojo posėdžio metu.

Tokia pokalbio analizė leidžia daryti išvadą, kad labiausia A. T. rūpėjo ne pats kreipimasis į pareigūnus dėl įvykusio įvykio, o ar yra įrašinėjamas ir fiksuojamas jo pokalbis.

Privatus kaltintojas A. T. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad savo telefono numerį yra davęs artimiausiam kaimynui, tačiau kažkodėl nurodo, kad dėl kasinėjimo jo žemės sklype jam paskambino neprisistatęs asmuo.

Abejonių dėl A. T. parodymų kelia ir tai, kad A. T. iš karto po medikų apžiūros nesikreipė į policijos pareigūnus.

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio dieną apie 19 val. pagal gautą telefoninį pranešimą iš Alytaus ligoninės pareigūnas D. S. nuvyko į A. T. namus išsiaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau jo gyvenamuoju adresu nerado. Namuose buvusi A. T. žmonai jis paliko savo telefono numerį ir liepė paskambinti, tačiau apie 20.31 val. jam paskambinęs A. T. pasakė, kad blogai jaučiasi, todėl pareiškimą rašyti atvyks tik kitą dieną, ką patvirtina šio pareigūno tarnybinis pranešimas (ITM b.l. 12). Šias aplinkybes apklaustas liudytoju pareigūnas patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Nors teisiamojo posėdžio metu A. T. motyvavo tuo, kad po padarytų sužalojimų buvo neįgalus, tačiau jau anksčiau teismo nustatytos aplinkybės dėl A. T. padarytų nežymių sužalojimų pobūdžio paneigia tokią privataus kaltinamojo versiją.

Kaip jau buvo teismo pasisakyta anksčiau, visi jo šeimos nariai - žmona, sūnus, tipiškai ir labai detaliai nurodydami aplinkybes, susijusias su A. T. išvykimu ir grįžimu į namus, nei vienas negalėjo nurodyti, kodėl A. T. taip vėlai -apie 19.00 val., grįžo į namus, nors iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad A. T. namo išleistas buvo 17.10 val.

Į šį klausimą negalėjo atsakyti ir pats A. T. - jis nepaprastai detaliai nurodė paties incidento kilimo ir sužalojimo aplinkybes, bet negalėjo atsiminti ir nurodyti, ką veikė paleistas iš ligoninės.

Šios teismo nustatytos aplinkybės, kad A. T. ligoninės priėmimo skyriuje tendencingai išbūdamas vos ne visą dieną su tikslu vis sunkinti jo neva J. P. veiksmais padarytas jam sveikatos sutrikdymo pasekmes, vis nurodant naujus nusiskundimus, kurie nepasitvirtino nagrinėjant bylą teisme, prašydamas įgaliotinio telefono numerio su tikslu pranešti apie įvykį, neskambino budėtojo nurodytam pareigūnui; o skambino tik savo broliui ir žmonai, kad įvykio dieną, vakare ieškomas pareigūnų, kad išsiaiškinti apie įvykį, nenuvyko į policijos įstaigą, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. T. sąmoningai blogino kaltinamojo padėtį ir vengė įvykio dieną nuvykti pas pareigūnus, ir dėl neva jam J. P. padarytų sužalojimų duomenis fiksavo tik skambindamas telefonu Nr. 112 ir per jam palankius ir suinteresuotus artimus žmones, kad tokiu būdu vėliau galėtų J. P. pareikšti kaltinimą, kuris, kaip patvirtina teismo ištirti įrodymai, yra visiškai nepagrįsti.

Šias aplinkybes patvirtina ir prijungtoje prie nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka bylos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-2-000091-12 esantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. T. dėl neva neteisėtų jo atžvilgiu J. P. veiksmų į policiją kreipėsi du kartus. Prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas A. T. pareiškimas dėl jo nuomone neteisėtų J. P. veiksmų ne tik dėl 2011-12-27 įvykio, bet ir kitas pareiškimas dėl 2011-12-29 įvykio, kuriame jis kaltino J. P. grasinimu fiziškai su juo susidoroti, tačiau Alytaus AVPK nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesant J. P. veiksmuose BK 145 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos požymių (ITM b.l. 9, t.1.b.l. 9).

Be to ir pirminiame pareiškime A. T. J. P. kaltino ne tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl grasinimo su juo fiziškai susidoroti (ITM b.l. 13, 14), tačiau Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2012-03-05 nutarimu ikiteisminis turimas buvo nutrauktas nesant J. P. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1d., požymių (ITM b.l. 63,64).

A. T. šių priimtų nutarimų neskundė, o tai patvirtina, kad jis sutiko su juose nurodytais motyvais.

Tuo pačiu ikiteisminio tyrimo duomenys paneigia A. T. nurodomas aplinkybes, kad 2011-12-29 jis su J. P. turėjo antrą konfliktą dėl žemės sklypo ribų ir leidžia teismui pagrįstai tikėti J. P. paaiškinimais, kad jis 2011-12-29 net nebuvo susitikęs su A. T..

Tai tik dar kartą patvirtina, kad A. T. dėl asmeninių paskatų reiškia visiškai nepagrįstus kaltinimus J. P., tame tarpe ir dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir leidžia teismui pagrįstai manyti, kad J. P. nepadarė ir šioje byloje jam inkriminuojamos veikos.

Toks sistemingas ir tendencingas skundų, kuriuose nurodamos aplinkybės nepasitvirtindavo, rašymas tik dar kartą patvirtina sąmoningą A. T. siekį nepagrįstai apkaltinti J. P., o vertinant tai visumoje su kitais byloje teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad dėl žemės sklypo ribų kilusių nesutarimų privatus kaltintojas yra suinteresuotas duoti J. P. kaltinančius parodymus ir sau palankius parodymus, ir tokiu būdu spręsti kilusias problemas dėl žemės sklypo ribų.

Šie nustatyti duomenys leidžia teismui pagristai abejoti privataus kaltintojo parodymais ir vertinti juos kritiškai, jais nesivadovauti. Jokių kitų neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo padarytą veiką, už kurią atsakomybė numatyta LR BK 140 str. 1d., byloje nėra.

Tuo tarpu kaltinamasis tiek jo atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo metu, kuriame jam buvo pareikšti įtarimai dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. T. sveikatą, kurie apėmė ir nežymų sveikatos sutrikdymą (ITM 44), tiek teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, neprieštaraujantys kaltinamojo paaiškinimams.

J. P., kaip buvo minėta anksčiau, nurodė įvykio aplinkybes, kardinaliai priešingas privataus kaltintojo nurodomoms aplinkybėms, kad įvykio dieną praeidamas pro jo sūnui priklausantį, bet jo naudojamą pagal panaudos sutartį ir su A. T. priklausančiu žemės sklypu besiribojantį žemės sklypą, pamatė jame vaikštinėjantį A. T. su kastuvu ir kasinėjo riboženklius ties ribų viduriu daugiau į jo sklypo pusę-buvo perkasti gal 2 riboženkliai, jo sklypo plotą sumažinant apie 2 metrus. Pats jis neturėjo rankose nei pagalio, nei kastuvo, o pats buvo kažkur 10 metrų atstumu nuo A. T..

Jis pasakė A. T., kad jis pažeidinėja geodezinio plano ribas, ir perspėjo A. T., kad kreipsis į žemės skyrių dėl savavališko riboženklių perkėlimo, tačiau šis pasakęs, kad tai ne jo reikalas, toliau kasė.

Paaiškino, kad jis buvo padaręs žemės sklypo geodezinius planą, kuris buvo suderintas su A. T., tačiau A. T. nepatiko pagal planą nustatytos žemės sklypo ribos. Nesutarimai dėl to prasidėjo dar vasarą, kai jis darė geodezinį planą, ir kai planą reikėjo suderinti su gretimo sklypo savininku A. T., šį pavyko prisikviesti tik iš kelinto karto, o atvažiavęs A. T. dar pradėjo jo reikalauti, kad jis apmokėtų A. T. už kelią. Nuo to momento ir prasidėjo pykčiai su A. T. ir jo broliu.

Mano, kad būtent dėl šių priežasčių skundas yra išgalvotas - jis pats yra pasidaręs geodezinius planus, už kuriuos sumokėjo 2000 Lt., todėl jis neturintis jokio tikslo kasinėti riboženklius, kaip kad savo skunde nurodo A. T.. Stebisi, kaip A. T. galėjo jį apkaltinti nebūtais dalykais - jam vasario mėnesį buvo atlikta klubo operacija, o prieš tai labai sunkiai vaikščiojo ir pagal savo sveikatos būklę ir amžių negalėjo užpulti tokio jauno vyro. Jo nuomone, A. T., naudodamasis tuo, kad yra policijos pareigūnas, savivaliauja.

Be to, jo nuomone, yra nelogiška, kodėl A. T., būdamas policijos pareigūnu, jeigu jau šis buvo mušamas, iš karto nesulaikė ar nieko mušamas nedarė.

Paaiškino, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai susitiko su A. T., daugiau jokių konfliktinių situacijų nebuvo - jis nematė A. T. ir gruodžio 29 d.

Mano, kad A. T. galėjo ir pats susižeisti, nes tuo laikotarpiu A. T. vežė ir kirto mišką.

Kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, konkretūs, paprasti ir buitiški, ir, priešingai A. T., be jokių nutylėjimų, išvedžiojimų ir išsisukinėjimų. Be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir jais vadovaujasi.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad J. P. sūnui D. P. priklausantį žemės sklypą naudoja pagal su sūnumi sudarytą panaudos sutartį, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Panaudos sutartis ir viešojo registro išrašas (t.1., b.l. 77-79). Kaip patvirtino J. P. ir A. T., D. P. priklausantis žemės sklypas ribojasi su A. T. priklausančiu žemės sklypu. Kaip paaiškino J. P., D. P. priklausančio žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, už kuriuos sumokėjęs J. P., ką patvirtina ir byloje esantis 2011-07-04 žemės sklypo planas (t.1., b.l. 81,82). Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats A. T., taip pat pripažindamas, kad jis pats savo žemės sklypo kadastrinių matavimų nėra atlikęs.

J. P. paaiškino, kad žemės sklypo geodezinį planą reikėjo suderinti su gretimo sklypo savininku A. T., tačiau šiam nepatiko pagal planą nustatytos ribos - A. T. dėl plano suderinimo pavyko jam prisikviesti tik iš kelinto karto, o atvažiavęs A. T. dar pradėjo jo reikalauti, kad jis apmokėtų šiam už kelią. Nuo to momento ir prasidėjo pykčiai su A. T..

Netikėti tokiais J. P. parodymais teismas neturi pagrindo - A. T. teisiamojo posėdžio metu nepaneigė tokių J. P. paaiškinimų, o ir šias aplinkybes dėl žemės sklypo ribų kilusių nesutarimų patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad visuose A. T. rašytuose pareiškimuose, kaip ir jo pateiktame skunde privataus kaltinimo tvarka, dėl J. P. neteisėtų veiksmų yra nurodoma, kad visi incidentai su J. P. kilę dėl žemės sklypo ribų (ITM b.l. 13, 14).

Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad būtent dėl žemės sklypo ribų kilusių piktumų privataus kaltintojo skundas, kaip kad mano ir J. P., yra „išgalvotas“.

Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina J. P. nurodomas aplinkybes ir dėl jo turimų sveikatos problemų: iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad dėl kairio klubo sąnario jam yra apsunkintas ir skausmingas vaikščiojimas, kad dėl šios ligos dar 2008 metais jis buvo įtrauktas į eilę šio sąnario endoprotezavimo operacijai, kuri buvo atlikta 2012-01-27 (t.1., b.l. 84,85), o iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad J. P. yra vidutinių specialiųjų poreikių ir neįgalumas jam neterminuotai nustatytas nuo 2009 -08-24 (t.1., b.l. 49).

Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir apklausti liudytojai A. B., A. D., ir G. B., kurie vieningai patvirtino, kad tuo laikotarpiu, kada įvyko ir incidentas, J. P. sunkiai vaikščiojo ir ruošėsi klubo operacijai, todėl ieškojo žmonių, galinčių prižiūrėti jo gyvulius.

J. P. nurodė, kad tuo laikotarpiu A. T. vežė ir kirto mišką, todėl jo nuomone, A. T., dirbdamas miško ruošos darbus, galėjo susižeisti ir pats

Aukščiau paminėti liudytojai patvirtino J. P. nurodomas aplinkybes, kad tuo laikotarpiu A. T. vežė ir kirto mišką, parodydami, kad A. T. žemėje auga alksniai, kad tuo laiko tarpu, kada įvyko ir incidentas, jie matė, kad A. T. žemės sklype buvo atliekami medžio darbai – buvo pjaunami medžiai, girdėjosi dirbantis benzopjūklas, matė supjautus rastus į kulbes ir malkas, kurie buvo sudėti į krūvas, taip pat jie visi vieningai nurodė, kad tai buvo alksnio mediena. Nurodė, kad jie gerai žinantys, kur yra A. T. žemės sklypas, nes jie yra vietiniai žmonės, todėl gerai žinantys visų žemės sklypų savininkus.

Nors šie liudytojai ir negalėjo konkrečiai nurodyti, kad tuos darbus atliko būtent A. T., tačiau jie visi vieningai nurodė, kad šie darbai buvo atliekami būtent jo žemės sklype.

Netikėti šių liudytojų teismas neturi pagrindo – jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir byloje esantiems duomenims, todėl jais vadovaujasi.

Kad A. T. žemės sklype auga alksniai, kuriuos A. T. geni, patvirtino ir jo brolis V. T., parodydamas, kad brolio žemės sklype auga alksniai, kad A. T. į turimą sklypą važiuoja visais metų laikais.

Pažymėtina, kad tokie jų parodymai tuo pačiu paneigia ir A. T. bei jo žmonos- liudytojos J. T. nurodomas aplinkybes, kad tuo metu jo žemės sklype medžiai nebuvo pjaunami ir tvarkomi.

Įvertinus šių liudytojų parodymų ir specialisto S. J. parodymų, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kuo buvo padaryti A. T. jo nustatyti sužalojimai, kad tokio pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti dirbant ir su medžiu, visumą, neatmetama galimybė, kad A. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir kitomis aplinkybėmis.

Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina kaltinamojo nurodomas aplinkybes, teismui yra pagrindas tikėti ir kitais J. P. paaiškinimais, kad jis jau vien dėl savo sveikatos būklės negalėjo padaryti A. T. jokių sužalojimų, ir atsižvelgiant į tai, kad A. T. yra jaunas sveikas pareigūnas, jis net negalėjo pagalvoti apie tokius veiksmus, bei daryti išvadą, kad J. P. fizinė būklė ribojo jo veiksmus, ir jo bei privataus kaltintojo amžiaus skirtumas yra ne kaltinamojo naudai atlikti LR BK 140 str. 1d. numatytus veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo teismo pasisakyta anksčiau, A. T. dėl neva neteisėtų jo atžvilgiu J. P. veiksmų į policiją kreipėsi du kartus: pirmą kartą A. T. J. P. kaltino ne tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2011-12-27, bet ir dėl grasinimo tą pačią dieną su juo fiziškai susidoroti (ITM b.l. 13, 14), ir antrą kartą - dėl grasinimo su juo susidoroti 2012-12-29, tačiau tokie jo kaltinimai dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 str. 1d., nepasitvirtino, todėl teismas neabejoja, kad ir šioje nagrinėjamoje byloje J. P. pagrįstai neigia savo kaltę.

Ta aplinkybė, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas (t.1., b.l. 24), taip pat neleidžia daryti išvados, kad J. P. ir dabar padarė naują nusikalstamą veiką - kaltinamo asmens parodymų patikimumą negalima vertinti atsižvelgiant į to asmens ankstesnius teistumus ar jo poziciją dėl pateiktų kaltinimų anksčiau nagrinėtose bylose. Teismas turi vertinti kaltinamojo parodymų patikimumą konkrečioje nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į tai, ar kaltinamasis davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ar kaltinamojo parodymai atitinka kitų liudytojų duotiems parodymams, ypač tų, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. nešališkai ir visapusiškai išanalizuodamas ir pagrįsdamas konkrečioje byloje surinktų įrodymų visumą.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas, J. P. pripažino savo kaltę, o tai leidžia teismui neabejoti kaltinamojo sąžiningumu ir patikėti jo parodymais šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje jisai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigia savo kaltę, duodamas nuoseklius ir neprieštaringus įrodymus.

Tam, kad įrodyti kaltinamojo padarytą nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo padarytą veiką, papildyti vienas kitą ir būti sistemoje, o ne būti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, kratinys.

Tokiu būdu, ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamojo padaryta veika, nustatyta, kad šie įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamojo padarytos veikos, pagrįsti tik prielaidomis, nors šioje byloje privatus kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus.

Prielaidomis nuosprendis grindžiamas būti negali, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Taigi, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad J. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, jis pagal LR BK 140 str. 1d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 303 str. 5 d. 1p., 304 str. 1d., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str. 1 d. , 2 d., 4 d.,

nusprendžia:

J. P. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.