Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei G. E.,

civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei J. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, susipažinusi su šalių pateikta 2020 m. gegužės 20 d. taikos sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. birželio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje šalių atstovai pateikė taikos sutartį, kuria šalys taikiai išsprendė ginčą dėl sūnaus D. T. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš vaiko motinos priteisimo. Dukra A. T. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, todėl ieškovas atsisakė reikalavimo dėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jai priteisimo. Šalys pateikė prašymą jų taikos sutartį patvirtinti šalims nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai nurodė, kad pasirašyta taikos sutartis atitinka šalių valią, šalys sutarė, kad sūnaus D. T. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu ir jis, dengdamas 2431,49 Eur susidariusį nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, prisiima prievolę iš savo pajamų ir turto pilnai išlaikyti sūnų D. T. iki jo pilnametystės. Jų nuomone, ši taikos sutartis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kad nebūtų išieškomas išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovo, jis savo lėšomis išlaikys sūnų iki pilnametystės ir nereikalaus atsakovės teikti vaikui išlaikymą. Kiekviena iš šalių turi daug vaikų – vienas šešis, kitas penkis, todėl koks bebūtų priteisiamas išlaikymas, jie neturi galimybių jo teikti. Vaikai yra remiami valstybės, ši taikos sutartis padės sumažinti išieškomas skolas. Kardomoji priemonė nebendrauti su vaikais atsakovei J. A. jau yra panaikinta, todėl vaikai būna ir pas tėvą, ir pas motiną. Prašo taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutarties sudarymo sąlygos ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis).

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis.

Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl nepilnamečio sūnaus D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam teikimo. Dukra A. T. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, todėl taikos sutartyje ieškovas atsisakė reikalavimo dėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jai priteisimo. Ieškovas įsipareigojo, dengdamas susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, iš savo pajamų ir turto išlaikyti nepilnametį sūnų iki jo pilnametystės, nereikalaudamas atsakovės teikti sūnui išlaikymą. Taikos sutartyje šalys pareiškė, kad nėra ginčo dėl motinos J. A. bendravimo tvarkos su sūnumi, konkretus vaiko ir motinos bendravimas bus derinamas gera valia kiekvienu konkrečiu atveju.

Šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažintinos negaliojančiomis 2016 m. gruodžio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos, kuriomis nustatyta, kad vaiko D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina J. G.; kad A. T. gera valia teiks išlaikymą D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 40,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir pripažintina negaliojančia taikos sutarties sąlyga, kuria buvo nustatyta tėvo A. T. bendravimo tvarka su vaiku D. T..

Ieškovui, vadovaujantis 2019 m. lapkričio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2810-18765 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, ir atsakovei, vadovaujantis 2020 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-299-1399 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, šioje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant šalis nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto išlaidų.

Įvertinus tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui byloje teikta antrinė teisinė pagalba ir jie nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 140, 290–292, 293, 294, 295 straipsniais,

nutarė:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovo A. T. ir atsakovės J. A. 2020 m. gegužės 20 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1136-1079/2020 nusprendė ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo baigti taikiai ir susitarė:

„Ieškovas A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1136-1079/2020 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, surado galimybę ginčą baigti taikiai ir sudaro sekančią taikos sutartį:

1. Ieškovas pareiškia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti iškelto materialinio teisinio reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti dukters A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. T., taip pat reikalavimo priteisti jos išlaikymą iš motinos J. A.. (duomenys neskelbtini) A. T. sulaukė pilnametystės, todėl įgijo pilną teisnumą ir veiksnumą, kas sudaro teisines prielaidas jai pačiai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

2. Šalys sutaria, kad yra pagrindas pakeisti Kelmės apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1180-322/2016 patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl sūnaus D. T. gyvenamosios vietos nustatymo ir susitaria, kad sūnaus D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo vaiko perdavimo tėvui momento, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d.

3. Šalys susitaria, kad yra keičiama Kelmės apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1180-322/2016 patvirtinta taikos sutarties dalis dėl sūnaus D. T. materialinio išlaikymo. Per laikotarpį nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo iki sūnaus D. T. perdavimo tėvui A. T. dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d., susidarė išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, kurio dydis fiksuotas antstolio pažymoje, t. y. 2431,49 Eur. Sūnaus išlaikymo laikotarpis nuo faktinio perdavimo tėvui iki vaiko pilnametystės sudaro 4 metus 3 mėnesius. Skaičiuojant išlaikymo dydį po 48 eurus per mėnesį, įsiskolinimas visiškai padengia formalią motinos prievolę teikti sūnui išlaikymą. Šalys susitaria, kad A. T., dengdamas susidariusį įsiskolinimą, prisiima prievolę iš savo pajamų ir turto pilnai išlaikyti sūnų D. T. iki jo pilnametystės.

4. Šalys pareiškia, kad nėra ginčo dėl motinos J. A. bendravimo tvarkos su sūnumi D. T., todėl šiuo susitarimu nėra nustatoma kokia nors formali motinos ir skyrium gyvenančio sūnaus bendravimo tvarka. Ieškovas pareiškia ir patvirtina, kad neturi pagrindo daryti jokių dirbtinių kliūčių atsakovei bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, užsiimti jo auklėjimu, ugdymu bei išlaikymu, nes tai yra ir jos pareiga. Konkretus vaiko ir motinos bendravimas bus derinamas gera valia kiekvienu konkrečiu atveju.

5. Sutarties šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie visas aplinkybes, kurios trukdo šios sutarties vykdymui ir suderinti priemones dėl tokių aplinkybių pašalinimo.

6. Šalys patvirtina ir pareiškia, kad šia sutartimi yra išsprendžiamas tarp jų kilęs teisminis ginčas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1136-1079/2020.

7. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti joms nedalyvaujant.

8. Šalims yra žinomos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.985 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 94, 140, 294 straipsniuose.

9. Šalims yra žinoma, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai.

10. Šia sutartimi neaptartuose tarpusavio santykiuose šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais.

11. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių po vieną atitenka sutarties šalims, o trečiasis perduodamas teismui. Šia sutartimi nėra aptariamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nes šalims yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

12. Pasirašydamos sutartį šalys pareiškia, kad susipažino su sutarties tekstu, įvertino iš sutarties kylančias teisines pasekmes ir jas suprato, šalims buvo sudaryta galimybė dėl sutarties teksto bei pasekmių pasikonsultuoti su teisininkais, kuria šalys pasinaudojo, o jei nepasinaudojo, tai padarė sąmoningai.“

Civilinę bylą Nr. 2-1136-1079/2020 nutraukti.

Išaiškinti šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiomis 2016 m. gruodžio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, kuriomis nustatyta, kad vaiko D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina J. G., kad A. T. gera valia teiks išlaikymą D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 40,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir pripažinti negaliojančia taikos sutarties sąlygą, kuria buvo nustatyta tėvo A. T. bendravimo tvarka su vaiku D. T..

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.