- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-10333-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00514-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., Nacionalinei žemė tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei
- Advokatai
- Irina Kizina
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. G., Nacionalinei žemė tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei(toliau – ir VĮ) Turto bankui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti, kad ji praleido palikimo priėmimo terminą po motinos Z. G. mirties dėl svarbių priežasčių, dėl nežinojimo apie motinos palikimąbei dėl sveikatos sutrikimų ir palikimo priėmimo terminą pratęsti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. G., o (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos motina Z. G.. J. G. ir Z. G. turėjo 2 vaikus – pareiškėją ir sūnų A. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. A. G. turi sūnų D. G., kuris į senelės palikimą nepretenduoja. Pareiškėjos motina, 2006 m. pardavusi namą ir persikėlusi gyventi pas pareiškėją, nurodė pareiškėjai, kad daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėjos motina pas pareiškėją gyvenusi iki pat savo mirties, buvo uždaro būdo ir mažai kalbėjo, turėjo sveikatos problemų (jai buvo diagnozuota aterosklerozė ir sklerozė, suprastėjo atmintis; ištiko smegenų infarktas, po kurio pareiškėjos motina išvis negalėjo kalbėti). Mirus motinai, suprastėjo ir pareiškėjos sveikata ((duomenys neskelbtini) ir kiti negalavimai). Dėl sveikatos problemų ir artimo žmogaus praradimo skausmo negalėjo iš karto sutvarkyti mirusios motinos daiktų. Tik 2018 m. birželio 30 d., pradėjus namo remontą ir tvarkant buvusį motinos kambarį, spintoje rado dokumentus – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. liepos 8 d. ir 2005 m. sausio 24 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motinai Z. G. į buvusio žemės savininko motinos brolio S. K. 1,35 ha ir 1,30 ha dydžio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. vasario 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Z. G., kuriame nurodyta, kad siunčiamas 2005 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas su žemės planu, nurodant, kad ji turi kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau pareiškėjos motina šių veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad būtent sergančios senyvo amžiaus motinos elgesys ir įtikinimai, kad jokio turto neturi, suklaidino pareiškėją, todėl ji laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir praleido palikimo priėmimo terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas, jeigu teismas pripažins, kad pareiškėja po motinos mirties palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, teismas pripažins, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, yra svarbios, tai neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d., paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos Z. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. G. paveldimo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo nepateikė, tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. pranešime nurodė, kad gavo procesinius dokumentus ir neprieštarauja, kad jo tetai būtų „atstatyta“ teisė paveldėti močiutės žemę.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus ir nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad telefonu bendravo su užsienyje gyvenančiu suinteresuotu asmeniu D. G. jam išaiškino teisę taip pat paveldėti močiutės žemę. Tačiau jis nurodė, kad nepretenduoja į močiutės turtą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. G., (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos motina Z. G., (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos brolis A. G. (el. b. l. 5, 6, 7, 8). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. G. į 1,35 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) – į 1,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10-11, 12-13). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. vasario 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Z. G., nurodyta, kad siunčiamas 2005 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas su žemės sklypo planu, nurodant, kad ji turi kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo (el. b. l. 14). VĮ Registrų centro duomenimis, daiktinės teisės į minėtus žemės sklypus neįregistruotos (el. b. l. 118-121). VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos Z. G. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 9).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesant duomenų apie palikėjos Z. G. palikimo priėmimą, darytina išvada, kad per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo atsiradimo vietos notarui nebuvo paduotas pareiškimas dėl palikimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (aktualioje CK 5.57 straipsnio redakcijoje – atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamu atveju,pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes po jos motinos mirties nežinojo apie motinos turėtą nekilnojamąjįturtą, kadangi motina tvirtino, kad jokio turto neturi. Pareiškėjos teigimu, jos motina, pas pareiškėją gyvenusi iki pat savo mirties, buvo uždaro būdo ir mažai kalbėjo, turėjo sveikatos problemų (jai buvo diagnozuota aterosklerozė ir sklerozė, suprastėjo atmintis, ištiko smegenų infarktas, po kurio pareiškėjos motina išvis negalėjo kalbėti). Taigi, tikėtina, kad ir dėl sveikatos problemų pareiškėjos motina neįformavo pareiškėjos apie turimą turtą. Be to, mirus motinai dėl savo sveikatos problemų, ką patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai (el. b. l. 18-24), bei artimo žmogaus praradimo skausmo,pareiškėja negalėjo iš karto sutvarkyti mirusios motinos daiktų ir tik 2018 m. birželio 30 d., pradėjus namo remontą ir tvarkant motinos buvusį motinos kambarį, rado minėtusdokumentus, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. liepos 8 d. ir 2005 m. sausio 24 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. G. į buvusio žemės savininko motinos brolio S. K. 1,35 ha ir 1,30 ha dydžio žemės sklypus, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. vasario 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Z. G., kuriame nurodyta, kad siunčiamas 2005 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas su žemės sklypo planu, nurodant, kad ji turi kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Taigi, apie motinai priklausantį turtą pareiškėja sužinojo tik 2018 m. birželio mėn., t. y. jau praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjaprocesinį terminą Z. G. priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Byloje nėra duomenų, kad po Z. G. mirties kiti asmenys pretenduotų į palikimą. Pareiškėjos kreipimosi į teismą metu kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Bylos duomenimis, pareiškėjos miręs brolis A. G. turi sūnų D. G. (el. b. l. 8), kuris į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu, tačiau jis nepretenduoja į minėtą turtą, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčijo, prašė pareiškimą tenkinti.Todėl, teismo vertinimu, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas priimti palikimui, atsiradusiam po Z. G., atnaujintinas(nauja CK 5.57 straipsnio 1 dalies redakcija).
Rezoliucinė dalis
Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292, 578straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujintipareiškėjai I. J.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą Z. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.