Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. R., atsakovės atstovui Haroldui Ivanauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administraciją dėl teisės akto dalies panaikinimo.

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas ) pateiktame prašyme (b.l. 3-4) prašo teismo panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. A-690 patvirtinto Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.3 punktą ta apimtimi, kur numatyta „būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje“.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog Savivaldybės administracijos direktorius 2009-12-31 įsakymu Nr. A-690 patvirtino Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašymą. Šio aprašymo 6.3 p., kaip vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatyta būti nuolat gyvenančiu Švenčionėlių seniūnijoje. LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. nustatyti bendrieji reikalavimai taikomi visiems asmenims, priimamiems į valstybės tarnautojo pareigas. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis LR Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. LR Vyriausybės 2002-05-20 nutarimo Nr.685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ 11p. numatyta, kad atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Tai gali būti reikiamas išsilavinimas, užsienio kalbos mokėjimas, kompiuterinis raštingumas ir kita. Taigi, specialūs reikalavimai apibūdina asmens gebėjimą atlikti valstybės tarnautojo funkcijas. Todėl, gyvenamoji vieta neturi ir negali būti tas kriterijus, kuriuo remiantis asmuo renkamas į valstybės tarnautojo pareigas.

Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir vadovaudamasis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., Vyriausybės atstovas 2010-02-11 teikimu Nr.1T-2 pasiūlė Savivaldybės administracijos direktoriui svarstyti Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.3 p. pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Savivaldybės administracijos direktorius 2010-02-20 raštu Nr.4.2/6-1S-194 Vyriausybės atstovo teikimą tenkinti atsisakė.

Lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pirmiausia yra konstitucinė kiekvieno piliečio teisė. Ši teisė įtvirtinta Konstitucijos 33 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog pilietis turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Taigi, vadovaujantis vien tik šia nuostata teigtina, kad valstybės tarnautojui nustatant specialųjį reikalavimą būti tam tikros teritorijos gyventoju yra suvaržoma jo, kaip piliečio, konstitucinė teisė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, aiškindamas teisės aktus, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, konstatavo, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai - stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Pabrėžė, kad minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybą jie turi būti žinomi iš anksto. Jie turi būti nustatyti įstatymu. <...> Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Valstybės tarnybos santykiai gali ir turi būti reguliuojami diferencijuotai, atsižvelgiant į valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumus, šių institucijų vietą visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, jų kompetenciją, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinas profesines savybes, kitus svarbius veiksnius. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje - specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Tačiau, nustatant šias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų - stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Tačiau Konstitucinis teismas pabrėžė, kad visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami. Priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą. Be to, Konstitucijos 33 str. 1 d. vartojama sąvoka „pilietis“ reiškia, kad teisė stoti į valstybės tarnybą yra siejama su asmens ir Lietuvos valstybės santykiu, t. y. pilietybe. Taigi, Lietuvos Respublikos piliečio teisė stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą negali būti varžoma jokiais teritoriniais apribojimais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepime teismui (b.l. 12-15) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad ji, atsižvelgusi į 2010-02-11 Vyriausybės atstovo siūlymą (Nr.1-T2), apsvarstė Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.3 p. panaikinimo ar pakeitimo klausimus ir 2010-02-20 informavo Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, jog „rajono savivaldybės administracijos nuomone seniūnas turi būti tampriai susijęs su seniūnijos gyvenimu ir seniūnijos gyventojų nuolat pasiekiamas sprendžiant seniūnijos bendruomenės socialines ir ekonomines problemas, todėl seniūnui ir keliamas reikalavimas būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje. Reiškia tai, kad asmuo turi faktiškai gyventi tos seniūnijos teritorijoje (LR civilinio kodekso 2.16 str. 1 dalis)“.

Seniūno pareigos yra tampriai susijusios su seniūnijos gyvenimu. LR Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 3 d. nustato eilę seniūno funkcijų, kurios yra betarpiškai susijusios su seniūnijai priskirta teritorija bei jos bendruomene ir gali būti efektyviai įgyvendintos tik pastoviai būnant ir veikiant seniūnijoje. Todėl, tik seniūnas, faktiškai gyvenantis seniūnijos teritorijoje, galės tinkamai atlikti savo pareigas, toks reikalavimas yra adekvatus, protingas ir būtinas. Reikalavimas „būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje“ yra pateisinamas konstituciškai ir neriboja galimybės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, kadangi LR Konstitucijos 32 str. 1 d. numatyta, kad pilietis turi teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Specialiųjų reikalavimų nustatymo diskrecija priklauso valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, šiuo atveju Savivaldybės administracijos direktoriui. Tai patvirtina LR Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr.685 patvirtintos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 3 p., kuris nustato, kad „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija (toliau vadinama - įstaigos vadovas), ar jo įgaliotas asmuo, įstaigos struktūrinių padalinių vadovai, vadovaudamiesi šioje metodikoje nustatytais reikalavimais, rengia pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus (šios metodikos 1 priedas)“.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo: „Minėta ir tai, kad valstybės tarnybos santykiai gali ir turi būti reguliuojami diferencijuotai, atsižvelgiant į valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumus, šių institucijų vietą visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, jų kompetenciją, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinas profesines savybes, kitus svarbius veiksnius. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialus reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje - specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Nustatant šias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų - stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Pabrėžtina, kad visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami“.

Minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu remiasi ir pareiškėjas. Tačiau Vyriausybės atstovo formuluotės negali būti laikomos teisingomis, nes betarpiškai remdamasis nutarimo tekstu jis ne tik įterpia nutarimo esmę iškreipiančius žodžius ir frazes, bet ir daro neteisėtas išvadas, klaidindamas teismą dėl tokių išvadų šaltinio.

Konstitucinis Teismas kalbėdamas apie teisės stoti į valstybės tarnybą ryšį su pilietybe turi omenyje ne teritorinių apribojimų negalimumą, kaip kad reziumuoja pareiškėjas, bet Lietuvos Respublikoje teisėtai esančių užsienio valstybės piliečių bei asmenų be pilietybės teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą ir šios teisės apimtį. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimo tekstas: „Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „pilietis‘ reiškia, kad teisė stoti į valstybės tarnybą yra siejama su asmens ir Lietuvos valstybės santykiu, t. y. pilietybe. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad užsieniečiai ir asmenys be pilietybės, kurie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, turi tokias pat teises ir laisves kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu ko kita nenumato Konstitucija, įstatymai bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys (Konstitucinio Teismo 1995-01-24 išvada). Kai kurios Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios Lietuvos Respublikos piliečių teises, taip pat ir Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, gali būti aiškinamos plečiamai, t. y. taip, kad sąvoka „pilietis“ apimtų ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės. Tačiau tai nereiškia, kad užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės gali šias teises, taip pat ir teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, visais atvejais įgyvendinti savaime, remdamiesi vien Konstitucija, nes įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, remdamasis atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis, nustatyti tokių teisių įgyvendinimo sąlygas ir tvarką“.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-31 įsakymo 1p. buvo patvirtintas Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašymas (toliau – Aprašymas)(b.l. 4-7).

Aprašymo 6.3 p., asmeniui einančiam Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigas, nustatytas specialusis reikalavimas – būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje ir gerai susipažinusiam su seniūnijos bendruomenės socialinėmis ir ekonominėmis problemomis (b.l. 5).

Vyriausybės atstovo 2010-02-11 teikimu Nr.1T-2, vadovaujantis LR savivaldybių administracinės priežiūros įst. 5 str. 1d. 1p., Savivaldybės administracijos direktoriui buvo pasiūlyta apsvarstyti Aprašymo 6.3 p. panaikinimo ar pakeitimo klausimą ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją (b.l. 8).

Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-20 raštu Nr.4.2/6-1S-194 Vyriausybės atstovas informuojamas, kad Aprašymo 6.3 p. nebus keičiamas (b.l. 9).

Byloje spręstinas ginčas dėl Vyriausybės atstovo skundo reikalavimo panaikinti Aprašo 6.3. p. toje dalyje, kuria Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigas einančiam asmeniui nustatytas specialusis reikalavimas – būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje, pagrįstumo bei teisėtumo.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Todėl, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti Aprašymo, kuris yra individualaus pobūdžio teisės aktas, ginčijamų 6.3.p. nuostatų atitikimą teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Viešojo administravimo metu priimtas teisės aktas (jo dalis) gali būti pripažįstamas teisėtu tik tada, jeigu jisai neprieštarauja aukštesnės galios aktu nustatytam teisiniam reglamentavimui. Priešingu atveju toks teisės aktas (jo dalis) yra naikintinas remiantis LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. 1d. 1punktu.

Konstitucijos 33 str. 1d. nustatyta, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr.685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – Metodika).

Metodikos 11 p. nurodoma, kad atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Tokiais specialiaisiais reikalavimais gali būti studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, darbo patirtis, būtinumas mokėti užsienio kalbos ir šių užsienio kalbų mokėjimo lygis, kompiuterinio raštingumo kvalifikacija, reikalavimas būti susipažinusiam su atskirais teisės aktais, kiti būtini specialūs reikalavimai, susiję su pareigybei priskiriamų funkcijų specifika (atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su atstovavimu Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose, sveikatos reikalavimus, reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kita).

Nagrinėjamo ginčo atveju reikšmingi Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai ir įstatymams“ pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime teismas konstatavo, kad valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą.

Minėta ir tai, kad valstybės tarnybos santykiai gali ir turi būti reguliuojami diferencijuotai, atsižvelgiant į valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumus, šių institucijų vietą visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, jų kompetenciją, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinas profesines savybes, kitus svarbius veiksnius. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje - specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Nustatant šias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt..

Konstitucinis teismas pabrėžė, kad visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami. Priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.

Atsižvelgus į Konstitucinio teismo pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad Aprašo 6.3 p. nustatant asmeniui, pretenduojančiam eiti Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigas specialųjį reikalavimą būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje yra įtvirtinamas konstituciškai nepateisinamas ribojimas asmenims, nesantiems nuolatiniais šios seniūnijos gyventojais, lygiomis sąlygomis užimti minėtas pareigas. Tokiu būdu pažeidžiamos nuostatos, įtvirtinančios piliečiams teises lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Kaip minėta, toks specialusis reikalavimas, susijęs su asmens gyvenamąją vieta, nėra numatytas ir Metodikos nuostatomis, nustatančiomis galimus specialiuosius pareigybės reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, Savivaldybės administracijos nurodyti motyvai, jog tik seniūnas, nuolatos gyvenantis Savivaldybės teritorijoje, vykdydamas jam priskirtas funkcijas galės efektyviai spręsti vietos bendruomenės socialines ir ekonomines problemas, yra subjektyvaus pobūdžio, teisiškai nepagrįsti ir todėl, nagrinėjamo ginčo atveju, nėra reikšmingi.

LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. 1d. 1p. nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-31 įsakymu patvirtinto Aprašo 6.3 p. nuostatos, kuriomis Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigas einančiam asmeniui nustatytas specialusis reikalavimas būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje, prieštarauja piliečių nediskriminavimo stojant į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą principui bei Metodikai, t.y. aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra nepagrįstos LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme.

Atsižvelgus į tai, Vyriausybės atstovo skundo reikalavimai panaikinti Aprašymo 6.3. p. toje dalyje, kuria Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigas einančiam asmeniui nustatytas specialusis reikalavimas būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje yra pagrįsti, teisėti ir tenkintini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti.

Panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-31 įsakymu patvirtinto Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.3. punktą toje dalyje, kuria Švenčionių miesto seniūnijos seniūno pareigas einančiam asmeniui nustatytas specialusis reikalavimas – būti nuolat gyvenančiu šioje seniūnijoje.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą