Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei Ingai Drąsutavičienei, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. atstovui advokatui Deividui Gagiui, išnagrinėjusi M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje, dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcija) 2015 m. birželio 4 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcijos 2015-06-04 nutarimu M. J. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 str. 3 d. numatytą pažeidimą, ir jai paskirta 434 EUR bauda už tai, kad ji 2015 m. vasario mėn. 18-19 d. savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento – supaprastinto statinio statybos projekto ir rašytinio pritarimo supaprastintam statinio statybos projektui, žemės sklypo dalyje, pagal žemės sklypo naudojimo ribų planą pažymėta indeksu „A“, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (žemės sklypo kadastrinis Nr. 25001/0032:253), kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre 12613), pastatė I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – metalinę ažūrinę tvorą, kurios aukštis – apie 1,60 m, ilgis – apie 16,5 m. Aplinkybės fiksuotos 2015 m. gegužės mėn. 4 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150504-00015. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 20 str. 1 d. 6 p. 23 str. 1 d. 4 d., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, 6 priedo 2.1.p.

Skundu apylinkės teismui M. J. prašo panaikinti Inspekcijos 2015-06-04 nutarimą Nr. ATN-30-150604-00002 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad Inspekcija M. J. ATP 2015-05-19 protokolą Nr. ATP-30-150519-00007 surašė ir 2015-06-04 nutarimą Nr. ATN-30-150604-00002 priėmė nepasibaigus 2015-05-04 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150504-00015 ir 2015-05-06 privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015 apskundimo terminams. Skundžiamame nutarime nurodomų teisės aktų reikalavimų ji nepažeidė, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl ko nutarimas panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-10 nutartimi (c.b. Nr. 2A-13-253/2015) buvo tenkintas M. J. reikalavimas ir nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą, tačiau ignoruodami įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą E. L., D. L., J. D. ir E. D. sąmoningai trukdė M. J. netrukdomai naudotis jai teismo sprendimu nustatyta asmenine žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, palikdami savo automobilius bendro naudojimo žemės sklypo dalyje tokiu būdu, kad pareiškėja visiškai negalėtų įvažiuoti į jos asmeniniam naudojimui skirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“. Dėl šios priežasties pareiškėja buvo priversta tris kartus kreiptis į Klaipėdos AVPK Palangos m. PK ir 2015-03-05 į bendraturčius. 2015-03-17 Klaipėdos AVPK Palangos m. PK tyrimo metu pasitvirtino D. L. neteisėtas ir sąmoningas automobilio statymas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje „D“. Siekdama užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pripažintu jos nuosavybės teisių tinkamą įgyvendinimą ir netrukdomą naudojimąsi asmeninės paskirties sklypo dalimi „A“, bei veikdama teismo pripažintų nuosavybės teisių būtinosios ginties pagrindais, atsižvelgdama į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistų išaiškinimą, kad bet kokio tipo tvorai iki 1.8 m aukščio neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio įregistravimą NT registre, pareiškėja asmeninio naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, įsirengė vielos tinklo aptvarą. Pareiškėjos aptvaras yra minimalistinės architektūros, nėra pavojingas žmonėms ir gyvūnams, jis visiškai neriboja matomumo ir šviesos pralaidumo, nedarko aplinkos vaizdo, todėl nepažeidžia ir negali pažeisti jokių viešųjų ar privačių interesų. Inspekcija, nagrinėdama ATP bylą, pareiškėjos nurodytų aplinkybių visiškai nevertino ir de facto gynė iš neteisėtumo kildinamas kitų sklypo bendraturčių teises ir neteisėtus interesus.

M. J. nubausta už ATPK 159 str. 3 d. reglamentuotą pažeidimą. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. l p. savavališkos statybos faktas fiksuojamas surašant nustatytos formos savavališkos statybos aktą. Būtent šio dokumento pagrindu įgaliota institucija turi teisę spręsti nustatyto kalto asmens administracinės atsakomybės klausimą. ATP bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė 2015-06-04 prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo pateikusi skundus dėl Inspekcijos 2015-05-04 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150504-00015 ir 2015-05-06 privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015 panaikinimo. Tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, nes jei Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodytoje byloje tenkins pareiškėjos skundo reikalavimą dėl 2015-05-04 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150504-00015 panaikinimo, tuo pačiu išnyks M. J. administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 159 str. 3 d. teisiniai pagrindai ir teisena taps negalima. Tačiau, Inspekcija M. J. prašymą ignoravo ir konstatavo jos atsakomybę teisme ginčijamų ir neįsteisėjusių individualių administracinių aktų pagrindu. M. J. 2015-06-04 rašytinis prašymas 2015-06-04 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, pažeidžiant imperatyvias LR Viešojo administravimo įstatymo 23 str. ir 34 str. nuostatas, liko visiškai neišspręstas ir joks administracinės procedūros sprendimas nebuvo priimtas. Nurodytais institucijos veiksmais M. J. šališkai ir subjektyviai nustatytas administracinės atsakomybės pagrindas ir ji nepagrįstai nubausta, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją bei jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

Atsiliepimu į M. J. skundą, Inspekcija nesutinka su skunde išdėstytais motyvais ir jų pagrindu pareikštais reikalavimais, todėl prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) ir ji įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybines priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises.

Pagal 2015-02-18 „Karštaja linija“ gautą pranešimą (registracijos Nr. KL1-76) dėl galimai kultūros paveldo teritorijoje savavališkai, neturint žemės sklypo (kadastrinis Nr. 2501/0032:253) bendraturčių sutikimo, pastatytos tvoros adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atlikus patikrinimą nustatyta, kad minėtame žemės sklype (kadastrinis Nr. 2501/0032:253) pastatyta tvora. Tvoros aukštis apie 1.60 m., ilgis apie 16.5 m. Statytojos paaiškinimu, statybos darbai atlikti neturint nei statyba leidžiančio dokumento, nei žemės sklypo kadastrinis Nr. 2501/0032:2531 esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, bendraturčiu sutikimo. Atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės surašytos 2015-03-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-388 (16.2) ir jo pagrindu 2015-05-04 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150504-00015. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atliktiems statybos darbams privalomi ne tik minėto žemės sklypo bendraturčių sutikimai, tačiau taikytinas ir Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., kuris numato, kad Aplinkos ministerijos numatytais atvejais, parengus šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą supaprastintą statybos projektą, privaloma gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kuris yra statybą leidžiantis dokumentas. Atvejai, kuomet privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, yra numatyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priede, kurio 2.1. punktas numato, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje bei kultūros paveldo vietovėje.

M. J. 2015-05-06 buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015, kuriuo statytoja įpareigota ne vėliau kaip iki 2015-11-04 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą ažūrinę vielos tinklo tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Statytoja minėtu privalomuoju nurodymu taip pat informuota apie teisę statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikti minėtų darbų įteisinimo procedūras.

Už savavališką naujo nesudėtingo statinio statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, numatyta atsakomybė ATPK 159 str. 3 d., dėl kurio pažeidimo ir yra nubausta M. J.. Padarytas pažeidimas tinkamai konstatuotas 2015-05-04 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150504-00015, statytoja pati neneigia, netgi priešingai, teigia atlikusi statybos darbus, kuriems neturėjo nei žemės sklypo (kadastrinis Nr. 2501/0032:253), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, bendraturčių – E. D., J. D., E. L. ir D. L. sutikimų, nei šiuo atveju privalomo rašytinio pritarimo atliktiems tvoros statybos darbams. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje įtvirtintas statybos be statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) draudimas, kuris yra imperatyvi nuostata ir nesuteikia diskrecijos teisės statytojui pasirinkti sau priimtiną elgesio variantą, ir elgtis priešingai teisei.

Taip pat, atsiliepime pažymima, kad ATPK 282 str. 1 d. įtvirtintas bendrasis administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminas – 15 dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, todėl vien faktas, kad 2015-06-02 M. J. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl aukščiau minėtų savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, nesudaro pagrindo 2015-06-04 nutarimą Nr. ATN-30-150604-00002 vertinti kaip neteisėtą ir pažeidžiantį asmens interesus. Inspekcija apie Klaipėdos apygardos administraciniame teisme priimtą pareiškėjos skundą ir pradėtą administracinę teiseną sužinojo tik 2015-06-16, gavusi minėto teismo 2015-06-10 nutartį, todėl įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad M. J. nepagrįstai bando išvengti atsakomybės už padarytą statybos teisės pažeidimą.

Teismo posėdyje M. J. atstovas advokatas Deividas Gagys prašė pakeisti nuobaudos rūšį, ją sumažinant, nes M. J., neturėdama pakankamai teisinių žinių, siekė savarankiškai išsiaiškinti susidariusią situaciją. Tai patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai. Ji kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę ir, vadovaudamasi gautu atsakymu, atliko ažūrinės tvoros be pamato statybą, tačiau suklydo dėl teisės aktais nustatytų reikalavimų taikymo. Veiksmai buvo sąlygoti bendraturčių savivalės, statant automobilius M. J. priklausančiame žemės skylpe, dėl ko ji ir apsitvėrė jai teisėtai priklausančio sklypo dalį. Kadangi naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytos tikslios koordinatės, jis buvo privalomas visiems asmenims, taip pat ir institucijoms, tačiau bendraturčiai ignoravo teismo nustatytą naudojimosi tvarką. Nesutinka, kad statybai buvo būtinas bendraturčių sutikimas, nes ji viską darė pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Tvora buvo pastatyta išimtinai M. J. žemės sklype. M. J. tiksliai nesuprato pažeidimo, nes nutarimo turinys nėra aiškus, jame nurodytos normos nesusijusios reikalavimu gauti bendraturčių sutikimą. Nutarime nurodytame STR 6 priedo 2.1 p. kalbama apie paprastą remontą, Statybos Įstatymo 23 str.1,4 d nekonkretizuoja pažeidimo, todėl Institucija atsiliepime negalėjo plečiamai aiškinti savo nutarimo. M. J. dėjo visas pastangas įteisinti statybas, todėl jokių pretenzijų iš institucijų nėra. Ji ne tik gailisi dėl padaryto pažeidimo, bet ir aktyviais veiksmais siekė pašalinti pažeidimo pasekmes ir jas pašalino, bendradarbiavo tiek su instituciją, tiek su priešiškai nusiteikusiais bendraturčiais ir gavo jų sutikimus, pažeidimas buvo padarytas dėl neišprusimo, įstatymų nežinojimo. Pastatyta tvora yra itin mažos apimties, kitų asmenų ir valstybės interesai nepažeisti, ji sumokėjo gana didelę baudą už statybų įteisinimą, už administracinius pažeidimus nėra bausta. Be to, susidariusioje situacijoje trūko aiškumo, institucija skubotai skyrė nuobaudą, nesulaukdama teismo sprndimo dėl savavališkos statybos teisėtumo. Atsižvelgiant į tai prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti baudos dydį iki 100 EUR, nes dėl gaunamo minimalaus dydžio atlyginimo, tokia bauda būtų pakankama poveikio priemonė.

Inspekcijos įgaliota atstovė I. D. nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Nors pažeidėja pripažįsta pažeidimą, tačiau nėra įrodymų, kokį atlyginimą gauna, todėl neaišku, ar sumažinta bauda būtų pakankama poveikio priemonė. Nesutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra neaiškūs. Inspekcija pažeidimo aplinkybes yra nurodžiusi tiek savavališkame statybos akte, tiek ir nutarime, neakcentuojant bendraturčių sutikimo, nes esminis yra rašytinis valstybės tarnautojo pritarimas suprastintam statybos projektui, kuris buvo numatytas ir 2010 m., ir nutarimo surašymo metu. Visi teisės aktai nurodyti pagrįstai, nes numato reikalavimus supaprastintos statybos projektui, bei įrodo esant pažeidimo sudėčiai.

M. J. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

ATPK 159 str. 3 d., numato atsakomybę už naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje.

Skundžiamu nutarimu M. J. nubausta už tai, kad 2015 m. vasario mėn. 18-19 d. savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento – supaprastinto statinio statybos projekto ir rašytinio pritarimo supaprastintam statinio statybos projektui, žemės sklypo dalyje, pagal žemės sklypo naudojimo ribų planą pažymėta indeksu „A“, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje (žemės sklypo kadastrinis Nr. 25001/0032:2531) kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre 126131) pastatė I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį - metalinę ažūrinę tvorą, kurios aukštis – apie 1,60 m, ilgis – apie 16.5 m. Aplinkybės fiksuotos 2015 m. gegužės mėn. 4 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150504-00015. Nutarime konstatuojama, kad M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (galiojusios pažeidimo metu redakcija) 12 str., numatančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, 1 d., 3 ir 4 punkus, pagal kuriuos statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; bei šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; šio įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., nurodančio, jog rengiamas supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais; bei 23 str. 1 d. 4 d., kuriuose išdėstyti statybą leidžiantys dokumentai. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., numato, kad Aplinkos ministerijos numatytais atvejais, parengus šio įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nurodytą supaprastintą statybos projektą, privaloma gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kuris yra statybą leidžiantis dokumentas. Atvejai, kuomet privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, yra numatyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priede, kurio 2.1. punktas numato, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje bei kultūros paveldo vietovėje. Pagal „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, 1 priedo 2 lentelės 3.1. p., M. J. pastatyta tvora priskirtina I nesudėtingų statinių grupei, nes jos aukštis yra 1,6 m. t. y. viršijo 1 m bet neviršijo 2 m. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame, priešingai nei tvirtinama skunde, aiškiai išdėstytos įstatymų normos, kurių reikalavimų M. J. nesilaikė ir visos šios normos yra susijusios su inkriminuojamu pažeidimu bei atskleidžia jo turinį. Pagal Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 nuostatas, M. J. ruošdamasi tvoros statybai, turėjo gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Pažeidėja ir jos atstovas neginčija, jog I grupės nesudėtingas statinys – tvora – buvo pastatyta neturint statinio projekto ir rašytinio pritarimo statinio projektui, tačiau šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėja teisina tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai jai išaiškino, jog bet kokio tipo tvorai iki 1,8 m aukščio neprivalomas statinio projektas ir kiti statybas leidžiantys dokumentai, tačiau, kaip jau minėta, tvoros statybos metu galiojantis Statybos techninio reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, tokio aukščio tvorą priskyrė I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 6 priedo, 2.1. p. šioje situacijoje būtinas rašytinis pritarimas. Be to, byloje nėra pateikta minimo savivaldybės administracijos atsakymo, taigi, teismas apskritai negali vertinti tokio atsakymo turinio bei jo įtakos M. J. elgesiui. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. numato, jog <...> įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę naudotis kvalifikuota teisininko pagalba ir išaiškinti teisės aktais keliamų reikalavimų esmę. Pažymėtina, kad teismo posėdyje M. J. atstovas taip pat pripažino, kad pažeidimas vis dėlto buvo padarytas.

Nesutiktina su skundo argumentais, kad nutarimas negalėjo būti priimtas, nesulaukus Klaipėdos apygardos administracino teismo sprendimo dėl 2015-05-04 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150504-00015 ir 2015-05-06 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015 teisėtumo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kaip ir joks kitas teisės aktas nenumato, kad savavališkos statybos akto teisėtumo apskundimas besąlygiškai sustabdo tokio akto vykdymą. Akto vykdymas sustabdomas tik atskira teismo nutartimi, o kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-06-10 nutarties (b. l. 65-67), įsiteisėjusios 2015-09-02, šia nutartimi iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje, buvo sustabdytas tik privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015 galiojimas, kas reiškė, kad iki procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo M. J. neprivalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių. Tačiau pats Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150504-00015 vykdymas nebuvo sustabdytas, taigi, jo pagrindu Inspekcija turėjo teisę tęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tuo labiau, kad ir teismo sprendimas sustabdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas buvo priimtas jau po nutarimo priėmimo. Be to, ATPK 35 str. 1 d. įpareigoja administracinę nuobaudą paskirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos ar paaiškėjimo dienos, ir šis terminas gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip vieneriems metams, jį taip pat skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 3 d.). Šiuo atveju, Institucijai, laukiant sprendimo dėl kvestionuojamų Inspekcijos aktų įsiteisėjimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas ir terminai skirti nuobaudą būtų pasibaigę dėl senaties. Taigi, Inspekcija pagrįstai 2015-06-04 nutarimą priėmė nelaukdama teismo sprendimų ir jų įsiteisėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs M. J. skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, išklausęs bylos šalių argumentus ir ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad M. J. atžvilgiu priimtas 2015-06-04 nutarimas Nr. ATN-30-150604-00002 yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad šiuo atveju galima vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A261-3555/2011, A442-132/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismui nekyla pareiga atsakyti ir į visus skundo dėl Inspekcijos nutarimo argumentus, jei teismas sutinka su skundžiamu nutarimu. Nagrinėjamu atveju, skunde dėl Inspekcijos nutarimo nėra nurodyta jokių pakankamų argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą, tuo labiau, kad ir pati pažeidėja iš esmės sutinka su pažeidimu, todėl teismas, sutikdamas su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria jo motyvams bei išvadai, kad M. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 3 d. ir jai pagrįstai paskirta administracinė nuobauda.

M. J. atstovas teismo posėdyje prašė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir M. J. paskirtą baudą sumažinti iki 100 EUR.

Teismų praktika akcentuoja, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Šiuo atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių ypatingų, išimtinių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad sankcijoje numatyta bauda yra gana didelė, nelaikytina aplinkybe, dėl kurios būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta minimalaus dydžio nuobaudą. Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, kad net minimali nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Nutarimo priėmimo metu pažeidėja kaltės nepripažino, dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, kaltę pripažino tik skundo nagrinėjimo metu, duomenų apie tai, kad jos turtinė ir finansinė padėtis yra itin sunki ir dėl to paskirta net minimalaus dydžio nuobauda būtų nepakeliama finansinė našta, taip pat nėra pateikta. Nors pažeidėja ir pašalino pažeidimo pasekmes bei įvykdė teisės aktais nustatytus reikalavimus leidžiančius statybą, tačiau šių veiksmų nebuvo imtasi iškart po pažeidimo nustatymo, o padariniai pašalinti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, jau po nutarimo priėmimo. Tai, kad M. J. nėra bausta administracine tvarka, dirba yra tik ją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje numatyta nuobauda laikytina nepagrįstai apsunkinančia asmens normalų gyvenimą, neproporcinga ir nesąžininga priemone. Negatyvūs, nemalonūs administracinės nuobaudos padariniai, materialinių vertybių arba kitokie teisės suvaržymai bei apribojimai yra būtina sąlyga, nes nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Konstatuotina, kad pažeidėjos atstovo nurodytų aplinkybių visuma nėra pakankama, kad būtų keliama ATPK 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. Tačiau teismas, įvertinęs išdėstytas M. J. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad ji nėra bausta už analogiškus ar kitokius administracinės teisės pažeidimus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji vis dėlto pripažino savo kaltę, pažeidimu nebuvo sukelta sunkių padarinių, nors ir pavėluotai, jie buvo pašalinti, įvykdant teisės aktų nustatytus reikalavimus, už ATPK 159 str. 3 d. pažeidimo padarymą 2015-06-04 nutarimu M. J. skirta nuobauda-bauda mažintina iki sankcijoje numatytos minimalaus dydžio.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad Institucija pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodomais motyvais bei administracinę bylą nutraukti, nėra pagrindo, tačiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą 2015-06-04 nutarimu skirtą nuobaudą sumažinti iki sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 159 straipsnio 3 dalimi, 300-302 straipsniais, 302⁴ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. J. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 4 d. nutarimą pakeisti ir pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį M. J. paskirti 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.