Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-01-19 · Administracinė byla Nr. I1-770-257/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
I1-770-257/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02525-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-770-257/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02525-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjui J. J. (J. J.),

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. J. skunde (t. 1, b. l. 1-2), atsikirtime į atsiliepimą (t. 3, b. l. 98) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameros buvo perpildytos, buvo laikoma po 6 asmenis, todėl ploto tekdavo gerokai mažiau nei tai numato teisės normos, t. y. vienam asmeniui teko mažiau negu 3,6 m². Jis turi 50 procentų nedarbingumą dėl ŽIV ir Hepatito C ligų, todėl tenkantis vienam asmeniui kameros plotas turi būti didesnis nei 3,6 m², bent 4 m², neskaičiuojant ploto, kurį užima kamerose esantys baldai ir sanitarinis mazgas. Pažymi, kad ne visi sutelpa prie stalo pavalgyti, jam tekdavo laukti, kol kiti pavalgys, o per tą laiką maistas atšaldavo. Kamerose sanitarinis mazgas turi būti pilnai atitvertas iki lubų su mūrine sienele, o ne 1,5 m aukščio OSB plokštėmis arba plėvele. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerose sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos nebuvo visiškai izoliuotas, buvo atskirtas sienele, o vietoje durų buvo pakabinta polietileno plėvelė, todėl jokio privatumo nei nuo kitų nuteistųjų, nei nuo pareigūnų nebuvo, taip pat kameroje laikėsi nemalonūs kvapai, t. y. nebuvo tinkamos ventiliacijos. Sanitariniuose mazguose turi būti klozetai, o ne tupyklos. Kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, nes langai buvo uždengti dvejomis grotomis, t. y. jam teko gyventi be lauko, taip pat nebuvo užtikrinama ventiliacija. Jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo organizuojamas joks jo užimtumas, o pasivaikščioti galėjo tik 1 valandą per parą, taip pat galimybė mankštintis lauke jam nebuvo suteikta. Jis pasivaikščiojimų kiemeliuose stovėdavo vietoje, nes ir lauke nebūdavo laisvo ploto 3,6 m² vienam asmeniui, kadangi pasivaikščioti vesdavo visus kameroje esančius asmenis. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, depresiją, privatumo nebuvimą, visišką priklausomybę nuo kitų asmenų. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. už 100 dienų priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 1, b. l. 11–20) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-11-29 pažymos Nr. 60-29683 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2019-03-15 iki 2020-10-20 šiose kamerose: kameroje Nr. 70 buvo laikomi 1-2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,53 iki 4,77 m², kameroje Nr. 76 buvo laikomas vienas pareiškėjas ir teko 9,24 m², kameroje Nr. 13 buvo laikomi 1-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,9 iki 5,29 m², kameroje Nr. 23 buvo laikomi 1-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 13,7 iki 4,55 m², kameroje Nr. 22 buvo laikomi 2-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 10,1 iki 4,06 m², kameroje Nr. 46 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iš jų teko 3,67 m², kameroje Nr. 104 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,72 iki 3,77 m², kameroje Nr. 99 buvo laikomi 2-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,11 iki 5,41 m², kameroje Nr. 2 buvo laikomas vienas pareiškėjas ir jam teko 6,45 m², kameroje Nr. 67 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23 iki 5,76 m², kameroje Nr. 96 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,79 m², kameroje Nr. 61 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,74 iki 4,37 m². Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes teisės aktuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas neišskaičiuojant baldų ar san. mazgo. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, tai patvirtina pridedamos nuotraukos.

Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra, o pridedamos nuotraukos patvirtine, kad per stebėjimo langelį ar stebėjimo akutę pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge yra neįmanomas.

Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš kameros išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Nurodo, kad kliūčių nuvalyti atitvarus, nėra, san. mazgo patalpos sienos išklijuotos lengvai valomomis plytelėmis, tai patvirtina nuotraukos. Be to, vadovaujantis Higienos-dezinfekcijos planais 2018-2019 m. ir 2020-2021 m., gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kartu nurodo tai, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl švaraus oro patekimo į gyvenamąsias kameras ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio prie natūralios ventiliacijos kanalų buvo prijungti ištraukiamieji ventiliatoriai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 14.1 punkte nustatytas lango įrengimas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (galiojo iki 2020-12-22). Įsigaliojus naujų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) vidaus tvarkos taisyklių 12.9. p., naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Šiaulių TI gyvenamųjų kamerų langų grotos yra įrengtos taip, kad suimtieji pro grotas galėtų įkišti ranką ir atsidaryti langus. Pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių TI turimais duomenimis neteikė prašymų Turto valdymo skyriui dėl lango būklės, taip pat neteikė ir skundų Šiaulių TI direktoriui. Nesant tai patvirtinančių duomenų preziumuojama, kad kamerose esančių langų būklė tinkama. Pažymi, kad Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, atlikdami technines apžiūras rytinio patikrinimo metu, įvertina kamerų techninę būklę (taip pat ir langų būklę) ir pagal tai teikia informaciją dėl kamerų remonto.

Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kad kameros tvarkingos ir nekelia grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą). Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Šiaulių TI direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 buvo panaikintas 2018-04-16 įsakymas Nr. 1/01-130. Šiaulių TI direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 ,,Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ 1.2 p. numatyta nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) 1 val. ilgesnę pasivaikščiojimo trukmę.

Vadovaujantis 2020-06-08 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymo Nr. 1/01-179 „Dėl rūkymo vietos nustatymo ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ 1.3 p., nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Atsižvelgiant į Šiaulių TI direktoriaus 2020-06-08 įsakymą Nr. 1-179 1.2 p. nurodo, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) rūkyti leidžiama pasivaikščiojimo kiemeliuose ir specialiu ženklu pažymėtose vietose. Vadovaujantis šiuo įsakymu pareigūnai už rūkymą pasivaikščiojimo kiemeliuose nerašo tarnybinių pranešimų, taip pat pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra atvira erdvė, kurioje tabako kvapas ilgai neišlieka. Pasivaikščiojimo kiemeliuose asmenys gali sportuoti, nes juose yra įrengti skersiniai. Nurodo, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose (ant režiminio pastato stogo) yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemas. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Pasivaikščiojimo kiemai yra kasdien valomi Ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų (valytojų) pagal Šiaulių TI Higienos-dezinfekcijos 2018-2019 m. ir 2020-2021 m. valymo planus.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Suimtieji turi galimybę žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, pateikę prašymus į gyvenamąsias kameras gali gauti įstaigos bibliotekoje administracijos esančią grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, dalyvauti Šiaulių TI vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, bilijardo bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), o suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti.

Šiaulių TI bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais, tokiomis kaip: „Dailės terapijos centras”, kurio tikslas - užtikrinti kokybiškesnę pagalbą suimtiesiems (nuteistiesiems). Suimtiesiems (nuteistiesiems) vedami dailės terapijos užsiėmimai; „Menų šaltinis“, kurio tikslas – teikti pagalbą suimtiesiems (nuteistiesiems). Suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojami įvairūs užsiėmimai: koncertai, literatūrinės popietės ir kt.; Suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojami įvairūs informaciniai susitikimai, skaitomos paskaitos, vykdomos meno terapijos; VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centro, kurio tikslas – sukurti savanorišku nuteistųjų darbu Šiaulių miestui išliekamąją vertę turinčius daiktus, kurie būtų panaudoti visuomeninės ar bendrojo naudojimo paskirties vietoms papuošti bei formuoti teigiamą visuomenės ir darbdavių požiūrį į asmenis, atliekančius laisvės atėmimo bausmę; taip pat ir kt.

Atsakovės atstovas pažymi, kad neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-11-29 pažyma Nr. 60-29683 „Dėl J. J.“ (t. 1, b. l. 23-25), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2019-03-15 iki 2020-10-01 (89 dienas). Kameroje Nr. 70, esant 2 asmenims, pareiškėjui teko 4,77 m², kameroje Nr. 76, esant vienam pareiškėjui, jam teko 9,24 m², kameroje Nr. 61, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,37 m², kameroje Nr. 13, esant 3 asmenims, pareiškėjui teko 5,29 m², kameroje Nr. 23, esant 3 asmenims, pareiškėjui teko 4,55 m², kameroje Nr. 22, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,06 m², kameroje Nr. 46, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,67 m², kameroje Nr. 104, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m², kameroje Nr. 99, esant 3 asmenims, pareiškėjui teko 5,41 m², kameroje Nr. 2, esant vienam pareiškėjui, jam teko 6,45 m², kameroje Nr. 67, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 5,76 m², kameroje Nr. 96, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,79 m². Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 89 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 89 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 6,45 iki 23,02 m² (t. 1, b. l. 23-25), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 0,46 iki 1,99 m² (t. 1, b. l. 26-27) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 70, esant 2 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,41 m², kameroje Nr. 76, esant vienam pareiškėjui, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 8,39 m², kameroje Nr. 61, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,90 m², kameroje Nr. 13, esant 3 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,65 m², kameroje Nr. 23, esant 3 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,15 m², kameroje Nr. 22, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,84 m², kameroje Nr. 46, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,26 m², kameroje Nr. 104, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,37 m², kameroje Nr. 99, esant 3 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 5,05 m², kameroje Nr. 2, esant vienam pareiškėjui, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 5,49 m², kameroje Nr. 67, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 5,5 m², kameroje Nr. 96, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,55 m².

Taigi, kamerose Nr. 70, 76, 61, 13, 23, 22, 99, 2, 67, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m², o kamerose Nr. 46, 104, 96, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m².

Pareiškėjo aiškinimas, kad kameros buvo perpildytos, buvo laikoma po 6 asmenis, todėl ploto tekdavo gerokai mažiau nei tai numato teisės normos, vertintinas kritiškai, nes kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-11-29 pažymos Nr. 60-29683 „Dėl J. J.“ (t. 1, b. l. 23-25), pareiškėjas nebuvo laikomas nei vienoje kameroje, kurioje būtų 6 asmenys, o pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma visą jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Įvertinus 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymą Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (t. 1, b. l. 28–31), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-11-29 pažymą Nr. 60-29683 „Dėl J. J.“ (t. 1, b. l. 23-25), iš kurios matyti, kiek asmenų su pareiškėju buvo nurodytose kamerose bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (t. 1, b. l. 32-43) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, kamerose yra pakankamo dydžio stalai (kamerose: Nr. 70 – 0,76 x 0,5, Nr. 76 – 0,7 x 0,5, Nr. 61 – 1,61 x 0,48, Nr. 13 – 1,6 x 0,50, Nr. 23 – 1,6 x 0,5, Nr. 22 – 1,52 x 0,42, Nr. 46 – 1,62 x 0,5, Nr. 104 – 1,60 x 0,49, Nr. 99 – 1,62 x 0,52, Nr. 2 – 0,8 x 0,5, Nr. 67 – 1,0 x 0,6, Nr. 96 – 0,83 x 0,52), taburetės, suoliukai, kurių pakanka, kad kamerose esantys asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiškėjo atsikirtimo argumentas, jog prie stalo ne visi sutelpa pavalgyti, jam tekdavo laukti, kol kiti pavalgys, o per tą laiką maistas atšaldavo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas ir ventiliacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (t. 1, b. l. 60–62, patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) konstatuota, kad įvertinus kamerą Nr. 70 dėl vizualiai matomų pelėsių nustatyta, kad vizualiai matomų pelėsių nenustatyta, gyvenamojoje kameroje Nr. 70 galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta, vertinant gyvenamosios kameros Nr. 70 lubas ir patalpose esančius elektros įrenginius (el. instaliaciją) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas (lubas) ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad konstatuota, kad ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Į ŠTI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytą parametro ribinę vertę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2430 (patikrinimas atliktas 2019 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 63–65) konstatuota, kad kamerose Nr. 70 ir Nr. 76 bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Kameroje Nr. 70 veiksnių (nuo lubų byrančio tinko) galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Galimybė išvėdinti gyvenamosios kameros Nr. 70 patalpas per langus sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 68-69) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nustatyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamos dezinfekuotos dezinfekavimo kameroje. ŠTI vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“ (toliau – Kortelė). Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis/nuteistasis turi galimybę pasitikrinti jam išduodamą minkštąjį inventorių bei patalynę.

ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 22 nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo pėdsakų neaptikta. ŠTI Turto valdymo skyriaus duomenimis, nusiskundimų dėl gyvenamojoje kameroje Nr. 22 galimai besiveisiančių nariuotakojų ir (ar) graužikų nebuvo registruota. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, „Ambulatorinių ligonių registracijos žurnale“ įrašų dėl dulkių erkių ir (ar) blakių įkandimų nebuvo.

Operatyviosios kontrolės metu vertinta kameros Nr. 22 valymo ir dezinfekavimo tvarka. Pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. Patikrinimo metu kameroje Nr. 22 valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėliai, vonelė) buvo. Valikliai išduodami esant pareikiui. Vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m.“ gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu. Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai.

Operatyviosios kontrolės matu nustatyta, kad galimybė vėdinti gyvenamosios kameros Nr. 22 patalpą per langą sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6474 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 5 d., t. 1, b. l. 70-71) konstatuota, gyvenamojoje kameroje Nr. 46 esantys šviestuvai pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, techniškai tvarkingi. Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Gyvenamojoje kameroje Nr. 46 ant patalpos sienų, lubų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 72-74) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Į ŠTI tiekiamas geriamasis vanduo. Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas. Paskutinis įrašas apie UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ atliktą nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą – 2019 m. gegužės 9 d. Patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta.

Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės („Microbac forte“ 2 proc., „Haz-Tabs“, „Bacillol AF“), skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės (skalbimo milteliai „Ūla“) naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrengimams, kirpykloje naudojamiems instrumentams valyti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.

ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Patalpoms valyti skiriama grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibirais, valikliai. ŠTI gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinami gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

Į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti ŠTI įrengtos nusirengimo ir apsirengimo patalpos, dušinės, dezinfekavimo kamera. Dezinfekavimo kameroje daiktai ir minkštasis inventorius dezinfekuojamas 1 val. 110⁰C temperatūroje. Dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirtos. Pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekcijos data ir laikas, trukmė, dezinfekuotų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušų patalpose yra muilo, kiekvienas asmuo naudoja tik jam skirtą rankšluostį.

ŠTI įrengtoje skalbykloje yra nešvarių skalbinių, skalbimo, džiovinimo, lyginimo zonos, švarių skalbinių patalpa. Patalpos ir technologiniai įrenginiai išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikirstų. Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai (švariems skalbiniams) ir kitos talpos (nešvariems skalbiniams skirti daugkartiniai maišai). Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi švariose, uždarose spintose atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI laikomų asmenų asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai.

Čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti ŠTI esančioje dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po ŠTI laikomų asmenų nusiprausimo duše. ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-181 (patikrinimas atliktas 2020 m. sausio 23 d., (t. 1, b. l. 75–76) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 23 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas – kamerose esantys apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi – turi apsauginius gaubtus.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos ir natūralaus apšvietimo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, tai patvirtina visi aukščiau paminėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktai, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 72-74) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinami gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

Kitų argumentų dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas, pareiškėjas nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų gyvenamosiose kameroje (išskyrus 2020 m. gegužės 13 d. skundą dėl nekokybiško maisto davinio ir nepasiūlymo eiti pasivaikščioti, grįžus po teismo posėdžio). Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 51-59) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 76 – sutvarkytos sienos, nuvalytos dulkės, išplautos grindys, pritvirtinti baldai, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, perdažytos grotos, stalas, kėdės; kamera Nr. 2 – kosmetinis remontas – plytelių paklijavimas sienoje; kamera Nr. 67 – kosmetinis remontas – tinkuota virš durų, angokraštis; kameros Nr. 96, 23, 22 – elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai. Tai, kad kameros suremontuotos, tvarkingos, švarios, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 32-43).

Įvertinus administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo nuomone, kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, tvarkingos, švarios, tai matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 32-43), tai patvirtina aukščiau paminėti patikrinimo aktai, todėl laikytina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos, pagal pareiškėjo skunde apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas sienele, o vietoje durų buvo pakabinta polietileno plėvelė, todėl jokio privatumo nebuvo, taip pat kameroje laikėsi nemalonūs kvapai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 26-27) matyti, kad kamerose Nr. 61, 13, 46, 104, 99 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,25 m. iki 2,31 m., o kamerose Nr. 70, 76, 23, 22, 2, 67, 96 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,82 m. iki 2,20 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo aiškinimas, kad sanitarinio mazgo įrengimas (nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienele, o vietoj durų pakabinta polietileno plėvelė) neužtikrinimo jokio privatumo, vertintinas kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 32-43) matyti, jog nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 23, t. 1, b. l. 36) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 76, 61, 13, 46, 104) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 32-43), o iš 2018-03-26 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 20/01-1860 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2018-2019 m. m.“ (t. 1, b. l. 44-46) bei 2020-02-03 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 20-511 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m. m.“ (t. 1, b. l. 47-49) matyti, kad gyvenamasiose patalpose sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojų, valytojų, todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Pareiškėjo atsikirtimo pastebėjimas, kad sanitariniuose mazguose turi būti klozetai, o ne tupyklos, kaip yra nuo seno likę, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi, vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 32-43) matyti, kad sėdimi tualetai yra įrengti kamerose Nr. 70, 61, 13, 104, 2.

Pareiškėjo aiškinimas, kad sanitarinis mazgas turi būti pilnai atitvertas iki lubų su mūrine sienele, o ne 1,5 m OSB plokštėmis arba plėvele, kitaip atitvėrimas yra netinkamas, vertintinas kritiškai. Nuo 2020-12-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, 12.5 papunktyje įtvirtinta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ši taisyklių nuostata taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Nurodyta nuostata Šiaulių tardymo izoliatoriui netaikoma, kadangi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Be to, ir pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo iki įsigaliojant Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad galėjo tik vieną valandą pasivaikščioti per parą.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 81), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (t. 1, b. l. 83-84) nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Taigi, minėtu įsakymu nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, o nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149, kurio 2 punktu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 ,,Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (t. 1, b. l. 82). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1-179 ,,Dėl rūkymo vietos nustatymo ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (t. 1, b. l. 85-86), 1.3 papunktį, nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šio įsakymo 3 punktu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) pagal galiojančius teisės aktus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 51-59) matyti, kad 2019 metais pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 5, 16, 17 atliktas dalinis remontas, o pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 21, 20 – kosmetiniai darbai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 60–62) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčios įtakoti nelaimingus atsiltikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo organizuojamas joks užimtumas.

Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, suimtieji turi galimybę žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, pateikę prašymus į gyvenamąsias kameras gali gauti įstaigos bibliotekoje administracijos esančią grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, dalyvauti Šiaulių TI vykstančiuose renginiuose. Šiaulių TI bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais, pvz.: „Dailės terapijos centras”, kurio tikslas – užtikrinti kokybiškesnę pagalbą suimtiesiems (nuteistiesiems), ieškant naujų metodų ir būdų įveikti jų turimus emocinius ir elgesio sunkumus, adaptacijos problemas; efektyvinti ir didinti suimtųjų (nuteistųjų) užimtumą. Suimtiesiems (nuteistiesiems) vedami dailės terapijos užsiėmimai; „Menų šaltinis“, kurio tikslas – teikti pagalbą suimtiesiems (nuteistiesiems), ieškant naujų metodų ir būdų įveikti jų turimus emocinius ir elgesio sunkumus, adaptacijos problemas; efektyvinti ir didinti suimtųjų (nuteistųjų) užimtumą. Suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojami įvairūs užsiėmimai: koncertai, literatūrinės popietės ir kt.; Lietuvos meno terapijos asociacijos, kurios tikslas – plėtoti meno terapiją kaip discipliną, paslaugą ir integruoti meno terapiją į Šiaulių TI laikomų suimtųjų (nuteistųjų) socialinę reabilitaciją. Suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojami įvairūs informaciniai susitikimai, skaitomos paskaitos, vykdomos meno terapijos. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 1, b. l. 91-200, t. 2, b. l. 1-197) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Pareiškėjo argumentas, kad galimybė mankštintis lauke jam nebuvo suteikta, vertintinas kritiškai. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose asmenys gali sportuoti, nes juose yra įrengti skersiniai.

Pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo organizuojamas joks užimtumas ar nesuteikta galimybė makštintis lauke ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė jis patyrė psichologinius išgyvenimus, depresiją, privatumo nebuvimą, visišką priklausomybę nuo kitų asmenų.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 3, b. l. 5-79) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį kreipėsi dėl vaistų išdavimo, kurie jam buvo išduoti. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-12-02 pažymos Nr. 61-3622 (t. 1, b. l. 88) matyti, kad pareiškėjas J. J. bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių vieną kartą kreipėsi su skundu dėl nekokybiško maisto davinio ir nepasiūlymo eiti pasivaikščioti grįžus iš teismo posėdžio, į kurį buvo atsakyta.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė