Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1556-803/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
e2S-1556-803/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05082-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Skolpreka“
Kreditorius
BUAB „Siulvita“
Skolininkas
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1556-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05082-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Skolpreka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos mažosios bendrijos „Skolpreka“ prašymą dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės BUAB „Siulvita“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Skolpreka“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pateikti antstoliui vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. eL2-11840-600/2015 bei atžymėti 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-11840-600/2015 įsiteisėjimą. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo pradinė kreditorė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Siulvita“ perleido reikalavimo teisę į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. įsakymu priteistas sumas iš L. B. (75 301,20 Eur žalos atlyginimo, 12 048,19 Eur palūkanų, 1 310,24 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2015 m. vasario 17 d. iki sprendimo visiško įvykdymo) naujajai kreditorei MB „Skolpreka“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi byloje teismas prakeitė pradinį kreditorių naujuoju. Teismo įsakymas nebuvo perduotas vykdyti antstoliui, todėl yra suėjęs penkerių metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui.

2. Pareiškėja paaiškino, kad teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, nes nėra suvestas nutarties įsiteisėjimas byloje, todėl mano, kad nėra įgijusi išieškotojo statuso byloje. Be to, penkerių metų terminas suėjo 2020 m. balandžio 7 d., kada Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas karantino režimas dėl viruso COVID-19 sukeltos pandemijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjos MB „Skolpreka“ prašymo dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-11840-600/2015 įsiteisėjo 2015 m. balandžio 7 d., vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas pasibaigė 2020 m. balandžio 7 d.

5. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodyta termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastis – karantino įvedimas dėl pasaulyje viruso Covid-19 sukeltos pandemijos penkerių metų suėjimo metu negali būti pripažinta svarbi, nes pradinis kreditorius pakeistas pareiškėja teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, tačiau nuo šio juridinio fakto pareiškėja nesikreipė į antstolį dėl priverstinio teismo įsakymo vykdymo tris su puse metų bei nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kuriais bandytų pagrįsti tokį savo elgesį.

6. Kita pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad teismas neatžymėjo 2017 m. spalio 11 d. nutarties įsiteisėjimo datos, nepakeitė teismo padarytos išvados dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti netenkinimo, nes 2017 m. spalio 11 d. nutartis pareiškėjai išsiųsta 2017 m. spalio 12 d., nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ji skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos. Skundo byloje nebuvo gauta. Todėl pareiškėjai turint galimybę prisijungti prie bylos duomenų ir norint pasitikslinti, tą ji galėjo padaryti savalaikiai ir atsakingai sekdama įvykius byloje. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad teismo raštinės darbuotojai sistemoje nesuvedė nutarties įsiteisėjimo įvykio nekeičia fakto, kad negavus skundo, nutartis įsiteisėja suėjus nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytam terminui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėja MB „Skolpreka“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį ir tenkinti 2021 m. vasario 10 d. pateiktą prašymą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:

7.1. pareiškėja sutinka, kad galėjo būti aktyvesnė, tačiau prašo teismo atsižvelgti į termino praleidimo aplinkybes. Kreditoriumi pareiškėja tapo 2017 m. rugsėjo 12 d. Sutarties Nr. 2 dėl reikalavimų teisės perleidimo pagrindu, t.y. apie 3,5 metų iki termino pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui pabaigos. Nors ši aplinkybė nepakeičia terminų skaičiavimo, tačiau atsižvelgtina į tai kitų bylos aplinkybių kontekste. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad termino pasibaigimo laikotarpiu, nuo 2020 m. kovo 14 d., buvo įvestas karantinas, kuris su pertrauka tęsiasi iki šiol;

7.2. Vilniaus m. apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-44300-600/2017 pakeitė pradinį išieškotoją BUAB „Siulvita“ naujuoju išieškotoju MB „Skolpreka“. Ši nutartis nebuvo pažymėta kaip įsiteisėjusi, ji nėra pažymėta kaip įsiteisėjusi ir iki šiol. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė yra ypač reikšminga nagrinėjant termino praleidimo priežasčių svarbumą. Pareiškėja neturi galimybės atlikti atžymas EPP sistemoje apie nutarties įsiteisėjimą, kaip ir neturi pareigos tai atlikti. Būtent įsiteisėjusi nutartis, kuomet apie jos įsiteisėjimą teismo darbuotojai atžymi EPP sistemoje, sukelia teisines pasekmes ir tik tuomet nutartį galima naudoti prieš trečiuosius asmenis. Pareiškėjos suvokimas, įsitikinimas ar nuomonė apie nutarties įsiteisėjimą ar neįsiteisėjimą, teisinių pasekmių nesukelia. Antstoliui su vykdomuoju raštu galėjo būti pateikta 2017 m. spalio 11 d. nutartis dėl išieškotojo pakeitimo tik su įsiteisėjimo atžyma, nepriklausomai nuo pareiškėjos suvokimo, įsitikinimo ar nuomonės apie jos įsiteisėjimą;

7.3. byloje nėra skolininkės L. B. atsiliepimo, kuriuo ji prieštarautų dėl termino atnaujinimo, todėl darytina išvada, jog skolininkė pareiškėjos prašymui neprieštarauja;

8. Skolininkė 2021 m. gegužės 3 d. el. paštu informavo teismą, kad atsiliepimo nepateikė, kadangi sirgo Covid-19 viruso infekcija. Skolininkės nuomone, pareiškėja nėra pateikusi nei vieno įtikinamo argumento dėl termino atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.

10. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus turi būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šio termino praleidimas yra procesinė kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK651 straipsnio 2 dalies 4 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020)).

11. CPK 608 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo diskrecija.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

13. Taigi nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą.

14. Nagrinėjamos bylos duomenimis, kreditorė BUAB „Siulvita“ 2015 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą civilinėje byloje Nr. eL2-11840-600/2015 su pareiškimu dėl teismo įsakymoišdavimo dėl 75 301,20 Eur skolos ir 12 048,19 Eur sutartinių palūkanų, 1310,24 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos priteisimo iš skolininkės L. B.. Teismo įsakymas priimtas 2015 m. vasario 17 d., įsiteisėjo 2015 m. balandžio 7 d. Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurio pagrindu atliekami vykdymo veiksmai. Taigi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. balandžio 7 d. ir laikytina, kad jis pasibaigė 2020 m. balandžio 7 d. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

15. Pareiškėja MB „Skolpreka“ 2021 m. vasario 10 d. pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti, kuri grindė tuo, kad teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis, kuria pakeista kreditorė BUAB „Siulvita“ jos teisių perėmėja MB „Skolpreka“, nėra įsiteisėjusi, nes nėra suvestas nutarties įsiteisėjimas byloje. Be to, penkerių metų terminas suėjo 2020 m. balandžio 7 d., kada Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas karantino režimas dėl viruso COVID-19 sukeltos pandemijos.

16. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis nėra pažymėta kaip įsiteisėjusi ir iki šiol. Pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė yra ypač reikšminga nagrinėjant termino praleidimo priežasčių svarbumą, tik teismo darbuotojams atžymėjus nutarties įsiteisėjimą, ji sukelia teisines pasekmes ir atsiranda pagrindas ją įgyvendinti. Šiuo atveju, antstoliui su vykdomuoju raštu galėjo būti pateikta 2017 m. spalio 11 d. nutartis dėl išieškotojo pakeitimo tik su įsiteisėjimo atžyma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

17. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumento apie nepažymėtą teismų informacinėje sistemoje Liteko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties įsiteisėjimo datą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nutarties įsiteisėjimas yra apibrėžtas procesinėmis teisės normomis, o teismo nutarties įsiteisėjimo datos atžymėjimas Liteko sistemoje yra tik šios sistemos techninė funkcija, kurios pagalba nurodoma nutarties įsiteisėjimo data sistemoje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė, kad teismo raštinės darbuotojai sistemoje nesuvedė nutarties įsiteisėjimo įvykio nekeičia fakto, kad nutartis įsiteisėja suėjus nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytam terminui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodytas nutarties įsiteisėjimo terminas. Minėta teismo nutartis pareiškėjai buvo įteikta, todėl teismo vertinimu, aplinkybė, kad teismų informacinėje sistemoje neatžymėta nutarties įsiteisėjimo data nelemė to, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nepateikė antstoliui vykdomojo dokumento.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos veiksmus po teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties iki pareiškėjos 2021 m. vasario 10 d. pateikto teismui prašymo dėl termino atnaujinimo, t. y. nėra duomenų, kad, pavyzdžiui, pareiškėja domėjosi dėl šios nutarties įsiteisėjimo ir/ar bylos eiga, nors, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėja žinojo, kad antstoliui turėtų būti pateikta 2017 m. spalio 11 d. nutartis dėl išieškotojo pakeitimo tik su įsiteisėjimo atžyma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos praleistas terminas yra neprotingai ilgas, nepasaint to, kad pareiškėja reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2017 m. rugsėjo 12 d., ir vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti turėjo jau ne penkerius, o tris su puse metų.

19. Teismo vertinimu 3,5 metų terminas yra pakankamas terminas pateikti antstoliui vykdomąjį dokumentą, juolab, kad pareiškėja į teismą dėl pradinio kreditoriaus pakeitimo naujuoju kreditoriumi kreipėsi jau po mėnesio perėmusi reikalavimo teisę, t. y. 2017 m. spalio 10 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi pradinė kreditorė BUAB „Siulvita“ buvo pakeista jos teisių perėmėja MB „Skolpreka“.

20. Be to, pareiškėja nenurodė jokių priežasčių ar argumentų, kodėl ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti (2020 m. balandžio 7 d.), ji daugiau negu devynis mėnesius (tik 2021 m. vasario 10 d. teismui pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti) nesiėmė jokių veiksmų siekiant pasinaudoti teise pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nesuprantamas yra pareiškėjos pasyvumas, kai susidariusi skola nėra mokama, o pareiškėja, teismui 2017 m. spalio 11 d. nutartimi pakeitus išieškotoją ne tik, kad nesidomi bylos procesu, bet ir iki 2021 m. vasario 10 d. nesikreipė į teismą su prašymu dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą atnaujinimo siekiant pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad skolininkė atsiskaitytų, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai išieškoti. Šiuo atveju pareiškėja pakankamai ilgą laiką (virš trijų metų) buvo pasyvi, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

21. Pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui vykdyti iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Minėta, kad sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, tuo tarpu pareiškėja be nurodytos aplinkybės, kad teismų informacinėje sistemoje Liteko neatžymėta apie 2017 m. spalio 11 d. nutarties įsiteisėjimą, nenurodė jokių kitų konkrečių aplinkybių, kurios jai sutrukdė arba atėmė galimybę pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą per įstatyme nustatytą terminą.

22. Pažymėtina, kad karantino įvedimas Lietuvos Respublikoje savaime negali būti pripažinta objektyvia priežastimi, apsunkinusi pareiškėjai teisę pateikti antstoliui laiku vykdyti vykdomąjį dokumentą. Be to, pareiškėja nedetalizavo, kaip šalyje paskelbtas karantinas įtakojo konkrečiai jos galimybes kreiptis į antstolį ir pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos eigą, skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, todėl pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo atnaujinti praleistą terminą, pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės mažosios bendrijos „Skolpreka“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė