- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1-47-573/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16116-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. treneriu, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B. 2019 m. balandžio 19 d. apie 18.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas atbulas į Gražinos gatvę, nedavė kelio ir parbloškė stovėjusią pėsčiąją D. R., kuri patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną 2019 m. balandžio 19 d. 12.30 val. išvažiavo į Panevėžį su vaikais į varžybas. Po varžybų grįžo į (duomenys neskelbtini), pasikalbėjęs su vaikų tėvais apie žaidimą, išvažiavo, sustojo prie parduotuvės apsipirkti. Išėjęs iš parduotuvės, įsėdo į automobilį, pasiėmė tvarkaraštį ir užsivedė automobilį. Pasižiūrėjo pro galinį langą ir pro šoninius langus ir veidrodėlius, tada pradėjo važiuoti. Važiavo atbulas, neskubėdamas. Išvažiuodamas į gatvę visą dėmesį sutelkė į dviratininką ir jį praleido, pasuko ir nuvažiavo namo. Tikrai nieko daugiau nematė ir nejuto. Prie parduotuvės matė, kad dviratis pravažiavo, taip pat matė, kad stovėjo vyrai. Jei vyrai matė, kad jis partrenkė moterį, tai galėjo jį stabdyti ir jam mojuoti, bet jie nieko nedarė. Kaltu prisipažįsta ir labai gailisi dėl to. Tuo metu buvo lauke šviesu, matomumas buvo geras. Automobilį vairuoja nuo 1972 metų, per tą laiką neturėjo nei vienos avarijos. Dėl ko šis įvykis įvyko, jam sunku suprasti, nepamatė nukentėjusios, negirdėjo jos šaukiant. Civilinį nukentėjusiosios ieškinį prašo atmesti, kadangi draudimas išlaidas apmokėjo ir neturtinė žala atlyginta, nukentėjusiosios prašomą atlyginti papildomą neturtinę žalą atlyginti nesutinka, teismo išlaidas atlyginti sutinka. Stengėsi, ir po kiek laiko buvo su nukentėjusiąja susitikęs, atsiprašė.
Nukentėjusioji D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykio metu stovėjo aikštelėje, tai buvo žemės plotelis, kuriame buvo konteineriai ir laukė sūnaus. Staiga pajuto smūgį į užpakalinę nugaros dalį ir suprato, kad ji po mašina. Mašina ją vilko per žemę. Iš pradžių mašina važiavo atbuline eiga, ji ėmė garsiau šaukti, nes vairuotojas manevravo, kilo baimė, kad neužvažiuotų jai ant galvos, nes ratas buvo visai šalia. Tam tikrą laiką ją tampė, jai atrodė, kad tuo metu labai garsiai šaukė ir kad viskas labai ilgai truko. Vairuotojas nesureagavo, mano, kad tada šaukė ne taip garsiai kaip jai atrodė, nes buvo streso ir išgąsčio būsenoje, bet kai susipažino su bylos medžiaga, pamatė, kad parašyta, jog žmonės jos balsą girdėjo net būdami kitoje gatvės pusėje. Nesuprato, kodėl buvo tampoma, o paskui mašina tiesiog nuvažiavo. Buvo daug mėlynių, sumušimų, nubrozdinimų, raktikaulio lūžis, kuris išryškėjo tik vėliau, galvoje buvo du guzai. Dabar darys kompiuterinę tomografiją, nes jai toliau skaudą apatinę kūno dalį, sunku vaikščioti ir net lovoje apsiversti. Ligoninėje buvo padaryta tik rentgeno nuotrauka. Iki šiol jaučia po įvykio skausmus, likusios emocinės problemos: negali miegoti, nes iškyla vaizdai, kai ji po automobiliu arba velkama žeme, tie vaizdiniai ją vis persekioja. Įvykio metu ji stovėjo nugara į automobilį. Negirdėjo automobilio, kai jis buvo užvestas, nes buvo dėmesį nukreipusi į telefoną, o ten net ne gatvė buvo, neatkreipė dėmesio kokiu atstumu automobilis stovėjo nuo jos, ji žiūrėjo į kitą pusę. Jai draudimas atlygino 3000 eurų neturtinę žalą, prašo priteisti papildomai 5000 eurų, nes patyrė labai didelį pergyvenimą. Kreipsis pas gydytojus, nes dabartinė emocinė būsena jai trukdo normaliai bendrauti. Taip pat papildomai darys kompiuterinę tomografiją, skausmai buvo visą laiką, bet mano, kad praeis, lūžis sėkmingai sugijo, bet išlieka problemos, atsiradusios po įvykio ir toliau, nes vaikščiojimas yra apribotas. Draudimas 3000 eurų neturinę žalą atlygino, tačiau norėtų, kad papildomai žalą 5000 eurų atlygintų kaltinamasis ir draudimas. Kreipėsi į draudimą pakartotinai dėl žalos atlyginimo, bet draudimas žalos daugiau jai neatlygino. Papildomai civiliniu ieškiniu prašo 3000 eurų iš kaltinamojo ir 2000 eurų iš draudimo. Kaltinamasis jos atsiprašė daug kartų, jam atleido.
Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas A. P. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 1972 metų, kartu dirbo, K. B. pusseserė yra jo (laiduotojo) žmona. Jiedu tarpusavy bendrauja dažnai, kai varžybų nėra, dažnai kartu leidžia savaitgalius. Apie įvykį sužinojo iš karto, K. labai pergyvena, jis viską labai jautriai priima ir reaguoja. Žino apie įvykį, kad jis grįžo iš varžybų ir norėjo apsipirkti. Ten prie parduotuvės aikštelė nedidelė, nepastebėjo nieko, žmogus po varžybų gal išsibalansavęs buvo, nesukaupė dėmesio. Kai varžybos vyksta, žmogus tuo metu išsibalansuoja ir dėmesį kreipia į neigiamas ar teigiamas emocijas, treneriui sunku pergyventi tas emocijas. Vairavimas gal jam tuo metu, po varžybų, sunkus buvo. Darbas specifinis, dirbama vakarais, alkoholio 14 metų nevartoja, todėl neigiamo poveikio šiuo klausimu K. neturi. Prašymą dėl laidavimo palaiko.
Iš 2019 m. balandžio 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota (b. l. 6–14).
Iš 2019 m. balandžio 23 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-21).
Iš 2019 m. birželio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 26, 27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1984/2019(02) nurodyta, jog D. R. nustatyta nubrozdinimas veido dešinėje, nubrozdinimas viršugalvio srityje, kraujosruva alkūnės srityje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos kairėje plaštakoje, nubrozdinimai plaštakose, nubrozdinimai bei kraujosruva kairėje blauzdoje, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruvos dešinio klubo, dešinės šlaunies srityje, kraujosruva kairėje šlaunyje, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai alėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu ir laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42, 43).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad K. B., 2019 m. balandžio 19 d. apie 18.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 34, važiuodamas atbulas į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio ir parbloškė stovėjusią pėsčiąją D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusioji D. R. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai – paties K. B. parodymai, nukentėjusiosios D. R. parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik dėl neatsargumo. K. B. Kelių eismo taisykles pažeidė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumanė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ką patvirtina ir specialisto išvada, todėl K. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas A. P. prašymas perduoti kaltinamąją K. B. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant A. P. prašymui perduoti K. B. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusios atsiprašė, ji kaltinamajam atleido. Atsižvelgiama ir į tai, kad duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje treneriu, darbdavio, mokinių tėvų, kaip treneris, charakterizuojamas teigiamai, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustatyta, kad nukentėjusiajai patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygino draudikas draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą.
Laiduotojas A. P. yra kaltinamojo draugas, kolega pagal veiklą (abu sporto treneriai), taip pat juos sieja giminystės ryšiai. A. P. neteistas, pedagogas, dirbantis su vaikais, darbdavio (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad K. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, skirtinas laidavimas be užstato vienerių metų terminui.
Sprendžiant dėl BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) taikymo, teismas pažymi, kad duomenų, jog K. B. eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, sukėlė būdamas neblaivus, nėra, nusikalto veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, o ne tyčia, iki eismo įvykio buvo vieną kartą pažeidęs Kelių eismo taisykles. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad paliekant K. B. teisę vairuoti kelių eismo transporto priemones, teisingumo principas nebus pažeistas.
Nukentėjusioji D. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 118, 119), iš draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, priteisiant 2000 eurų, o iš kaltinamojo 3000 eurų. Nagrinėjant bylą, gauta informacija ir nustatyta, kad draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ nukentėjusiajai D. R. atlygino 3000 Eur neturtinės žalos, 393.05 Eur atlygino gydymo išlaidas bei patirtą 120 Eur turinę žalą už sugadintus daiktus. Draudimo neturtinės žalos išmoka buvo sumokėta vadovaujantis 2018 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurių 4.2.3. punktas numato, kad, esant nesunkiam sveiktos sutrikdymui (kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis iki 6 MMA. Gydymas truko 4 mėnesius ir tai nurodė pati nukentėjusioji, todėl nukentėjusiajai buvo išmokėta beveik maksimali minėtose rekomendacijose nurodyta draudimo išmokos suma (b. l. 140).
Teismui nekyla abejonių, jog dėl K. B. sukelto eismo įvykio, kurio metu D. R. patyrė kūno nubrozdinimus, sumušimus bei dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžį, patyrė fizinį skausmą. Tačiau dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo taikytas joks chirurginis gydymas, visas gydymasis buvo ambulatorinio gydymo sąlygomis. Akivaizdu, jog sužalojimo pasekmėms (pvz. kaulų sutvirtinimo metalinėms plokštelėms, varžtais ir pan.) šalinti, chirurginių operacijų nebus. Neabejojama, kad dėl patirtų sužalojimų buvo apribotas nukentėjusiosios judėjimas, kas sukelia nepatogumus ne tik buityje, bet ir visose gyvenamo srityse. Nukentėjusioji paaiškino, jog iki šiol nėra visiškai pasveikusi, kamuoja skausmai, sutrikusi emocinė būklė, todėl patirtą neturtinę žalą vertina dar papildomais 5000 eurų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taip pat, kaip minėta, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita.
Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus), į tai, kad nukentėjusiąją D. R. kaltinamasis sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kad kaltinamasis yra dirbantis, tačiau pensinio amžiaus. Taip pat teismas atsižvelgia ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Įvertinus ir naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 eurų iki 3500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.), todėl D. R. reikalavimas papildomai iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vertinant šią konkrečią situaciją, yra neadekvatus dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių ir negali būti tenkinamas. Pažymima, kad sveikatos (fizinės) būklės pakitimų, kurie konstatuoti po įvykio praėjus pusei metų, teismas nevertina, kadangi jų pobūdis susijęs ne su eismo įvykiu, o su žmogaus organizmo natūraliais degeneraciniais procesais.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas. Toks reikalavimas išdėstytas ir civilinio ieškinio pareiškime, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (b. l. 107), ir šio sprendimo pagrindu pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 121,29 Eur priteisimo, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo ne nukentėjusiosios, o valstybės naudai.
K. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
K. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti jį laiduotojo A. P. atsakomybei be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš K. B. 121,29 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 29 cnt) valstybės naudai už nukentėjusiosios D. R. atstovavimą teisme.
Išaiškinti K. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.