Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas) ir Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 3 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-181003-00108 įvykdymo terminą iki 2023 m. spalio 1 d.

Dėl to prasidėjo teisminiai ginčai, kurie nėra išspręsti iki galo. Tuo pačiu pareiškėjas kreipėsi į visas įmanomas instancijas, kad būtų išspręsta ši dviprasmė situacija: šiuo metu galioja ankstesni Alytaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo po vienu namu į du atskirus sklypus, ir tuo pačiu egzistuoja galiojantis Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas sujungti šiuos atskirus sklypus į vieną sklypą po namu.

Šios nurodomos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti neteisėtą statinį, tačiau dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių šios statybos įteisinimo procedūros užsitęsusios. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad savavališko pastato nebūtų galima įteisinti, gaunant atitinkamus leidimus, todėl yra pagrindas manyti, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės yra galimas.

Nurodė, kad prisistatydamas pašiūrę prie ūkinio pastato (kluono) parinko medžiagas ir jų spalvas, kad nesiskirtų nuo ūkinio pastato, pašiūrę statė taip, kad ji susilietų su ūkiniu pastatu ir architektūriškai bei stilistiškai sutaptų su visais sodybos bei kaimo statiniais. Statydamas tokį menkavertį statinį (pastatas neturi pamatų, jį sudaro stogas su atramomis bei lentų sienos), negalvojo, kad būtinas projektas ir atskiras jo įregistravimas.

Po 2019 m. birželio mėnesio pareiškėjas kryptingai siekė, kad būtų įregistruoti atskiri žemės sklypai, nes tik tuomet galimi pastatytos pašiūrės įteisinimo veiksmai. Kadangi atskiri žemės sklypai galimi tik atsidalinus bendrąja nuosavybės teise priklausantį vienbutį gyvenamąjį namą, kilo naujas ginčas, kadangi bendraturtė taip pat nesutinka dalinti namą (ar nustatyti naudojimosi ribas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališkai pastatytą statinį, turėtų parengti projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį, kadangi savavališko statybos darbai atlikti kompleksinėje saugomojoje teritorijoje – Dzūkijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo vietovėje. Taip pat pareiškėjas turi gauti bendrasavininkės ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Tačiau nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas vykdo paminėtas procedūras.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, pareiškėjas vykdė procedūras, kuriomis siekė žemės sklypą, kuriame savavališkai pastatytas statinys, pertvarkyti, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad šiuo metu rengiama projektinė dokumentacija savavališkai statybai įteisinti, siekiant gauti statybos leidimą, t. y. prašymo teikimo teismui dieną jokių procedūrų, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, pareiškėjas nevykdė. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-437-260/2019 ieškovo A. T. apeliacinis skundas atmestas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5699-922/2018, kuriuo ieškinys dėl žemės sklypų sujungimo sutarties pripažinimo sudaryta buvo atmestas, paliktas nepakeistu. Pareiškėjas taip pat remiasi 2019 m. gegužės 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 3SD-3361-(14.3.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, tačiau naujų įrodymų prie pareiškimo nepateikė. Po 2019 m. kovo 12 d. pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališkai pastatytą statinį, nevykdė.

Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi Privalomąjį nurdoymą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Inspekcija jau buvo pareiškėjui suteikusi 9 mėnesių laikotarpį savavališkos statybos padariniams pašalinti, manytina, kad pareiškėjo prašomas terminas nepagrįstai ilgas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalis nustato Privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti 6 mėnesių terminą, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti dar 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos parengimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Teismas konstatuoja, kad svarbios priežastys betarpiškai siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jeigu asmuo, kuriam surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi teisės aktuose numatytų veiksmų - siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turi faktinį pagrindą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme. Priimti tokį sprendimą galimybė atsiranda tik tada, kai pakankamai akivaizdu, jog vykstančiai procedūrai pareiškėjas negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat sąlygoja Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos rengimu, bet su kitų reikalingų dokumentų gavimu. Iš to seka, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra - kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra - kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Inspekcija atlikusi statybos patikrinimą 2018 m. spalio 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-181002-00106, kuriuo konstatavo, jog pareiškėjas be statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį, pastatė medinį garažą (I grupės nesudėtingas statinys) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)nacionalinio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini)kaimo gyvenvietėje (b. l. 9). Nustačiusi savavališkos statybos faktą, Inspekcija 2018 m. spalio 3 d. surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-181003-00104, kuriuo nurodė nevykdyti jokių medinio garažo statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), išskyrus statybos darbus būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 10), taip pat Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-181003-00108, kuriuo nurodė nugriauti statinį, nustatydama šio Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą - iki 2019 m. bandžio 2 d. Inspekcijos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. SDPN-20-190328-00026 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. liepos 2 d. (b. l. 13).

Pareiškėjas prašo teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. spalio 21 d., nurodydamas, kad įteisinti savavališkai pastatytą statinį iki šiol negali dėl besitęsiančių ginčų su bendraturte E. T. bei Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siekiant įregistruoti atskirus pareiškėjo ir E. T. namų valdos žemės sklypus, kas yra būtina siekiant pašalinti neteisėtos statybos padarinius, gauti projektinę dokumentaciją ir įsiteisinti statinį.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei E. T., kuriame prašė pripažinti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sujungimo sutartį tarp A. T. ir E. T. sudaryta, suformuojant naują 0,4948 ha žemės sklypą, pagal kurią bendraturčiams A. T. tenka 2425/4948 dalis šio žemės sklypo, o E. T. tenka 2523/4948 dalis šio žemės sklypo. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu A. T. ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi Alytaus apylinkės 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 21–28). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas su ieškiniu atsakovei E. T. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas leisti ieškovui be atsakovės sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini) padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, nurodytus projektuotojo P. K. parengtuose Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butu) pastatą , atliekant paprastąjį remontą, projektiniuose pasiūlymuose; atidalinti ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ginčo turtą pagal ieškovo pateiktą projektuotojo P. K. parengus Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butu) pastatą, atliekant paprastąjį remontą projektinius pasiūlymus, priteisiant ieškovui asmenine nuosavybės teise turtą gyvenamojo namo plane pažymėtą indeksais nuo 1-1 iki 1-6, o atsakovei - turtą gyvenamojo namo plane pažymėtą kaip indeksais nuo 2-1 iki 2-5 (TIS Liteko duomenys).

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas stengėsi įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau, vertinant tai, jog jo veiksmai iš dalies priklauso nuo turto bendrasavininkės atliekamų veiksmų, kuriems pareiškėjas negali turėti įtakos (dėl to pareiškėjas inicijavo ginčus teisme), spręstina, jog prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra pagrįstas. Tačiau teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog prašomas pratęsti terminas yra per ilgas, o pareiškėjas turėtų būti suinteresuotas kuo skubiau įteisinti savavališką statybą ir per kuo trumpesnį laiko tarpą įgyvendinti nuo jo valios pastangų priklausančias procedūras, t. y. gauti projektinę dokumentaciją siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą bei imtis veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti.

Įvertinus pateiktus duomenis ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas savavališkos statybos įteisinimo, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei jis pats daryti įtakos negali. Tačiau nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjo prašomas pratęsti terminas yra per ilgas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, o terminas įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęstinas iki 2020 m. birželio 25 d. (t. y. dvylikai mėnesių nuo prašymo teismui padavimo dienos).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. prašymą patenkinti iš dalies.

Pratęsti 2018 m. spalio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-181003-00108 įvykdymo terminą iki 2020 m. birželio 25 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.