Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 5 d., 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), S. S. vairuodama automobilį Toyota Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu S. S. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – neneigė kliudžiusi kitą automobilį, tačiau neigė jautusi automobilių kontaktą. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną važiavo su mergaite pas gydytoją, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, joje buvo pristatyta daug mašinų. Pro jos vairuojamą automobilį dideliu greičiu pravažiavo kitas automobilis ir numušė jai veidrodėlį. Ji sustojo, kadangi buvo didelis smūgis, o jai veidrodėlį nulaužęs automobilis nuvažiavo. Ji sugalvojo vytis minėtą automobilį ir sukdama atbuliniu galėjo užkabinti kitą automobilį. Jokių liudytojų eismo įvykio vietoje nebuvo, kaip kliudė kitą automobilį – nejautė. Į policiją nesikreipė, nes jos vaikas apsivėmė, tiesiog nuvažiavo pas meistrus ir jai veidrodėlį sutvarkė (b. l. 21-22, 42).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. G. parodė, kad įvykio dieną matė, kaip išvažinėjo atbulomis pilkai sidabrinė mašina ir atsitrenkė į pilko Mercedes dureles. Atsitrenkus įsijungė pilkai sidabrinės mašinos avarinis signalas. Ji pagalvojo, jog minėto automobilio vairuotoja sustos, tačiau nestojo. Tarp jos ir įvykį sukėlusio automobilio buvo apie 10 metrų atstumas, todėl ji sidabrinės spalvos vairuotojai mojavo, gestais rodė, jog sustotų, tačiau pilkai sidabrinį automobilį vairavusi moteris šviesiais plaukais padidino greitį. Ji užsirašė sidabrinio automobilio valstybinius numerius, kadangi įtarė, jog minėtas automobilis šalinosi iš eismo įvykio vietos, lapelį su valstybiniu numeriu užkišo už Mercedes automobilio valytuvo. Paskambino 112 ir iškvietė policiją (b. l. 31).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad įvykio dieną eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Nuvyko į eismo įvykio vietą, joje rado apgadintą transporto priemonę. Apie eismo įvykį pranešė praeivis, kuris ant apgadinto automobilio uždėjo lapelį su kontaktiniais duomenimis. Patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (b. l. 40-41).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad š. m. rugsėjo 5 d. buvo atvykusi S. S., ji pasakojo, jog važiavo sunkvežimis ir ją užkliudė. Jis apžiūrėjo kairę automobilio pusę, pastebėjo jog skilęs kairės pusės veidrodėlis, iš sandėlio atnešė naują ir pakeitė, viso automobilio neapžiūrėjo (b. l. 31, 41).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė, jog apgadino kitą automobilį (b. l. 21), tačiau tokia jos pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jos nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjos duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. S. S. kaltę patvirtina, visų pirma, įvykį mačiusios liudytojos N. G. parodymai, jog ji matė kaip pilkai sidabrinė mašina važiavo atbulomis ir atsitrenkė į pilko Mercedes dureles, atsitrenkus įsijungė pilkai sidabrinės mašinos avarinis signalas. Ji sidabrinės spalvos vairuotojai mojavo, gestais rodė, jog sustotų, tačiau pilkai sidabrinį automobilį vairavusi moteris šviesiais plaukais padidino greitį ir nuvažiavo. Lapelį su užsirašytu iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybiniu numeriu užkišo už Mercedes automobilio valytuvo ir iškvietė policiją (b. l. 31). Aplinkybę, jog vienas automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos patvirtino ir liudytoju apklaustas į įvykio vietą vykęs policijos pareigūnas P. V. (b. l. 40). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, fotonuotraukos (b. l. 16, 19), iš kurių matyti, jog automobilis Mercedes apgadintas ženkliai, durelės akivaizdžiai įlenktos, dažų braukimo žymės aiškiai matomos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), A. M. paaiškinimas (b. l. 6), N. G. elektroninis laiškas su paaiškinimu (b. l. 7), įvykį mačiusio liudininko paliktas raštelis su iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybiniu numeriu (b. l. 20). Teismas, siekdamas proceso ekonomiškumo, pakartotinai nutarė nekviesti policijos pareigūno R. Š. ir apgadinto automobilio savininko A. M., kadangi šie asmenys paties eismo įvykio tiesiogiai nematė.

Teismas kaip gynybinę versiją vertina S. S. argumentus, jog ji nejautė, kad sukėlė eismo įvykį, kadangi jai buvo stresinė situacija, prieš tai jai kitas automobilis nulaužė veidrodėlį (b. l. 21), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad S. S. apie tokį įvykį būtų pranešusi policijai, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. patvirtino tik veidrodėlio keitimo faktą, tačiau tiesiogiai jo sugadinimo aplinkybių nematė (b. l. 41).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad S. S. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, ji suprato sukėlusi eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos ar nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), S. S. vairuodama automobilį Toyota Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. S. S. kalta dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. S. administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

S. S. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16061284713. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.