Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu pripažinta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubausta subendrinta 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. S. S. nubausta už tai, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., 15 val. 00 min(duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Toyota Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutarime konstatavo, kad jos kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančiais ir teisme patikrintais įrodymais bei rašytine bylos medžiaga. Skiriant administracines nuobaudas teismas atsižvelgė į reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, ir paskyrė straipsnių sankcijos vidurkius atitinkančias nuobaudas ir subendrintą nuobaudą.Apeliaciniu skundu S. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą pakeisti, t. y. nutraukti administracinę teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį arba pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti apeliantei teisės vairuoti transporto priemones bei sumažinti paskirtosios baudos dydį.Skunde nurodo, jog ginčas keliamas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies, kadangi pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčios. Dėl minėto straipsnio nurodė, jog būtina nustatyti ne tik objektyviuosius šio pažeidimo sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Teismas aplinkybes apeliantės atveju vertino formaliai teigdamas, kad padarius eismo įvykį, vietoje nesustojo, nepranešė policijai ir nuvažiavo. Skunde nurodoma teisminė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012) bylose, kai nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Skunde nurodo, kad teismui apeliantė paaiškino, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto, nukentėjusiojo transporto priemonei padaryti apgadinimai nėra žymūs bei dideli, todėl eismo įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo. Be to, tik gavusi iš policijos pranešimą apie padarytą eismo įvykį iš karto nuvyko į policiją, pilnai pripažino savo kaltę, kad galėjo apsisukdama kliudyti kitą automobilį ir paaiškino įvykio aplinkybes. Dėl to kas nurodyta mano, jog nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų dėl suvokimo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, t. y. dėl tyčinio pasišalinimo. Nesant apeliantės veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo turi būti nutraukta.Skunde kritikuojama ir skundžiamo nutarimo dalis individualizuojant administracinių nuobaudų skyrimą, jų dydį. S. S. mano, kad teismas jos atžvilgiu buvo labai griežtas, taikė griežtą nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad ji pripažino kliudžiusi kitą automobilį ir gailėjosi, jos atžvilgiu sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, kad buvo galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes turi du mažamečius vaikus, penkerių ir septynerių metų. Dukra mokosi pirmoje klasėje, sūnus lanko darželį. Vaikus reikia vežioti į šias įstaigas. Vienas vaikas turi neįgalumą dėl to tenka dažnai vykti pas gydytojus. Toks ilgas laiko tarpas neturint galimybės vaikus vežioti, neturint vairuotojo teisių bei pareiga sumokėti didelio dydžio piniginę baudą, apsunkintų jos ir šeimos gyvenimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjos atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju S. S. nubausta už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Padarytos normų analizės kontekste, akivaizdu, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat ir tai, kad pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, todėl nagrinėjamu atveju S. S. veiksmai perkvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnį.Sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turi būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų patvirtinančių, jog apgadintam automobiliui Mercedes Benz padaryta žala neabejotinai yra didesnė nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip pat į tai, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, S. S. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Be šių aptartų normų žinoma, jog S. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kur nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), S. S. vairuodama automobilį Toyota Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, kurį apgadino, jos veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.Konstatavus aukščiau minėtas išvadas ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusias ANK normas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl S. S. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.Apylinkės teismo padarytų išvadų pagrindu S. S. atžvilgiu nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliantė ginčija šio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, t. y. tyčios buvimą, tvirtina, jog nejuto kontakto su kitu automobiliu, todėl ir nuvažiavo, o padaryti apgadinimai yra nežymūs. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. suformuotas kaltinimas pasitvirtino, t. y. 2016 m. rugsėjo 5 d., 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), apeliantė vairuodama automobilį Toyota Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus. Apeliantės veiksmai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.Įrodinėjant ATPK 130 straipsnio 1 dalies minėtą dispoziciją būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Ginčo dėl eismo įvykio, dėl automobilio Mercedes Benz apgadinimų, kuriuos padarė S. S. ir žalos dydžio, nėra. Byloje nustatyta, kad S. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Sutiktina su skundo argumentais dėl suformuotos teisminės praktikos, jog tokio pobūdžio bylose pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).Apeliantės argumentus dėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimo paneigia byloje surinkti ir betarpiškai teisme ištirti įrodymai, bylos medžiaga, t. y. įvykį mačiusios liudytojos N. G. parodymai, policijos pareigūno P. V. parodymai dėl pasišalinusio automobilio, fotonuotraukos, kurios priešingai nei vertina apeliantė padarytus automobilio apgadinimus, jie padaryti žymūs, akivaizdūs, kas nekelia abejonių, jog apeliantė visgi turėjo realiai pajusti kontaktą su automobiliu. Be minėtų įrodymų, šią išvadą pagrindžia ir apylinkės teisme ištirta bylos rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis, tarnybinis pranešimas, A. M. paaiškinimas, N. G. elektroninis laiškas su paaiškinimu, įvykį mačiusio liudininko paliktas raštelis su iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybiniu numeriu. Šie įrodymai patikimi, nekeliantys abejonių dėl jų objektyvumo.Iš esmės apeliantė nekritikuoja liudytojais apklaustų asmenų parodymo teisėtumo, tačiau tvirtina, kad teismas jos kaltės buvimą nustatė formaliai vertindamas bylos medžiagą ir aplinkybes dėl tyčios. Tačiau įvertinus šiuos skundo argumentus nenustatyta pažeidimų dėl administracinių teisės pažeidimų teisenos uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, bylą išspręsti tiksliai pagal įstatymus, įgyvendinimo. Analizuojant liudytojų parodymus, teismo ištirtą rašytinę bylos medžiagą bei gretinant kiekvieną įrodymą prie S. S. paaiškinimų, darytina išvada, jog jos paaiškinimai vertintini tik kaip siekis išvengti atsakomybės, jų pagrįstumo nepatvirtina bylos medžiaga, todėl jie atmestini. Tai, kad tik gavusi iš policijos pranešimą apie padarytą eismo įvykį iš karto nuvyko į policiją, pilnai pripažino savo kaltę, kad galėjo apsisukdama kliudyti kitą automobilį ir paaiškino įvykio aplinkybes bei kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis yra draustas, pati buvo blaivi, nėra tos absoliučios aplinkybės, kurios be minėtų motyvų, kurie tik patvirtino jos kaltės formą, kurių pagrindu byla turi būti nutrauktina. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ir apeliantės nurodyta teismine kasacinės instancijos teismo praktika, kuri nurodyta argumentuojant skundą, kadangi tai nėra tapati situacija ar itin panašios aplinkybės nagrinėjamoje byloje, skundą nagrinėjančio teismo nuomone suformuota teismo praktika yra pateisinama tik tuo atveju kai byloje faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-98-303/2016). Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą dėl apeliantės tyčios buvimo, grįsdamas ją bylos medžiaga, kuri tinkamai ir teisinga įvertinta tiek apylinkės teismo, tiek pasitvirtino ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Pažeidėjos tyčia akivaizdi ir nenuginčyta skundo motyvais.Atsižvelgus į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad S. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytas, o apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Pabrėžtina, kad nubaustosios nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Apeliantės nuomone, teismas paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą ir nevertino ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, todėl prašo pritaikyti minėtą normą, sumažinti baudos dydį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Griežtesnio iš pažeidėjai paskirtų ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. S. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį administracinius nusižengimus, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors skunde teigiama, jog apeliantės padėtį turi lengvinti tai, kad ji pripažino kliudžiusi kitą automobilį ir gailėjosi, tačiau nusižengimo dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos S. S. nepripažino ir šį subjektyvųjį teisės pažeidimo sudėties požymį ginčijo apeliacinės instancijos teisme, todėl nustačius, kad apeliantės kaltė įrodyta, pagrįstai kaltininkei nenustatyta ši atsakomybę lengvinti aplinkybe ir nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą atsižvelgia ir į tai, jog S. S. turi du mažamečius vaikus (penkerių ir septynerių metų), vienas lanko darželį, kita mokyklą, juos reikia nuvežti į minėtas ugdymo įstaigas, be to vienas vaikas turi neįgalumą, o apeliantės sukeltas eismo įvykis labai didelės žalos nukentėjusiojo automobiliui nepadarė, nebuvo sužeista asmenų, todėl atsižvelgiant į naujas ANK nuostatas ir įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžiama, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti S. S. paskiriant straipsnio sankcijos vidurkį neviršijančią administracinę nuobaudą bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Analogiškai parenkamas baudos dydis ir už švelnesnį iš pažeidimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi skirtina subendrinta nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už S. S. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimų padarymų metu, todėl yra pagrindas jos padarytas veikas perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudas atitinkamų ANK straipsnių sankcijų ribose, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą pakeisti:

S. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą;

S. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą S. S. paskirti 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria teisės vairuoti transporto priemones S. S. laikoma netekusia nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.