Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2017 m. kovo 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 24 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, turto konfiskavimas,

2) 2019 m. gegužės 9 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2021 m. birželio 2 d., apie 13.54 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Prancūziškos registracijos), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais M. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo, liudytojo J. P., A. J., M. K.-J. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 3,32 promilių girtumas. Tokiais veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už M. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (3,32 promilių) girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje du kartus teistas, vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre iki 2019 m. vasario 19 d. priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklausė. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, M. J. sutinkant, skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, tačiau neprašė skirti intensyvios priežiūros. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir , skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat teismo iniciatyva, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – dalyvavimas elgesio pataisos programoje, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų (3,32 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti jauno amžiaus nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones ne kaip, kad prašo prokuroras – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, o 3 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Prokuroras, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis prašo skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę: turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – motorolerio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam M. J. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi jis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad apie motorolerį, kurio VIN – (duomenys neskelbtini), duomenų nerasta. Iš ieškomų kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad duomenų apie motorolerį, kurio VIN – (duomenys neskelbtini), nerasta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. J. sutuoktinė M. K.-J. paaiškino, kad šis motoroleris SYM priklauso jai, tačiau jo dar nebuvo spėjusi užsiregistruoti, jis yra parvežtas iš Prancūzijos. Motorolerį įsigijo 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena. Ji nežinojo, kad M. J. girtas važiuos su motoroleriu ir jį vairuos. Jeigu ji būtų buvus namuose, to tikrai nebūtų įvykę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi ir motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių M. J. ir M. K.-J. bendroji jungtinė nuosavybė. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. J. sutuoktinė žinojo, kad jos vyras neblaivus vairuos transporto priemonę, tačiau aplinkybė, jog konfiskuoto turto bendraturtis nežinojo, kad šeimos motoroleris vyro buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad M. J. motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei, panaudojo uždraustai veikai daryti, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo šeimos turtą, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) BK 72 straipsnio prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/20211, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Taigi tas faktas, kad motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso M. J. ir jo sutuoktinei M. K.-J., nesant jokių svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju motorolerio konfiskavimas būtų neproporcingas, dėl ko motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atiduotas saugoti M. K.-J., konfiskuotinas kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

Kaltinamajam M. J., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant pareigas – per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti M. K.-J. priklausantį motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti M. K.-J..

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.