Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė – Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – išsiskyrusi, nedirbanti, teista – 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį paskiriant jai 51 MGL baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui su turto konfiskacija, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. K., 2021 m. sausio 16 d., apie 21:20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, svetainėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 1,98 promilės neblaivumas), kilus konfliktui, 3-4 kartus kumščiu tyčia trenkė į veidą bei tyčia, sugriebusi už plaukų, tampė ir tyčia įspyrė vieną kartą į kairę blauzdą motinai D. K., tokiu būdu nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamoji D. K. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamoji D. K., apklausta 2021 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad 2021 m. sausio 16 d., apie 17 val. namuose, (duomenys neskelbtini), ji viena išgėrė 0,5 litro talpos butelį brendžio. Tuo metu jos motina D. K. buvo darbe. Apie 20:15 val. mama parėjo iš darbo. Kai ji parėjo namo, ji paprašė mamos, kad ši jai atiduotų mokėjimo kortelę, į kurią yra pervedama jos socialinė pašalpa. Jų buvo toks sutarimas, kad ji iš tos kortelės perka maistą, moka mokesčius ir ta kortelė visada būna pas ją. Ji paprašė tos kortelės, kad pati galėtų eiti į parduotuvę ir pirkti kas jai reikalinga. Mama pasakė, kad kortelės neatiduos, atiduoti galės tik tuomet, kai D. K. jai duos grynus pinigus. Pinigų sumos neįvardijo. Dėl to kilo ginčas ir ginčo metu jos viena kitą išplūdo visokiais žodžiais. Ji nebesiginčijo ir išėjo ar tai parūkyti, ar išgerti į savo kambarį. Po kokios valandos pas ją į kambarį atėjo mama ir vėl jos susiginčijo. Ginčo metu ji vaikščiojo po kambarius ir rėkavo abi, ir ji, ir motina. Kažkuriuo metu jos su motina susistumdė, ji pagriebė motinai už plaukų ir patampė. Konflikto metu, gali būti, kad sudavė motinai į veidą bei įspyrė, tačiau šito neatsimena ir specialiai, tyčia jai į veidą netrankė ir jai nespyrė. Viskas galėjo būti kai jos susikibo ir tampėsi. Jų konflikto metu kambaryje buvusi jos dukra M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), paskambino ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai ją sulaikė (b. l. 82-85).

4. Kaltinamosios D. K. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jos pačios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja D. K., apklausta 2021 m. sausio 16-17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena trise: ji, jos duktė D. K. ir anūkė M. K.. Jos dukra jau du metus nuolatos, vos ne kiekvieną dieną, vartoja alkoholį. Paprastai geria alų, brendį. Ji gauna alimentus už dukrą, socialinę pašalpą, taip pat yra registruota Darbo biržoje ir iš ten gauna pašalpą. Pastaruoju metu geria namuose viena. Jos mažametė dukra tai mato ir pasako jai. D. girta nuolat kelia konfliktus. Praeitais, 2020 metais, gal kokius 4 kartus kvietė policiją, nes dukra girta namuose triukšmavo. Joms su anūke buvo nesaugu. Visus tuos kartus patyrė nuo jos tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Policijai apie tai nesakė, nes gailėjo dukters. 2021 m. sausio 16 d., apie 20:30 val., grįžo į namus iš darbo. Ją pasitiko anūkė M. ir pasakė: ,,Baba, žinok mama vėl girta. Tiktai jai nieko nesakyk, nes susipyksite“. Kambaryje rado neblaivią savo dukrą D.. Ji jai pasakė: ,,O, parėjo padla“. Ji jai: ,,Ką, ir vėl geri?“ Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu dukra ją „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais: ,,Sterva, žertva, kurva, blet. Pamatysi kas tau bus, ramiai nemiegosi, miegok atmerktomis akimis!“ Po to D. išėjo į kiemą parūkyti. D. K. su anūke nuėjo į svetainę, įsijungė televizorių, gėrė arbatą, valgė sumuštinius. Apie 21:20 val. į svetainę atėjo ir D., vėl sukėlė konfliktą. Mažametės savo dukters M. akivaizdoje, 3-4 kartus kumščiu smūgiavo D. K. į veidą. Pataikė į lūpas, nosį, po kaire akimi. Su nagais įbrėžė po kairia akimi. D. K. bandė gintis rankomis, atstūmė nuo savęs. Tada D. K. ją sugriebė už plaukų ir ėmė tampyti po svetainę bei vieną kartą įspyrė jai į kairę blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Anūkė labai išsigando ir ėmė isteriškai verkti. Atsiklaupusi ant kelių maldavo mamos, kad ši baigtų mušti D. K.. Sakė, kad jeigu nebaigs, paskambins policijai. D. nekreipė dėmesio. Anūkė čia pat svetainėje iš savo mobiliojo telefono paskambino 112 ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Ir garsiai pasakė: ,,Iškvietė policiją“. Dukra toliau vaikėsi po svetainę. Tai truko apie 5 minutes. Po to D. išėjo į kiemą parūkyti (b. l. 39-42).

7. Iš byloje esančio 2021 m. sausio 16 d. – 2021 m. sausio 17 d. įvykio vietos protokolo su fotolentelėmis matyti, kad faktinis apžiūros atlikimo laikas ir vieta – 2021 m. sausio 16 d., 21:45 val. - 2021 m. sausio 16 d., 22:00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga – įvykio vieta yra privačiame, mūriniame vieno aukšto gyvenamajame name. Iš vidinio kiemo, pro lauko duris, patenkame į tambūrą. Iš jo į pirmą gyvenamąjį kambarį. Iš jo į virtuvę. Iš virtuvės į svetainę. Joje, pasak pareiškėjos, ir įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Svetainėje, ant sofos, truputį sujauktas užtiesalas. Jokių grumtynių pėdsakų nesimato. Apžiūrėjęs namo gyvenamąsias patalpas, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, įrankių nerasta ir nepaimta. Patalpose tvarkinga (b. l. 10-20).

8. Iš byloje esančio 2021 m. sausio 17 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad policijos pareigūnas, apžiūrėjęs D. K. užfiksavo, kad vidinėje lūpos pusėje matomas paraudimas, patinimas. Po kairia akimi, prie nosies, veido odoje matomas rausvos spalvos įbrėžimas 3 cm x 1 mm (b. l. 52-57).

9. Į bylą pateiktas 2021 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas kompaktiniame diske, priedas prie 2020 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo, 1 diskas. Apžiūros atlikimo eiga – programa „MPC-HP“ paleidžiamas failas „2021_0116_214219_005“. Vaizdo įrašo trukmė 5 minutės 1 sekundės. Vaizdo įraše matyti, kad vaizdo įrašas pradedamas 2021 m. sausio 16 d., 21.42 val. Vaizdo įrašo pradžioje matyti tarnybinio automobilio priekinės panelės vaizdas. Pro langą matyti besikeičiantys vaizdas. Iš policijos pareigūnų pokalbio turinio, galima suprasti, kad jie vyksta į įvykio vietą, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Toliau vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai įvažiuoja į gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamą kiemą. Policijos pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio, gyvenamo namo kieme, prie lauko durų ant laiptų matyti sėdinti tamsių plaukų mergina. Toliau vaizdo įraše girdisi pokalbis tarp policijos pareigūnų ir ant laiptų sėdinčios moters (b. l. 23-29).

10. Iš į bylą pateiktų alkotesterio parodymų matyti, kad kaltinamajai D. K. nustatytas 1,98 promilės girtumas (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

11. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą žmogui, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,98 promilės girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojos parodymus, tarnybinį pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami D. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

12. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančios programose, įpareigojant per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

13. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 110).

14. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę D. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamoji teista – 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jai 51 MGL baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui su turto konfiskacija (b. l. 93-95), bausta administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. liepos 20 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį (b. l. 102-106), turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 82-85), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 1,98 promilės girtumas (b. l. 72).

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

18. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

19. Kaltinamoji D. K. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

20. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas (BK 48 straipsnio 3 dalis). Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus įpareigojimus. Prokuroras siūlo kaltinamajai skirti įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, kad naujos redakcijos (2020 m. liepos 1 d. redakcija) BK 48 straipsnis nebenumato galimybės skirti kaltinamajai, kartu su laisvės apribojimo bausme, įpareigojimo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į nurodyta, teismas neskiria kaltinamajai įpareigojimo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas kaltinamajai, kuriai paskirta laisvės apribojimo bausmė, skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą įpareigojimą – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

21. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamosios D. K. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiai prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 6 dalis).

22. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. sausio 17 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant D. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su motina D. K. (b. l. 88-90), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

23. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. K. buvo sulaikyta nuo 2021 m. sausio 16 d., 21:50 val. iki 2021 m. sausio 17 d., 10:54 val. (b. l. 76-77) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas Nr. 1 su kompaktiniu disku, su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu iš „Body“ kameros – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

25. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 16 d., 21:50 val. iki 2021 m. sausio 17 d. 10:54 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu D. K. paskirti įpareigojimą:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant D. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su motina D. K., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką Nr. 1, su kompaktiniu disku, su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu iš „Body“ kameros – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.