Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei Z. S., tretiesiems asmenims V. A., R. S., notarui Donatui Germanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. A. ieškinį atsakovei Z. S., tretiesiems asmenims V. A., R. S., notarui Donatui Germanavičiui dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį ir paaiškino, kad su V. A. yra pažįstami, tačiau bendros veiklos jie nevykdė. V. A. skyrėsi su žmona, sakė, kad jam reikia pinigų ir prašė paimti jam paskolą. Jis sutiko paimti V. A. paskolą. V. A. paprašė su juo atvažiuoti į Kauną. Nuvykus, ten jie susitiko su kažkokiu vyru, nuėjo į kavinę. Kavinėje tas vyras surašė kažkokius popierius ir davė jam pasirašyti. Kokį dokumentą pasirašė, jis neskaitė, nesirūpino tuo ką pasirašo, pasitikėjo, kad V. A. viską susitvarkė. Neskaitė pasirašomo dokumento ir dėl to, kad nelabai matė, ką pasirašo, kadangi turi regėjimo problemų, neprašė perskaityti, nes pasitikėjo V. A.. Tas vyras išmokėjo pinigus, kokią sumą - nežino, V. A. pasiėmė pinigus. Jis pasitikėjo V. A., todėl ir pasirašė, jog paima jam paskolą. V. A. jam už paslaugą davė 10 Eur ir sakė grąžinsiąs jam pinigus, tačiau pinigų jam negrąžino. Nurodė, jog jis suprato, kad jo parašas garantuoja pinigų, kurių reikia V. A., išmokėjimą, tačiau nežino, ar suprato, kad jam pačiam kyla atsakomybė pagal vekselį. Kai V. A. pinigų negrąžino ir jam pradėjo eiti laiškai iš kreditorių, reikalaujant grąžinti paskolas, taip pat ir laiškas iš Z. S., jis su laišku nuėjo pas advokatę, kuri tvarkė jo dokumentus.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė papildė ieškovo paaiškinimus, nurodydama, kad ji nustatė faktus pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, o pats ieškovas jai nesugebėjo paaiškinti, kad pasirašė vekselį. Jos nuomone, ieškovas nebūtų prisiėmęs skolos, nes yra nepajėgus atiduoti, jei būtų žinojęs aplinkybes, kuriomis išduotas vekselis. Ieškovas turi sveikatos sutrikimų dėl klausos ir regėjimo, skundžiasi bloga atmintimi. Jos nuomone, ieškovas buvo apgautas, nes atsakovės vardu veikė įgaliotas asmuo, tačiau įgaliojimo nepateikė, pinigus perdavė V. A., atsakovė nesiteiravo, ar ieškovas galės grąžinti paskolą, realiai išmokėjo tik 700 Eur, palūkanos niekur neužfiksuotos, nors išskaitė iš paskolos sumos, ieškovui nebuvo paaiškinta apie vekselio pasirašymo pasekmes. V. A. apgavo ieškovą, nes kūrė verslininko įvaizdį, nurodė ieškovui geriau apsirengti vykstant į Kauną paimti paskolos, žadėjo ieškovą nuvežti prie Juodosios jūros.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. R. S. paaiškinimas (t.1, b. l. 68-69) teismui buvo pateiktas kaip atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas tuo teisminio proceso metu, kai R. S. procesinė padėtis nebuvo nustatyta, t. y. dar nebuvo nustatyta kaip trečiojo asmens, todėl šis dokumentas nelaikytinas atsiliepimu į ieškinį. Šis R. S. paaiškinimas neatitinka CPK 192 str.8 d. reikalavimų ir dėl to nelaikomas taip pat ir rašytiniais liudytojo parodymais.

Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2014 m. sausio 21 d. atsakovė Z. S. išdavė įgaliojimą R. S. jos vardu savo nuožiūra nustatytomis visomis sąlygomis skolinti bet kokio dydžio pinigų sumas fiziniams ir/ar juridiniams asmenims ir atlikti kitus veiksmus, išvardintus įgaliojime (t.1, b. l. 63).

Iš ieškovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2015 m. spalio mėn. ieškovas ir trečiasis asmuo V. A. susitarė, kad ieškovas paims paskolą savo vardu, pinigus atiduos V. A., o V. A. grąžins paskolą kreditoriui. 2015 spalio 20 d. ieškovas su V. A. tuo tikslu nuvyko į Kauną ir atsakovė Z. S., veikdama per įgaliotą asmenį R. S., suteikė ieškovui paskolą 2600 Eur. Šiuos pinigus iš ieškovo paėmė trečiasis asmuo V. A., o ieškovas, garantuodamas paskolos grąžinimą, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2600 Eur sumai, kuriuo įsipareigojo atsakovei Z. S. sumokėti nurodytą sumą, vekselio apmokėjimo terminas – pateikus vekselį (t.1, b. l. 10).

2016 m. vasario 15 d. ieškovas pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad jis nukentėjo dėl V. A. sukčiavimo, kai ieškovo vardu buvo paimti kreditai bei nuskaitytos lėšos iš jo banko sąskaitos. Pareiškime taip pat nurodė, kad 2015 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo nuvykęs su V. A. į Kauną ir ten taip pat pasirašė kažkokius dokumentus, o V. A. buvo išmokėti pinigai. Nurodė, jog suprato, kad yra apgautas tada, kai pradėjo gauti raginimus-pranešimus iš kredito bendrovių apmokėti sąskaitas.

2016 m. vasario 19 d. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-08242-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str.1 d. (t.1, b. l. 16).

2016 m. vasario 28 d. „Pateikimu apmokėti“ atsakovė pateikė vekselį apmokėjimui. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai, atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kurių ieškovas neginčija, be to, tai yra nurodyta notaro išduotame vykdomajame įraše (t.1, b. l. 11, 13, 173, 174).

2016 m. kovo 2 d. „Pranešimu apie neapmokėjimą“ atsakovė pranešė ieškovui, kad jis neapmokėjo vekselio suėjus jo mokėjimo terminui ir ji kreipiasi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (t.1, b. l. 12, 175, 176).

2016 m. kovo 8 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras Donatas Germanavičius išdavė vykdomąjį įrašą, reikalaudamas išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą - 2600 Eur, notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo padarymą - 15,06 Eur, kompensaciją už patikrą registruose - 8,70 Eur ir pašto išlaidas - 1,94 Eur, iš viso 2625,70 Eur (t.1, b. l. 11).

2016 m. balandžio 14 d. antstolis A. A. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo pagal 2016 m. kovo 8 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro Donato Germanavičiaus išduotą vykdomąjį įrašą dėl 2625,70 Eur skolos ir 497,17 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos Z. S. naudai, kuriuo nukreipė išieškojimą į ieškovo gaunamas socialinio draudimo išmokas (t. 1, b. l. 23).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-416/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-08008-2016-8) nustatė, kad V. A. 2015m. spalio 20 d., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, apgaulės būdu Kaune, įkalbėjo A. A. pasirašyti paprastą neprotestuotiną vekselį su R. S. 2600 eurų sumai, pinigus paimdamas iš A. A., žadėdamas šiuos pinigus A. A. grąžinti, taip neteisėtai įgijo svetimą A. A. priklausantį turtą, 2600 eurų, tokiu būdu jis padarė nukentėjusiajam A. A. 2600 eurų turtinę žalą. Tuo pačiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad V. A. 2015 m. gegužės 27 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia užvaldyti kredito bendrovei priklausančius pinigus, įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam vartojimo kredito sutartį dėl 640 eurų vartojimo kredito, pažadėdamas įmokas už jį sumokėti kredito įstaigai, gautus pinigus iš kredito įstaigos nukentėjusysis A. A. perdavė jam, iš kurių negrąžino 534,67 eurų. 2015 m. liepos 21 d. V. A. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam vartojimo kredito sutartį kreditui gauti, pažadėdamas įmokas už jį sumokėti kredito įstaigai, pateikė paraišką išduoti vartojimo kreditą 750 eurų sumai, sudarė vartojimo kredito sutartį, gautus pinigus iš kredito įstaigos nukentėjusysis A. A. perdavė jam. Be to, 2015 m. liepos 22 d. V. A. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam vartojimo kredito sutartį kreditui gauti, pažadėdamas įmokas už jį sumokėti kredito įstaigai, pateikė paraišką išduoti vartojimo kreditą 200 eurų sumai, sudarė vartojimo kredito sutartį, gautus pinigus iš kredito įstaigos nukentėjusysis A. A. perdavė jam. Be to, V. A. 2015 m. liepos 26 d. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį dėl mobilaus ryšio telefono „LG4 Stylus“, kurio vertė 256,16 eurai, pažadėdamas įmokas už jį sumokėti kredito įstaigai, sudarė vartojimo kredito sutartį dėl mobilaus ryšio telefono „LG4 Stylus“, gautą mobilaus ryšio telefoną nukentėjusysis A. A. perdavė jam. Be to, V. A. 2015m. liepos 26 d. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam sutartį dėl mobilaus ryšio paslaugų teikimo, 2015 m. rugpjūčio 15 d. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam sutartį dėl mobilaus ryšio paslaugų teikimo, 2015 m. rugsėjo 10 d. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam sutartį dėl mobilaus ryšio paslaugų teikimo, pažadėdamas įmokas už mobilaus ryšio paslaugų teikimą sumokėti. Be to, V. A. 2015m. rugsėjo 10 d. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį dėl „LG G Pad 8.0 4 G“, IMEI 354665063710083, originalus dėklas LG Pad 8.0, kurio vertė 275,01 eurai, pažadėdamas įmokas už jį sumokėti kredito įstaigai, gautą „LG G Pad 8.0 4 G“ ir originalų dėklą LG Pad 8.0 nukentėjusysis A. A. perdavė jam, tokiu būdu V. A. apgaule savo naudai įgijo planšetinio kompiuterio „LG G Pad 8.0 4 G“ įrenginį. Be to, jis 2015-09-13 įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam sutartį dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“, kurio vertė 491 euras, pažadėdamas įmokas už mobilaus ryšio telefoną bei paslaugų teikimą sumokėti, gautą mobilaus ryšio telefoną „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“ nukentėjusysis A. A. perdavė jam. Be to, V. A. 2015 m. rugsėjo 30 d. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam sutartį dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung S3 Neo i9301 White 16 GB ES/EEE“, kurio vertė 169,77 eurai, pažadėdamas įmokas už mobilaus ryšio telefoną bei paslaugų teikimą sumokėti, gautą mobilaus ryšio telefoną nukentėjusysis A. A. perdavė jam. Be to, jis 2015 m. lapkričio 25 d. įtikino nukentėjusįjį A. A. sudaryti jam tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį dėl mobilaus ryšio telefono „HTC Desire 620 G“, kurio vertė 200 eurų, pažadėdamas įmokas už jį sumokėti kredito įstaigai, gautą mobilaus ryšio telefoną nukentėjusysis A. A. perdavė jam. Nuosprendžiu yra nustatyta, kad V. A. yra atlikęs ir kitas nusikalstamas veikas ieškovo bei kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu ( toliau – Nuosprendis, t.2, b. l. 30-47).

Ieškinys atmestinas.

Byloje pareikštas reikalavimas CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės, dėl ieškovo suklydimo, nulemto kito asmens/asmenų apgaulės, galimai tyčinio nusikalstamo veikimo bei dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. numato, kad vekselis, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. spalio 20 d. ieškovas išdavė atsakovei, veikiančiai per įgaliotą asmenį R. S., paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau ieškovas teigia pasirašant vekselį buvęs apgautas trečiojo asmens V. A., nes V. A. paėmė iš jo pinigus, žadėjo juos grąžinti, tačiau negrąžino, o atsakovė pagal vekselį gautą vykdomąjį įrašą pateikė vykdyti.

Teismas, ištyręs ieškovo paaiškinimus teisme, nustato, kad ieškovo teiginiuose yra esminių prieštaravimų. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad nesiskolino iš atsakovės ir neketino skolintis pinigų, tačiau teisme, davęs priesaiką, paaiškino, jog buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu V. A. paimti paskolą ir jam perduoti pinigus. Iš tokių ieškovo paaiškinimų seka, jog ieškovas ketino imti paskolą, tačiau ne savo interesų patenkinimui, bet trečiojo asmens V. A. poreikiams tenkinti. Nuosprendžiu nustatyta, kad R. S. perduotus pagal paskolos sutartį pinigus 2600 Eur paėmė V. A. iš A. A.. V. A. yra nuteistas už apgaulės būdu įgytą turtą ir kitas nusikalstamas veikas, vienas iš epizodų yra 2600 Eur, priklausančių ieškovui A. A., įgijimas. Nuosprendžiu nustatyta, kad šiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. A. padaryta 2600 Eur žala. Nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje ir jų nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Ieškovo paaiškinimai ir Nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo V. A. ieškovą įkalbėjo paimti paskolą, pasirašyti vekselį.

Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, daro išvadą, kad 2600 Eur paskolą iš atsakovės gavo ne trečiasis asmuo V. A., o ieškovas A. A., ir jis, kaip paskolos gavėjas, išdavė vekselį atsakovei, įsipareigodamas sumokėti vekselyje nurodytą sumą suėjus terminui. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovas A. A. buvo įtikintas, kad V. A. grąžins jam pinigus, kuriuos ieškovas jam perdavė, paėmęs paskolą iš atsakovės ir pasirašydamas vekselį, tačiau V. A. negrąžino pinigų nei ieškovui, nei paskolos davėjui tiesiogiai ir vekselio gavėjas pareikalavo ieškovo apmokėti vekselį.

Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovė ir jos įgaliotas asmuo iki vekselio pasirašymo ar vėliau, gavus vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo grąžinti skolą, būtų dalyvavusi ieškovo ir trečiojo asmens V. A. susitarimuose dėl pinigų perdavimo V. A. ir pinigų grąžinimo atsakovei. Atsakovės ir jos įgalioto asmens R. S. dalyvavimas trečiojo asmens V. A. įvykdytoje nusikalstamoje veikoje Nuosprendžiu nebuvo nustatytas.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovą ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai ir vekselių teisiniai santykiai. Ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovas – ginčo objektu esančio paprastojo neprotestuotino vekselio davėjas, atsakovė – vekselio pirmoji įgijėja ir turėtoja. Be to, ieškovui pagal išankstinį susitarimą perdavus pasiskolintus pinigus trečiajam asmeniui V. A., ieškovą ir trečiąjį asmenį V. A. taip pat siejo paskolos santykiai pagal jų tarpusavio žodinį susitarimą, kadangi trečiasis asmuo V. A. įsipareigojo ieškovui šiuos pinigus grąžinti.

Nagrinėjamu atveju vekselio teisėtumui vertinti nėra reikšminga, kad ieškovas, imdamas paskolą ir pasirašydamas vekselį dėl gautos paskolos sumos grąžinimo, turėjo išankstinį tikslą pinigus perduoti V. A..

Vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Ieškovas ginčija vekselį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.

CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; kt.).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad išduodant vekselį ieškovas nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų elgęsis apdairus ir atidus žmogus. Ieškovas nurodė, kad jis pasitikėjo trečiuoju asmeniu V. A. ir manė, kad jis viską sutvarkys taip, kad pinigus gautų, tačiau nežinojo kokį dokumentą pasirašo, nes jo neskaitė, nelabai galėjo skaityti, nes blogai matė. Tačiau byloje nėra įrodyta, kad ieškovas neturėjo galimybės perskaityti vekselio teksto dėl blogo regėjimo, pažymėtina, kad jis savarankiškai perskaitė priesaikos tekstą teismo posėdyje, be to, elgdamasis atsargiai ir atidžiai jis galėjo nepasirašyti, kol nebus jam perskaitytas dokumento tekstas, kaip būtų elgęsis kiekvienas protingas asmuo, rūpindamasis savo teisėmis ir pareigomis. Nustatyta, kad ieškovas klaidingai įsivaizdavo, kad V. A. laikysis duoto žodžio grąžinti pinigus, kuriuos jis jam perdavė, tačiau ši aplinkybė nelaikytina suklydimu, nes ieškovas, turėdamas gyvenimo patirtį, privalėjo būti apdairesnis, skolindamasis savo vardu pinigus ir pasirašydamas vekselį.

Ieškinio argumentai, jog ieškovas suklydo dėl sveikatos būklės, atmetami kaip neįrodyti. Nors ieškovo medicinos dokumentų išraše (t.1, b. l. 140) yra nurodyta, kad ieškovui konstatuoti tam tikri sveikatos sutrikimai (abiejų akių katarakta, nusiskundimai dėl blogos atminties, blogos klausos), tačiau teismui nėra pateikta duomenų, jog šie sveikatos sutrikimai yra žymūs, trukdantys ieškovui savarankiškai gyventi ir priimti sprendimus įgyvendinant savo teises ir pareigas, rūpintis, kad jos nebūtų pažeistos.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

CK 1.91 straipsnis numato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Nukentėjusiajam tokiu atveju kaltoji šalis turi atlyginti visas turėtas išlaidas, be to nukentėjusysis gali reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Šio straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu apgaulę panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

Nustatyta, kad ieškovas iš atsakovės pasiskolino pinigų ir pasirašė vekselį įkalbėtas trečiojo asmens V. A., patikėjęs jo pažadu, kad pinigai jam bus grąžinti, tačiau V. A. pinigus pasisavino, jų negrąžino. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, neteikė įrodymų apie tai, kad atsakovė žinojo apie trečiojo asmens V. A. įkalbinėjimą ieškovą imti paskolą ir pasirašyti vekselį. Iš ieškovo paaiškinimų ir Nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys nebuvo pažįstamos iki vekselio pasirašymo dienos, trečiasis asmuo R. S. taip pat nepažinojo ieškovo ir trečiojo asmens V. A.. Jokių įrodymų teismui nėra pateikta, jog atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovas vekselį pasirašo būdamas įtakotas ir paveiktas V. A. apgaulingų pažadų.

Teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus ieškovo teiginius, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes ieškovui nebuvo pateikti atsakovės įgalioto asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, kadangi šių aplinkybių egzistavimas/neegzistavimas neturėjo jokios įtakos ieškovo valios pasirašyti vekselį susiformavimui.

Sprendžiama, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis vekselis negali būti pripažintas negaliojančiu, teismui nenustačius, jog apgaulę panaudojo atsakovė ar jos įgaliotas asmuo ir nenustačius, kad atsakovė ar jos įgaliotas asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovo valiai padarytą poveikį dėl vekselio pasirašymo.

Kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; kt.).

Ieškovas privalėjo įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Ieškovas šioje byloje neginčijo paskolos sutarties, neprašė pripažinti jos negaliojančia ir neginčijo pinigų perdavimo fakto, nurodė, kad negali pasakyti, kokią pinigų paskolos sumą perdavė R. S.. Esant tokiems ieškovo paaiškinimams ir nesant kitų patikimų įrodymų, paneigiančių prievolę pagal vekselį, bei teismui nustačius, kad ieškovas gavo paskolą iš atsakovės, spręstina, kad vekselio išdavimo pagrindas egzistavo.

Ieškinio reikalavimas panaikinti 2016 m. kovo 8 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro Donato Germanavičiaus išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-1180 buvo grindžiamas išimtinai tik vekselio negaliojimu, nenurodant savarankiško pagrindo, todėl jis vertinamas kaip išvestinis reikalavimas. Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas nepateikė teismui pakankamų jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, t. y. neįrodė ieškinio, todėl nėra teisinio pagrindo šalių sudarytam vekseliui pripažinti negaliojančiu ir panaikinti vykdomąjį įrašą.

Ieškinys atmetamas kaip neįrodytas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).

Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistina 109 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2016 birželio 14 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo, bei 26,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259. 270 ir 96 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio ir 26,38 Eur (dvidešimt šešis eurus 38 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 18865975, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi - išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/00209, iki bus išnagrinėtas ieškovo A. A. ieškinys dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-14939-748/2016 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-10403-2016-7), sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.