Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Pareiškėja nepateikė jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Kilmės valstybės informacija renkama atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo motyvus – (duomenys neskelbtini). Iš sprendimo turinio matyti, kad surinkta pakankama kilmės valstybės informacija, atsižvelgiant į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus.

9. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. gairėmis, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II.

14. Dėl kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teismas nepasisakė, nes laikė juos neesminiais ir niekaip nekeičiančiais teismo padarytos išvados.

III.

17. Pagal Tvarkos aprašo 37 punktą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, remdamasis 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos pasirenka vieną iš nurodytų procedūrų: sprendžiamas prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimas; nustatoma už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė; prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka; prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės. Pagal Aprašo 42 punktą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pasirinkęs vieną iš Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose nurodytų procedūrų, šį pasirinkimą pažymi asmens byloje. Pareiškėjos atveju buvo pasirinka procedūra prašymą nagrinėti skubos tvarka, šis pasirinkimas pažymėtas asmens byloje. Nei Įstatymo, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenumato, kad atsakovas turėtų pagrįsti, kodėl nepasirinko kitų procedūrų, kai akivaizdu, kad užsienietis neatitinka kitų procedūrų taikymo sąlygų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nesiaiškino, ar priimtas sprendimas Lietuvos Respublikai pripažinti atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Tvarkos aprašo 79 punktą, nes šis argumentas nesusijęs su bylos esme. Tvarkos aprašo 79 punktas taikomas, kai kita valstybė narė kreipiasi į Lietuvos Respubliką su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion. Nagrinėjamu atveju tokių prašymų nebuvo gauta, pareiškėja, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną, pateikė prieglobsčio prašymą, todėl buvo taikomos Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatos.

18. Migracijos departamentas nepadarė procedūrinių pažeidimų, o ginčijamą Sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje iš pradžių nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos sužadėtinis, vėliau – kad sutuoktinis. Nors pareiškėja nurodė, kad atsiųs šiuos dokumentus el. paštu, tačiau jų neatsiuntė, tokių dokumentų nepateikė ir teismui nei su skundu, nei teismo posėdžio metu. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėja galbūt yra susituokusi (ar susižadėjusi) su asmeniu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), yra žinoma išimtinai tik iš pareiškėjos žodžių, net neaišku, ar tokie dokumentai apskritai egzistuoja. Taigi pareiškėja šiuo atveju neįvykdė Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytos jai pareigos pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Posėdžio metu pareiškėja nenurodė buvus kokių nors kliūčių jai pateikti tokius dokumentus.

20. Pareiškėjos atsiliepimas į apeliacinį skundą ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas suteikti pareiškėjai prieglobstį, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Migracijos departamento Sprendimą ir grąžindamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo, nurodė, kad Migracijos departamentas, turėdamas informaciją apie pareiškėjos prieglobsčio prašyme bei apklausos metu nurodytas aplinkybes, jog ji yra ištekėjusi, jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini), ji vyko su juo susitikti, papildomai nesiaiškino aplinkybių dėl Dublino III reglamento taikymo, netinkamai vykdė Tvarkos aprašo 79 punkte jam nustatytą pareigą, todėl atsakovo Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai taikė Dublino III reglamento, Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko teisės aktuose jam nustatytos pareigos aiškintis aplinkybes, susijusias su pareiškėjos santuoka.

24. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

25. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

26. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra absoliuti teisė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3185-1062/2020). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3185-1062/2020).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, kuri gali būti ribojama.

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Hasanbasic prieš Šveicariją, pareiškimo numeris Nr. 52166/09) bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Būtina įvertinti, ar užsieniečio socialiniai kultūriniai ir šeimos ryšiai su priimančia valstybe yra tvirti, kiek laiko pareiškėjas gyveno toje šalyje, iš kurios ketinama išsiųsti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Balogun prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 60286/09). Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

29. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas turėjo vadovautis Dublinas III reglamentu, aktualu atsižvelgti į šio teisės akto, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva), Įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatas, užtikrinančias teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimą.

30. Dublinas III reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu. Sąvokos „šeimos narys“ apibrėžtis pateikiama Dublinas III reglamento 2 straipsnio g) punkte, pagal kurį šeimos nariu yra laikomas prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms. Šeimos nariu asmuo laikytinas, jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje.

31. Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kokius veiksmus atlieka prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, tarp jų užpildo MIGRIS nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį. Pildydamas nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį: jeigu laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas raštu – prideda laisvos formos prašymo skaitmeninę kopiją prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį; pilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo A dalį. <...> Šiame papunktyje nurodyta informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir įrašo Aprašo 2 priede nurodytus duomenis nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas (25.5.1–25.5.3 punktai).

32. Tvarkos aprašo 36 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą siekdamas nustatyti, be kita ko ir tai, (...) ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede (Tvarkos aprašo 36.2 punktas).

33. Pagal Tvarkos aprašo 37 punktą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, remdamasis Tvarkos aprašo 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos pasirenka už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingos ES valstybės narės nustatymo procedūrą, jeigu atlikus Tvarkos aprašo 35.2 papunktyje nurodytą tyrimą nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VI skyriuje nurodyti veiksmai (Tvarkos aprašo 37.2 punktas).

34. Tvarkos aprašo 44 punkte Prieglobsčio prašytojui, kurio atžvilgiu pasirinkta Aprašo 37.2 papunktyje nurodyta procedūra, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje, parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo B dalį. Ši informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2341-781/2022 aiškindamas Dublinas III reglamento ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, nurodė, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojas vieną iš procedūrų – ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymą – inicijuoja tik turėdamas pakankamai duomenų apie tikslingumą prieglobsčio suteikimo klausimą perduoti svarstyti kitai valstybei. Pareigūnas turi disponuoti tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, suponuojančiais išvadą apie būtinybę taikyti Dublinas III reglamentą.

36. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojui pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

37. Bylos duomenimis, pareiškėja apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos sužadėtinis, vėliau tos pačios apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos sutuoktinis. Pareiškėja nurodė sutuoktiniu įvardijamo asmens vardą ir pavardę, tačiau daugiau duomenų nepateikė. Apklausos metu pareiškėja teigė turinti santuokos sudarymą patvirtinantį dokumentą, kurį žadėjo vėliau atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau atsakovui, atliekančiam tyrimą, nebuvo pateikti nei dokumentai, patvirtinantys jos ir jos sutuoktinio tapatybę, nei santuokos sudarymo faktą, sutuoktinio gyvenamąją vietą ir teisinį statusą gyvenamosios vietos valstybėje (pagal pareiškėjos aiškinimą - (duomenys neskelbtini) patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad pareiškėja tokių dokumentų nepateikė ir teismui, neteikė jokių paaiškinimų teismo posėdžio metu. Pareiškėja teigė ir tai, kad ji buvo prašiusi prieglobsčio (duomenys neskelbtini), teikė prašymą dėl susijungimo su ten gyvenančiu sutuoktiniu, tačiau prašymas buvo atmestas. Bet pareiškėja nepateikė ir šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Dėl to atsakovas aplinkybę, kad pareiškėja yra susituokusi (ar susižadėjusi) su asmeniu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), laikė žinoma išimtinai tik iš pareiškėjos žodžių.

38. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas neišsiaiškino Dublino III reglamento taikymui reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo pareigas. Pareiškėjai nepateikus esminių jos teiginius apie sutuoktinį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir santuokos sudarymo faktą patvirtinančių duomenų, Dublinas III reglamentas yra netaikytinas. Dėl to Migracijos departamentas pagrįstai pasirinko kitą Tvarkos aprašo 37 punkte nustatytą procedūrą – nagrinėti prieglobsčio prašytojos prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka. Kadangi pareiškėja nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų apie jos sudarytą santuoką su tariamai (duomenys neskelbtini) gyvenančiu sutuoktiniu, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas turėjo duomenis apie prieglobsčio prašytojos sutuoktinį, taip pat neturėjo pagrindo taikyti Dublinas III reglamento ir spręsti klausimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo perdavimo kitai valstybei (duomenys neskelbtini).

39. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias nagrinėjamai situacijai materialiosios teisės normas, dėl to netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką byloje – reikšmingas byloje nustatytinas aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimą ir be pagrindo įpareigojo atsakovą iš naujo tirti pareiškėjos prašymą tuo tikslu, kad būtų nustatytos Dublino III reglamento taikymui reikšmingos aplinkybės. Migracijos departamento skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas teismo nebuvo įvertintas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21S43094 teisėtumo gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams iš naujo nagrinėti bylą pagal pareiškėjos S. A. A. skundą.

Nutartis neskundžiama.