Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovei - advokatei K. R., atsakovo S. P. atstovei - advokatei S. Ž., atsakovo E. M. atstovei - advokatei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovams S. P., E. M., tretiesiems asmenims AB SEB bankas, Kauno 17-ojo notarų biuro notarei R. I. dėl sutarties modifikavimo, hipotekos panaikinimo, piniginių lėšų priteisimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo E. M. atstovė - advokatė R. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovė nenurodė, kokias imperatyvias normas pažeidė notarė, tvirtindama sandorį. Sandorio tvirtinimo metu nebuvo jokių duomenų dėl bendros jungtinės veiklos. Duomenų, kad įkeičiamas daiktas priklausė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra pateikta. Hipoteka turi užtikrinti sąžiningo kreditoriaus teisių apsaugą. Ieškovės teiginiai dėl E. M. nesąžiningumo niekuo nepagrįsti. Nurodė, kad Gyventojų pajamų įstatymo 2 str. nenumato pareigos pagal atsakovo einamas pareigas (kariškio kategorija) deklaruoti turto, tame tarpe ir paskolos, vienok, mano, kad tokie argumentai būtų reikšmingai, jeigu spręstųsi klausimas dėl sandorio nuginčijimo, ko šioje byloje nėra, o ne dėl hipotekos lakšto nuginčijimo. Beje tai, galėtų užtraukti tik administracinę baudą kitu pagrindu dėl viršijančios 40000 Lt paskolintos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-06 Kauno apygardos teismas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1008-259/2012), nurodęs buvus tarp šalių žodinę jungtinės veiklos sutartį, pripažino bendra daline S. P. ir L. J. nuosavybe nekilnojamąjį turtą - 0,1260 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė S. P. nuosavybės teise ½ idealinę dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ idealinę dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 225000 Lt vertės , esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų L. J. vardu. Priteisė L. J. nuosavybės teise ½ idealinę dalį 1,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 66 500 Lt vertės, įregistruoto S. P. vardu. Ieškinį dalyje priteisti S. P. iš L. J. 46065 Lt atmetė.

Rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad 2007-05-10 tarp ieškovės L. J. ir AB SEB Vilniaus bankas buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei AB SEB bankas suteikė ieškovei 25 metų laikotarpiui 29034,32 EUR kreditą, nurodant sutartyje kredito paskirtį - fiziniam asmeniui (t.1, b.l.49-51). Prievolės užtikrinimui kreditoriui 2007-05-28 hipotekos lakštu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statomu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys J(duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.52-57). Kreditoriaus raštas patvirtina, kad L. J. įsipareigojimas pagal kredito sutartį 2012-04-26 yra 25886,34 EUR (t.1, b.l.12). Bylos duomenimis matyti, kad iš AB SEB bankas pasiskolintas pinigines lėšas ieškovė L. J. 2009-01-30 paskolos sutartimi, patvirtinta Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I., notarinio registro Nr. RI-534 (prijungta civilinė byla Nr. 2-1008-259/2012, t.2, b.l.101-103), pastarajai išaiškinus sutarties 5-ame punkte nurodytas sąlygas, ką ji patvirtino savo parašu, paskolino R. L. 29000 Eur (100131 Lt) sumoje laikotarpiui iki 2009-06-30. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-27 preliminariu sprendimu (t.1, b.l.64-65) ieškovei L. J. priteisė iš atsakovo R. L. 92131 Lt. Taigi, iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal 2009-01-30 paskolos sutartį ieškovės perskolinti pinigai Kauno miesto apylinkės 2011-04-27 teismo sprendimu iš R. L. yra priteisti L. J., teismo sprendimas įsiteisėjęs. Byloje nėra duomenų, kad iš AB SEB bankas ieškovei pagal paskolą suteiktą gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai, pirkimui ar jų pagerinimui, ar šalių bendrai komercinei veiklai funkcionuoti, tokių aplinkybių šalys taip pat neįrodinėjo, priešingai, ką pripažino ir pati ieškovė teisminio nagrinėjimo metu, šie pinigai buvo jos perpaskolinti trečiajam fiziniam asmeniui R. L., neva atsakovo S. P. draugui. Kreditavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir AB SEB bankas, paskolos tikslas nebuvo siejamas su bendrosios jungtinės veiklos dalyvių poreikių tenkinimu. Ginčo dėl to byloje nėra, vienok, ieškovė pageidauja, kad esant Kauno miesto 2011-04-27 įsiteisėjusiu preliminariu teismo sprendimu jai asmeniškai iš R. L. priteistai 92131 Lt sumai, prievolė pagal 2007-05-10 tarp ieškovės L. J. ir AB SEB Vilniaus bankas sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta solidaria L. J. ir S. P. prievole. Iš Bylos duomenų matyti, kad 2012-05-15 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo atmestas S. P. ieškinio reikalavimas dėl 46065 Lt priteisimo konstatavus, kad ieškovas neįrodė, kad pagal paskolos sutartį R. L. ieškovės paskolinti pinigai ar jų dalis, kurie jau yra priteisti ieškovei L. J., priklausė atsakovui. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei tai, kad ieškovė L. J. iš AB SEB bankas gautus pinigus perskolino R. L., ji paskolinių lėšų nepanaudojo bendrosios jungtinės veiklos dalyvių poreikių užtikrinimui, spręstina, kad ieškovė asmeniškai prisiėmė riziką bei kilsiančias pareigas įvykdyti prievolę kreditoriui sutartyje aptartomis sąlygomis. Ieškovė, būdama apdairi bei rūpestinga, perduodama pasiskolintus pinigus trečiajam fiziniam asmeniui, asmeniškai prisiėmė ir atsakomybę dėl tinkamo prievolės įvykdymo jai paskolą suteikusiam kreditoriui. Todėl spręstina, kad šioje dalyje ieškinys atmestinas, nesant pagrindo prievolės AB SEB bankas pripažinti bendra ieškovės ir atsakovo prievole, nes vien ta aplinkybė, kad atsakovas S. P., šalims vedant bendrą ūkį, padėjo ieškovei dengti paskolą, nesudaro pagrindo pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nemodifikavus sutarties prievolės laikyti solidaria (CK 6.2 str., 6.6 str., 6.38 str.). Dėl tų pačių argumentų atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl palūkanų ir skolos AB SEB bankas priteisimo.

Dėl 1733 Lt kuro išlaidų, iš kurių 866,50 Lt dėl namo šildymo pagal atsakovui S. P. tenkančią turto dalį. CK 4.76 str. reglamentuoja, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti, išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms mokėti. Atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti turtą, priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybė teise, neprisideda prie namo šildymo. Atsakovo argumentai, kad durpių briketus tiek gyvenant kartu su ieškove, tiek negyvenant kartu, o būtent, 2009, 2010, 2011 metais pirko atsakovas, o ieškovė prie briketų pirkimo neprisidėjo, atsakovas nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Natūralu, kad Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1008-259/2012 šalims vykdant bendrą jungtinę veiklą pripažinus gyvenamąjį būstą bendrąja daline šalių nuosavybe po ½ dalį, ieškovė, pasilikusi jame gyventi su šalių vaikais, privalėjo jį išlaikyti, šildyti šaltuoju metų sezono laiku. Nors atsakovo atstovė – advokatė S. Ž. tvirtino, jog atsakovas S. P. minėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis nuosavybės teise jam priklauso negyvena, dėl tarpusavio rietenų, ieškovės neprognozuojamo elgesio, ieškovės 2011 m. pakeistų spynų ir pan., vienok, teismo manymu, atsakovo atstovės argumentai, jog S. P., būdamas tėvu, teikia abiems vaikams išlaikymą iš viso 700 Lt per mėnesį, ką patvirtina rašytiniai bylos dokumentai (t.2, b.l.48), iš kurio dalis lėšų tenka būsto išlaikymui, neatleidžia jo nuo turto savininko pareigos prisidėti prie jam tenkančios turto dalies, kuri nėra izoliuota, išlaikymo. Teismo manymu, vaikų išlaikymui skirta piniginių lėšų suma nagrinėjamu atveju negali būti įskaitytina į namo šildymo kaštus, kadangi ½ dalis namo šildymo kaštų savaime tenka ieškovei, su kuria gyvena šalių bendrai sugyventi du vaikai (t.1, b.l.66-67), proporcingai vaikų - N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų išlaidų daliai, o atsakovas jam tenkančią dalį už būsto kūrenimą, kuri, yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, yra protingo dydžio, dėl ko nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo, privalo sumokėti. Iš 2012 m. rugpjūčio mėn. prekių pirkimo - pardavimo kvito matyti, kad durpių briketus ieškovė sumokėjo 1400 Lt, o 2012-03-07 pinigų priėmimo kvitu ji UAB „Kauno kuras“ už durpių briketus sumokėjo 333 Lt (b.l.13-14). Taigi, iš viso kuro sąnaudos sudaro 1733 Lt, kurias padalijus pusiau atsakovui tenkanti dalis sudarytų 866,50 Lt. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas, todėl priteistina ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.)

Dėl 2011-01-03 hipotekos sandorio, patvirtinto tvirtinamuoju įrašu, notarinio registro NR. RI-8, hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2011-01-13, pripažinimo negaliojančiu. Bylos duomenimis matyti, kad S. P. 2011-01-13 sutartinės hipotekos lakštu įkeitė E. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ginčijamo sandorio sudarymo metu CK 4.185 str. 1 d. redakcija numatė, kad jeigu hipoteka sutartinė, hipotekos lakštą tvirtina notaras, todėl seka išvada, kad tokio sandorio notarinis patvirtinimas savo forma ir turiniu reglamentuotas įstatymo. Vadovaujantis CK 4.170 str. 2 d. įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. Iš bylos duomenų matyti, kad notaras, remdamasis pateiktais dokumentais bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad atsakovas tuo metu buvo įkeičiamo nekilnojamojo daikto - įkeičiamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininku. 2011-01-03 jokių duomenų, kad S. P. turi sutuoktinę arba yra sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, arba, kad šiam turtui yra pritaikyti kokie nors disponavimo apribojimai, nebuvo. Pagal CK 4.262 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi 2011-01-13 tik S. P. buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris valdė jį asmeninės nuosavybės teise, L. J. sutikimo dėl hipotekos įregistravimo atsakovui nereikėjo. Dėl savo daiktinės teisinės prigimties bei savybės sekti paskui daiktą, jo nuosavybės teisei pereinant kitam asmeniui (asmenims), hipoteka galioja ir ieškovei L. J., kuri tapo įkeisto žemės sklypo ½ dalies bendrasavininke tik nuo 2012-05-16 dienos Kauno apygardos teismo sprendimo pagrindu (CK 4.171 str.). Hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovė L. J. nebuvo įkeičiamo žemės sklypo savininke, tuo tarpu CK 4.185 str. 3 d. numato, kad hipotekos sandorio šalys yra skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas. Kai daiktas įkeičiamas vienašaliu jo savininko pareiškimu, hipotekos sandorio šalis yra tik įkeičiamo daikto savininkas. Taigi, bylos duomenimis seka, kad ieškovė L. J. sudarant hipotekos sandorį nebuvo 2011-01-13 hipotekos sandorio šalimi. Akivaizdu, kad žemės sklypas, kuris atsakovo S. P. įkeistas trečiojo asmens E. M. naudai, kurio vieninteliu savininku hipotekos sandorio sudarymo metu buvo atsakovas S. P. ir, kuris tik 2012-05-16 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo priteistas L. J. ir S. P. po ½ dalį, nesudaro pagrindo laikyti jį pažeidžiančiu įstatymo nuostatas sandorio tvirtinimo metu. CK 4.172 str. numatyta, kad padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Bylos duomenimis E. M. S. P. paskolino 100000 Lt sumą (prijunta civilinė bylą Nr. 2-1008-259/2012, t.2, b.l.65-66), kurios užtikrinimui jo naudai ir buvo įkeistas S. P. priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu sudarant hipotekos sandorį buvo užtikrinta trečiojo asmens E. M., kaip sąžiningo kreditoriaus teisė, nes neįrodyta priešingai, užsitikrinti prievolės įvykdymą. CK 4.197 str. 6 d. numatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Bylos duomenimis ieškovė L. J. trečiojo asmens E. M. suteiktos paskolos teisėtumo atsakovui S. P. neginčijo, o vien ieškovės nurodytos aplinkybės teismo posėdžio metu neva E. M. neturėjo tokios pinginių lėšų sumos paskolinti vien todėl, kad yra jauno amžiaus, važinėja prastu automobiliu, tokios pinigų sumos negalėtų turėti, nedeklaravo paskolos (t.1, b.l.196, t.2, b.l.1-14), nenustačius tam privalomų pagrindų, nesudaro pagrindo laikyti tokio sandorio apsimestiniu ir nesąžiningu. Juolab, kad šių aplinkybių ieškovė neįrodė nei kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nei liudytojo, ieškovės brolio T. D. parodymais, kuris tiksliai nenurodė, kada buvo įregistruota E. M. ir ieškovės draugės R., su kuria ši gan dažnai bendravo, santuoka, dėl ko R. turėjo žinoti, kad įkeičiamas sklypas buvo ieškovės ir S. P. bendroji nuosavybė ir pan. (CK 1.86 str., 1.80 str., 1.81 str.). Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pagal analogiją taikant CK 3.67 str. 1 d. nuostatas, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Šio straipsnio antroji dalis numato galimybę - faktiškai nustojus gyventi kartu, kas įsiteisėjusio sprendimo rezoliucine dalimi konstatuota nebuvo. Taigi, iš aukščiau nurodyto darytina išvada, kad hipotekos lakšto įregistravimo metu minėtas žemės sklypas buvo asmeninė atsakovo S. P. nuosavybė, Kauno apygardos teismas šalims po ½ dalį nekilnojamojo turto pripažino tik 2012-05-16 sprendimu. Ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė turėjo 2000 Lt (t.2, b.l.25-26) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas S. P. (t.2, b.l.50-51) turėjo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas E. M. (t.2, b.l.53-54) 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pašto išlaidos valstybei sudaro iš viso 133 Lt sumą. Ieškovė sumokėjo 150 Lt (t.1, b.l.73) ir 143 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.92), ji Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleista nuo 421 Lt žyminio mokesčio mokėjimo (t.1, b.l.74). Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. P. ieškovės L. J. naudai 866,50 Lt kuro išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. P. 400 Lt atstovavimo išlaidų ir 26 Lt žyminio mokesčio ieškovei L. J., o taip pat 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės L. J. 770 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui S. P. ir 1300 Lt išlaidų atsakovui E. M., o taip pat 100 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.