Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. M., G. M., M. M., I. M., atstovaujama įstatyminių atstovų S. M. ir D. K.-M., ir valstybė, kuriai byloje atstovauja valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti palikimo priėmimo tikslu.

- Pareiškėja, būdama santuokoje su M. J. M., 1992 m. gegužės 9 d. pirkimo – padavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą:

· pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

· pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

· kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat 1999 m. spalio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo

· žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

- Nurodytas nekilnojamasis turtas pareiškėjai su palikėju priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Palikėjas M. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei kiti asmenys, mirus palikėjui, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Tai patvirtina Testamentų registro išrašas.

- Palikėjo palikimą pareiškėja priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, kadangi pareiškėja su palikėju nekilnojamame turte gyveno nuo 1966 m. sausio 11 d. ir po palikėjo mirties pareiškėja toliau jame gyvena, moka mokesčius už elektros energiją, vandenį, pirko namo gerinimui įvairias medžiagas, kitus reikalingus daiktus namui (šviestuvai, kiemo vartai, žoliapjovė, skalbimo mašina, šiltnamis ir kt.), turtą remontavo.

- Pareiškėja su palikėju santuokoje susilaukė vieno vaiko – S. M., kuris nesikreipė dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties. Pats S. M. pareiškė ir patvirtino pareiškėjai, kad jis žinojo apie palikėjo mirtį ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, patvirtino, jog tiek prieš palikėjo mirtį, tiek po jos, pareiškėja gyvena tame pačiame nekilnojamame turte, visus mokesčius po palikėjo mirties už nekilnojamąjį turtą toliau mokėjo pareiškėja, o jis nenaudojo, nevaldė ir nedisponavo turtu ir jokių prieštaravimų dėl to, kad pareiškėja priėmė turtą po palikėjo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, neturi.

- Palikėjo tėvai mirė iki palikėjo mirties, todėl palikėjo palikimo paveldėti negalėjo.

- Palikėjo sūnus S. M. turi tris vaikus – G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), I. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Kartu su patikslintu pareiškimu pareiškėja pateikė nurodytų asmenų (jų įstatyminių atstovų) patvirtinimus, jog jie žinojo apie palikėjo mirtį ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, patvirtino, jog tiek prieš palikėjo mirtį, tiek po jos, pareiškėja gyvena tame pačiame nekilnojamame turte, visus mokesčius po palikėjo mirties už nekilnojamąjį turtą toliau mokėjo pareiškėja, o jie nenaudojo, nevaldė ir nedisponavo turtu ir jokių prieštaravimų dėl to, kad pareiškėja priėmė turtą po palikėjo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, neturi.

- Mirus palikėjui, pareiškėjai priklausanti turto dalis (t. y. 1/2 turto) liko jai asmeninės nuosavybės teise bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindu. Likusi turto

dalis, kuri priklausė palikėjui (t. y. 1/2 turto), paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5-osios knygos nustatyta tvarka. Kadangi nei vienas iš aukščiau nurodytų asmenų palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl to, kad pareiškėja paveldės visą palikėjo palikimą, neturi, pareiškėja paveldi visą palikimą, tame tarpe ir turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėja L. M. priėmė palikimą po sutuoktinio M. J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėja su M. J.M. sudarė santuoką. Santuokoje sutuoktiniai susilaukė vieno vaiko – S. M., gimusio (duomenys neskelbtini). S. M. turi tris vaikus (palikėjo vaikaičius): G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), I. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Palikėjo vaikai ir vaikaičiai į civilinę bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis.

10. Palikėjas M. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui po jo mirties į notarą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tai patvirtina į bylą pateiktas Testamentų registro išrašas, miręs pareiškėjos sutuoktinis nebuvo sudaręs testamento, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo/atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

11. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjos vardu registruotas ir kartu su palikėju santuokoje įgytas turtas :

- gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1992 m. gegužės 9 d. Pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1999 m. spalio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai bei suinteresuotų asmenų pateikti dokumentai, kuriuose yra išreikšta pozicija dėl pareiškimo, patvirtina, jog po M. J. M. mirties į notarą dėl paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė, tačiau pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi šeimos būste, toliau jį prižiūri, moka mokesčius, remontuoja, perka namui ir buičiai reikalingus daiktus, taigi palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdo kaip savo. Buities daiktų ir namo remontui reikalingų daiktų, medžiagų įsigijimą po palikėjo mirties patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai ir kt.). Komunalinių mokesčių už turtą mokėjimą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (kvitai dėl įmokų mokėjimo komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, t. y., uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno energija“).

13. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog L. M. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po sutuoktinio M. J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti visą paveldimą turtą, rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Pareiškėja toliau rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, šeimai priklausiusiais baldais, pasirūpino kitais sutuoktiniui priklausiusiais asmeniniais daiktais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1966 m. sausio 11 d. yra tuo pačiu adresu kaip ir palikėjo – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, neišreiškė. Į bylą pateikti suinteresuotų asmenų (pirmosios ir antrosios eilės įpėdinių) patvirtinimai, jog jie žinojo apie palikėjo mirtį ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tiek prieš palikėjo mirtį, tiek po mirties pareiškėja gyvena tame pačiame nekilnojamame turte, visus mokesčius po palikėjo mirties už nekilnojamąjį turtą toliau mokėjo pareiškėja, o suinteresuoti asmenys nenaudojo, nevaldė ir nedisponavo turtu ir jokių prieštaravimų dėl to, kad pareiškėja priėmė turtą po palikėjo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, neturi. Mirusiojo M. J. M. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

14. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

15. Įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų pateiktuose dokumentuose (patvirtinimuose) nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad L. M. po sutuoktinio M. J. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

16. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas yra tenkintinas.

17. Papildomai pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, skirtingai nei suformulavo patikslinto pareiškimo reikalavimą pareiškėja, nevardintini visi nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir esantys palikimo, likusio po palikėjo M. J. M. mirties, sudėtine dalimi. Šioje dalyje išaiškintina, kad palikimo priėmimo faktas nustatytinas dėl viso be išimties palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu, o ne dėl dalies palikimo (pvz., tik dėl patikslintame pareiškime išvardintų nekilnojamųjų daiktų). Taigi, atitinkamai nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio M. J. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti visą paveldėtiną turtą.

18. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą atsiradusį palikimą, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.