Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „MT Construction” prieštaravimus dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. preliminaraus teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovės ieškinį dėl 3 686,99 Eur skolos, 481,02 Eur delspinigių, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės 2018 m. rugsėjo 21 d. priimtas preliminarus sprendimas Nr. 2-7649-470/2018, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai.

Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą, mažinti prašomas priteisti nepagrįstai dideles palūkanas ir ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, jog iš prie ieškinio pridėtos sutarties matyti, kad pagal Sutarties 3.1 punktą buvo numatyti ne 0,03 proc. delspinigiai, bet 0,3 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kas atitinka 109,2 proc. metinių netesybų. Ieškovė delspinigius paskaičiavo pagal šią atsakovės teises varžančią normą, tačiau teismas nepastebėjo ir klaidingai įvertino bei nurodė skaičiuojamų delspinigių normą. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje sąmoningai nėra nurodytos delspinigių normos, nes ji yra labai didelė. 0,3 proc. delspinigių į dieną atitinka 109,2 proc. į metus. Atitinkamai teismas, būdamas supainiotas dėl šios delspinigių normos (dydžio), klaidingai ją įvertino ir ieškovės ieškinį patenkino pilnai. Nesutinka su tokiu ieškinio tenkinimu, nes jis neatitinka teismo sprendimo motyvacijos, bet to delspinigių norma yra nepagrįstai didelė, dėl ko yra ginčijama. Nurodo, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų, tačiau jos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, kur išaiškinta, kad kita šalis negali nepelnytai praturtėti kitos šalies sąskaita dėl neprotingai per didelio netesybų dydžio, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje 0,3 proc. dydžio delspinigiai į dieną, kas atitinka 109,2 proc. per metus, turi būti mažintinos nes yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės, juo labiau, kad teismas pasisakė, jog tenkinant, ieškinį įvertino 0,03 proc. dydžio delspinigių normą kaip tinkamą.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimamas galutinis sprendimas ir preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Priimdamas preliminarų sprendimą teismas iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pagal 2018 m. gegužės 23 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 (toliau – Sutartis) ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti įvairias statybos darbų paslaugas, teikiant transporto ir įvairių mechanizmų teikimo ir nuomos paslaugas (b. l. 8). Pagal Sutarties 2.3 punktą atsakovė privalo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, o Sutarties 3.1 punkte atsakovė sutiko mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą, neginčija skolos fakto ir dydžio, bet yra įsitikinusi, kad priteisti delspinigiai turi būti sumažinti nuo 0,3 proc. iki 0,03 proc.

Taigi, iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos ir rangos teisiniai santykiai (CK 6.477 str. 6.664 str.), todėl ginčo atveju taikytinos nuomos teisinus santykius ir rangos teisinus santykius reglamentuojančios teisės normos.

Atsakovas iš esmės sutiko su pagrindine skolos dalimi, tačiau ginčija prievolę mokėti delspinigius pagal Sutartį ir teigia, kad jie privalo būti mažinami nuo 0,3% iki 3,003%. Esant tokioms aplinkybėms teismas plačiau nepasisako dėl pagrindinės 3686,99 Eur skolos, bet analizuoja atsakovės prievolę mokėti Sutartyje numatyto dydžio delspinigius.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl netesybų mažinimo galimybės akcentuojama, kad būtent šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme išsamiai nereglamentuojama, kokios netesybos laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 3.1 punkte buvo sulygta dėl 0,3 procentų delspinigių dydžio. Sprendžiant dėl delspinigių sumažinimo pagrindo egzistavimo, aktualu atsižvelgti į siekiamus tikslus nustatant delspinigius. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovė nesiėmė jokių priemonių sumažinti susidariusį įsiskolinimą. Ir teiktuose teismui prieštaravimuose nenurodė ketinanti atsiskaityti su ieškove ir sumažinti įsiskolinimą, tačiau tik prašė sumažinti delspinigių sumą. Atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad paskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli, o jų suma ieškovė nori pasipelnyti. CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdo, nes nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovė paskaičiuota delspinigių suma nori pasipelnyti. Taip pat atsakovė visiškai neįrodė ir net neįrodinėja jos įmonėje esant susidariusią sunkią finansinę padėtį, dėl ko teismas galėtų vertinti delspinigių dydžio finansinę naštą. Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į prieštaravimus pateiktais argumentais, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų ir jokių kaip nors pagrindžiančių įrodymų, kad paskaičiuoti delspinigiai jai kaip nors daro žalą ir tikrai yra per dideli, dėl ko patiria nepagrįstų nuostolių. Pažymėtina, kad būtent ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė ir toliau patiria nuostolius, nes negavusi iš atsakovės pinigų, ji sumokėjo valstybei PVM mokestį, kurio suma kelis kartus viršija paskaičiuotus atsakovei mokėtinus delspinigius. Ieškovė sumokėto PVM nesusigrąžino, nes sutartiniams su atsakove santykiams taikytinas atvirkštinis PVM. Kita ieškovės nuostolių pusė yra negautos pajamos, kurios turėjo būti paskirstytos darbuotojų atlyginimams ir įmonės veiklai finansuoti (transporto priemonių ir įvairių mechanizmų kurui bei jų išlaikymui, įvairiems pirkimams ir kt.). Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovė, būdama neteisi, toliau nepagrįstai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis taip vilkindama skolos mokėjimą, neteikė jokių alternatyvų ir net nesiūlė skolos su delspinigiais sumokėjimo grafiko dalimis ar pan. Atsakovė veda ginčą dėl delspinigių savanaudiškais tikslais, taip besinaudodama kitų įmonių paslaugomis, ieško būdų kaip nemokėti įsiskolinimų ir pragyventi kitų įmonių sąskaita.

Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Sutartimi nustatyti delspinigiai atitinka protingumo kriterijų; spręsti dėl kokios nors sutarties šalies interesų pažeidimo ir būtinumo ją ginti nėra pagrindo. Atsakovės argumentai nesudaro pagrindo preliminaraus sprendimo keitimui, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,68 Eur, todėl jos papildomai priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis 6 d., Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

priimti galutinį sprendimą ir 2018 m. rugsėjo 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės papildomai UAB „MT C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.