- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-1281-390/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. (S. K.) ieškinį atsakovei A. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei A. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, atidalino 34,49 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisė ieškovui natūra atsakovei priklausančią 47/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)., priteisė atsakovei iš ieškovo 13 302 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
2. Atsakovė A. G. 2025 m. kovo 18 d. pateikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimo padavimui, panaikinti 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį, kadangi apie iškeltą bylą nežinojo. Atsakovė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo atsitiktinai, gavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. sausio 9 d. pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir pradėjusi aiškintis, iš kur skola. Teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis adresas yra klaidingas, teisingas adresas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nepavyko įteikti procesinių dokumentų būtent dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų: tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė, iškėlę atsakovei bylą teisme, bendravo su atsakove, tačiau apie iškeltą bylą atsakovei neužsiminė. Be to, atsakovė nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2025 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-168-588/2025 dalyvavo trečiojo asmens teisėmis, kur buvo duomenys apie gyvenamąją vietą, buvo siunčiami ir įteikiami procesiniai dokumentai. Todėl teismui nebuvo objektyvių kliūčių įteikti atsakovei procesinius dokumentus nesinaudojant CPK 130 straipsnyje įtvirtintu teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu. Kadangi nei teismo procesiniai dokumentai, nei pats spendimas už akių atsakovei nebuvo tinkamai įteiktas, įstatymo nustatytas naikinamasis terminas netaikytinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2025 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės pareiškimą atnaujinti procesinį terminą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai išnaudojęs visas galimybes įteikti atsakovei procesinius dokumentus žinomais gyvenamosios vietos adresais, sprendė, kad atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma, kadangi jų nepavyko įteikti ir atsakovės darbo vietos adresu, ieškovas neprašė paskirti byloje kuratoriaus, todėl teismas procesinius dokumentus atsakovei 2024 m. rugpjūčio 22 d. įteikė viešo paskelbimo būdu, 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimas už akių 2024 m. rugsėjo 6 d. paskelbė viešo paskelbimo būdu www.teismai.lt. Pažymėjo, kad Liteko sistemos duomenimis 2024 m. rugpjūčio 22 d. patikrinus Gyventojų registro duomenis, atsakovė nebuvo deklaravusi j gyvenamosios vietos, o patikrinus 2025 m. kovo 24 d. matyti, kad atsakovė nuo 2025 m. vasario 14 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
6. Teismas darė išvadą, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, leidžiančių spręsti dėl termino praleidimo pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių padavimui, panaikinti 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra priimta formaliais argumentais, pažeidžiant atsakovės procesines teises, netinkamai aiškinus ir taikius sprendimo už akių reglamentuojančias procesinės teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. teismas neišnaudojo protingų įteikimo galimybių, kadangi siuntė atsakovei dokumentus klaidingu adresu (duomenys neskelbtini), nors atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Teismas rėmėsi kitos bylos Nr. e2-168-588/2025 duomenimis, kurioje tokį klaidingą ((duomenys neskelbtini)) adresą visuose savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovas, o ne atsakovė. Atsakovė nuosavybės teise turi ne vieną būstą, tačiau jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Teismas nutartyje motyvavo, kad atsakovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors (duomenys neskelbtini), buto nuosavybės teisė yra išviešinta viešame registre nuo 2021 metų. Aplinkybė, kad atsakovė nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, o vėliau deklaravo kitu adresu, situacijos nekeičia. Atsakovė turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur nuo deklaravimo momento tikisi gauti korespondenciją, o gyventi kitur, netgi nebūtinai savo nuosavybėje.
7.2. Sprendimo už akių tikslas nebuvo pasiektas, priešingai – būtent dėl ieškovo nesąžiningo elgesio buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės. Šiuo atveju nebuvo objektyvių kliūčių įteikti atsakovei procesinius dokumentus nesinaudojant CPK 130 straipsnyje įtvirtintu teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu. Atsakovei apie bylą nebuvo žinoma iš esmės dėl ieškovo tyčinių nesąžiningų veiksmų, jam siekiant įgyti nuosavybės teises į visą butą išmokant rinkos vertės neatitinkančią kompensaciją.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas ėmėsi visų CPK numatytų veiksmų dokumentų įteikimui - jie buvo siunčiami įvairiais galimais adresais, tačiau atsakovė nedeklaravo gyvenamosios vietos, nedalyvavo procese ir aktyviai vengė savo procesinių pareigų. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas ieškinyje nurodė vienintelį jam žinomą atsakovės gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teismas, remdamasis duomenimis iš LITEKO sistemos, nustatė kitą atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Atsakovės nurodytas argumentas dėl neteisingo adreso (10-52 vietoje 10-51) yra formalaus pobūdžio ir nepagrindžia realaus nežinojimo apie bylą, ypač turint omenyje nuolatinį jos kontaktą su ieškovu, kaip ji pati tvirtina.
Šalies argumentai
8.2. Teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės prašymą, nes atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių, dėl kurių būtų negalėjusi laiku pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių. Pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų patvirtinę rūpestingą, apdairų ir sąžiningą elgesį - nepateikė teismui informacijos apie faktinę gyvenamąją vietą, nesiekė dalyvauti procese, neinformavo apie kontaktinių duomenų pasikeitimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei bei atsakovės Klaipėdos apygardos teismui pateiktą 2024 m. kovo 21 d. prašymą dėl susipažinimo su civilinės bylos medžiaga.
10. Ieškovas kartus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) paslaugas teikiančių įmonių įspėjimus dėl skolos sumokėjimo, mokėjimo pranešimus su ieškovo apmokėjimo pavirtinimu, telefono nuotrauką su atsakovės 2025 m. sausio 20 d. rašyta sms žinute.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys nepateikė prašymų priimti pateiktus naujus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti. Atskirai pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suformulavo skundžiamos teismo nutarties rezoliucinę dalį. Pagal nutarties turinį matyti, kad teismas nagrinėjo ne atsakovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti priėmimo klausimą, o patį prašymą ir termino neatnaujino, t. y. prašymo netenkino. Todėl nutarties rezoliucinė dalis turėjo būti: „Netenkinti atsakovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyti priimti“ (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakytas priimti pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.
16. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą ir (ar) joje atliekamus procesinius veiksmus. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad šalis būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie prieš ją pradėtą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tik tokiu atveju būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, o priimtas dėl ginčo baigties sprendimas atitiktų CPK įvirtintą sprendimo už akių instituto paskirtį.
17. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuris galėjo būti peržiūrėtas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ir terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pasibaigė 2024 m. rugsėjo 26 d. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2024 d. rugpjūčio 22 d. viešo paskelbimo būdu, sprendimas už akių taip pat įteiktas 2024 m. rugsėjo 6 d. viešo paskelbimo būdu. Teismas atsakovę 2025 m. sausio 10 d. telefonu informavo apie priimtą sprendimą už akių. 2025 m. kovo 18 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti terminą jam pateikti, taip pat pateikė naujus įrodymus, kuriais grindė ieškinio nepagrįstumą. Atsakovė tiek prašyme atnaujinti terminą, tiek atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylą, todėl praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
18. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
19. Šiuo atveju atsakovė yra praleidusi CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė buvo informuota tinkamai apie ieškovo pareikštą ieškinį, todėl per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas ieškovo prašymu pagrįstai priėmė sprendimą už akių, taip pat atsakovė nenurodė jokių termino praleidimo svarbių priežasčių.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 31 punktas).
22. Bylose, kuriose sprendžiama dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, akcentuojamas faktiškas (realus) informavimas apie teismo procesą, kaip būtina CPK 287 straipsnio 1 dalies taikymo prielaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 39 punktą; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
23. Prieš tai šioje nutartyje nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad realiai apie teismo priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2025 m. sausio 10 d., pradėjus sprendimo už akių priverstinį vykdymą ir susisiekus su teismu, vėliau atsakovė teikė įvairius prašymus teismui, 2025 m. vasario 20 sudarė teisinių paslaugų sutartį, atstovės atstovas 2025 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą dėl prieigos prie šios bylos suteikimo, 2025 m. kovo 18 d. pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius atsakovės veiksmus negalima vertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesu, nes teismui prašymas dėl termino atnaujinimo ir pats pareiškimas už akių pateiktas per protingą terminą nuo prieigos prie bylos suteikimo ir susipažinimo su šia byla – per 18 dienų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas už akių iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes teismas, jį priimdamas, vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Toks sprendimas atspindi tik vienos šalies (t. y. ieškovo) požiūrį, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo už akių gali būti išdėstyta tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Todėl darytina išvada, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepriėmimas į bylą, gali apriboti byloje neišklausytos šalies (atsakovės) galimybes gintis nuo byloje pareikšto ieškinio ir teikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, vien dėl procesinio pobūdžio aplinkybių (praleisto termino) galėtų būti pateisinamas tik tada, kai šalis aiškiai netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir yra ganėtinai daug praleidusi terminą procesiniam veiksmui atlikti.
25. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo fikcija ir tai, kad prašymas atnaujinti terminą ir prašymas peržiūrėti sprendimą už akių pateiktas per protingą laiko tarpą, taip pat nenustačius akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu, daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti terminą pateikti prašymą sprendimui už akių peržiūrėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino atnaujinimas leidžia tikėtis civilinio proceso tikslų įgyvendinimo (CPK 2 straipsnis) ir dera su proceso ekonomiškumo, koncentruotumo reikalavimais ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą ir atsisakydamas priimti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą (CPK 287 straipsnio 1 dalį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas atsakovės pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės A. G. pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams) nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.