Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė – 1 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliacinis skundas netenkintas;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (7 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (12 veikų). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams 16 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams 16 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atmestas apeliacinis skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi pakeistas 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendis perkvalifikavus veikas ir skirta galutinė 2 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė (2023 m. spalio 3 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 60 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi apeliacinis skundas tenkintas. O. I. veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į dvi nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. I. paskirta 28 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė (įsiteisėjo 2024 m. spalio 29 d.),

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (1 veika), 178 straipsnio 1 dalį (1 veika), 178 straipsnio 5 dalį (15 veikų) ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė (apskųstas apeliacine tvarka);

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (apskųstas apeliacine tvarka);

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė (apskųstas apeliacine tvarka),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Be kaltinamojo O. I. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. kovo 25 d. liudytojo A. K. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. kovo 13 d. apie 10.30 val., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nėra garso kolonėlės stiprintuvo. Garso kolonėlės stiprintuvas buvo pastatytas UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės koridoriuje. Pradėjo ieškoti garso kolonėlės stiprintuvo bei apie tai klausinėti bendradarbių, nes galvojo, kad minėtas garso kolonėlės stiprintuvas buvo parduotas arba rezervuotas kokiam nors klientui. Visi darbuotojai pasakė, kad niekas garso kolonėlės stiprintuvo nepardavė. Parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus pastebėjo, kad į parduotuvę atėjęs jam nepažįstamas vyras paėmė garso kolonėlės stiprintuvą ir greitu žingsniu pasišalino iš parduotuvės. Garso kolonėlės stiprintuvas buvo kamufliažinių spalvų, modelis „Randall“, kuris svėrė apie – 25 (dvidešimt penkis) kilogramus. Tokiu būdu vaikinas UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarė apie – 320 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 24-25).

2024 m. rugpjūčio 23 d. įtariamuoju apklaustas O. I. nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d. apie 13.57 val. užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “ su tikslu nusipirkti ausines, bet pamatė garso stiprintuvą palikta be priežiūros ir nusprendė jį spontaniškai pavogti. Garso stiprintuvą pardavė (duomenys neskelbtini) turguje už 80 Eur. Labai gailisi dėl padarytos veikos, pasižada atlyginti žalą, kai susiras darbą. Sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 64-66).

2024 m. rugsėjo 24 d. įtariamuoju apklaustas O. I. nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d. apie 13.57 val. užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “ su tikslu nusipirkti ausines, bet pamatė garso stiprintuvą palikta be priežiūros ir nusprendė jį spontaniškai pavogti. Garso stiprintuvą pardavė (duomenys neskelbtini) turguje už 80 Eur. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo O. I. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “ pavogė garso kolonėlės stiprintuvą. Garso kolonėlės stiprintuvą pardavė turguje. Mintis pavogti kilo spontaniškai, pamačius, jog nėra apsaugos darbuotojo nusprendė pavogti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. O. I. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – 2024 m. kovo 13 d. pareiškėjo A. P. teikiančio pareiškimą apie įvykį parodymų protokolas, A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini), O. I. išvaizdą atitinkantis asmuo 13.56.21 val. kaire ranka paima stačiakampio formos su rankena, kamufliažinės tamsiai pilkos, šviesiai pilkos bei baltos spalvų daiktą ir greitu žingsniu nulipdamas laiptais pasišalina už filmavimo kameros objektyvo ribų. 2024 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens įvykdžiusio nusikalstamą veiką nustatymo konstatuota, jog 2024 m. kovo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvėje vagystę įvykdė O. I.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. I. 2024 m. kovo 12 d. apie 13.57 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė garso kolonėlės stiprintuvą „Randall“, kurio vertė – 320 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarydamas – 320 Eur turtinę žalą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę O. I., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. I. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, O. I. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos.

O. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nustato recidyvą už tyčinių nusikaltimų, o ne už baudžiamųjų nusižengimų padarymą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. O. I. ankščiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei(1 t. b. l. 83-104). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 76-82), nedirba (1 t., b. l. 74), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 75). Byloje nėra duomenų apie O. I. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nežymiai viršija šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (arešto bausmės vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą sudaro 27 paras). Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą O. I. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nemoka administracinių baudų, nusikalto siekiant finansinės naudos. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, skirtina 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir O. I. skirtina – 20 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad O. I. atžvilgiu yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis kuria buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendis ir paskirta subendrinta 80 parų arešto bausmė, nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-495/2022 ir kt.).

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnių sprendimų priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, ir šiuo nuosprendžiu O. I. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi paskirtos 80 parų arešto bausmės pridedant švelnesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės, dalį – 10 parų arešto ir O. I. skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei į BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą arešto bausmės ribas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina bausmės dalis, kuri atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį bei pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį.

V. Kiti klausimai

Prokuroras prašė konfiskuoti kaltinamojo gautas lėšas pardavus pavogtą garso kolonėlės stiprintuvą vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis.

Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat detalizuota, kad šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje nurodyta, jog BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Pinigus konfiskuoti galima tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai įrodyta, jog šie pinigai buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, jog nebuvo atlikta O. I. asmens ar gyvenamosios vietos krata. Byloje nėra duomenų, kad buvo rasti ar paimti pinigai, kurie atitiktų BK 72 straipsnyje įtvirtinus konfiskuotino turto požymius. Galima tik spėlioti, kiek pinigų gavo kaltinamasis pardavęs garso kolonėlės stiprintuvą. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pareiškė, jog vagystės dieną jis nebuvo sulaikytas, o kai buvo sulaikytas pas jį rado 80 Eur ir paėmė, tačiau rasti pinigai nebuvo gauti neteisėtu būdu. Byloje nėra duomenų apie pas kaltinamąjį rastus ar paimtus 80 Eur, taip pat be kaltinamojo parodymų, nėra kitų įrodymų patvirtinančių, jog kaltinamasis garso kolonėlės stiprintuvą pardavė už 80 Eur ir gavo tokią pinigų sumą. Nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis arba spėjimais. Prokuroro pareiškime yra tik daroma prielaida, paremta kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog asmuo garso kolonėlės stiprintuvą pardavė už 80 Eur, tačiau teisiamojo posėdžio metu O. I. nurodė neatsimenantis už kokią sumą pardavė garso kolonėlės stiprintuvą, galimai ir už 60 Eur. Įvertinus šias aplinkybes 80 Eur konfiskavimas šioje byloje neskirtinas, nes nėra rasti ar paimti pinigai, kurie atitiktų konfiskuotino turto požymius, pagal BK 72 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo O. I. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs O. I. asmenybę, tai, kad O. I. bylos nagrinėjimo metu atlieka arešto bausmę sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamojo galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė O. I. gynėją advokatą V. M.. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad kaltinamąjį gynusio advokato V. M. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 212,50 Eur. 2024 m. lapkričio 15 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant tai, jog bylos duomenimis, O. I. nusikalto siekiant finansinės naudos, jo finansinė padėtis sunki, taip pat tai, jog kaltinamasis atlieka arešto bausmę kitoje byloje, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš O. I. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nepareiškė. Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. I. (O. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. I. paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi paskirta arešto bausme, prie Vilniaus apygardos teismo 2024 spalio 29 d. nutartimi paskirtos 80 parų arešto bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės – 10 parų arešto ir O. I. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalį bei pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš O. I. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.