Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11897-920/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas išspręsti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-11897-920/2016 bei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-19982-996/2016 sujungimo klausimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-19982-996/2016 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei UAB „ADVANTUS“ dėl darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos priteisimo. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijoje (toliau – Darbo ginčų komisijoje) išnagrinėta darbo ginčo byla Nr. APS-2-1144 pagal R. T., 2016 m. sausio 21 d. prašymą dėl atlyginimo išieškojimo iš UAB ,,ADVANTUS“, kuriuo pareiškėjos prašymas buvo netenkintas. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „ADVANTUS“ ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria UAB „ADVANTUS“ naudai nepriteistos darbo ginčo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos; priteisti iš atsakovės R. T. 116969 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė nagrinėjant darbo ginčo bylą darbo ginčų komisijoje.

Bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Susipažinus su Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-11897-920/2016 medžiaga bei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-19982-996/2016 informacija, pateikiama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatyta, kad R. T., nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti kilusius rekalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų priteisimo. UAB „ADVANTUS“ taip pat nesutinka su nurodytos Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria įmonei iš pareiškėjos nepriteistos išlaidos dėl ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė spręsdama aptartų civilinių bylų sujungimo klausimą pažymi,Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje keliami reikalavmai kildinami iš šalis siejusių darbo teisinių santykių, o Kauno apylinkės teisme – dėl išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, kaip privalomoje ikiteisminėje darbo ginčą nagrinėjančioje institucijoje, priteisimo. Kadangi išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje gali būti atlyginamos, ir Darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015), todėl ginčą perkėlus nagrinėti teismine tvarka, šalies išlaidų, patirtų ginčą sprendžiant ikiteismine tvarka, atlyginimo klausimas turi būti įvertinamas pasisakant dėl ginčo esmės, t. y. išsprendus byloje kilusį ginčą. Priklausomai nuo ginčo Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjimo rezultatų, gali atsirasti poreikis iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Kaip jau buvo minėta, bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išvestinis klausimas ir civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės priteisti šalies patirtas išlaidas kitoje civilinėje byloje, todėl susiklosčius tokiai situacijai, kai vienoje iš bylų sprendžiamas materialinis teisinis ginčas, o kitoje bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo institucijoje, atlyginimo klausimas, šie abu klausimai turi būti sprendžiami vienoje byloje. Be to, reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl klausimas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013). Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, tikslinga abi civilines bylas sujungti, siekiant tiek byloje kilusį ginčą, tiek dėl jo nagrinėjimo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti vienoje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad abi sujungtinos bylos yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ir pagrindinis ginčas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, todėl Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11897-920/2016 turi būti prijungta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-19982-996/2016 ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-11897-920/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-19982-996/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-11897-920/2016 prie civilinės bylos Nr. 2-19982-996/2016.

Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-11897-920/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.