Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „N“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „N“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau UAB) „N“ nepaskyrė vyriausiojo buhalterio ir nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkinių operacijų ir ūkinių duomenų neregistravo apskaitos registruose, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, taip nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats aplaidžiai tvarkė UAB „N“ buhalterinės apskaitos ir buhalterinės apskaitos registruose neregistravo prekių (maisto produktų, gėrimų) įsigijimo ir jų nurašymo (sunaudojimo veiklai vykdyti) ūkinių operacijų, neregistravo apmokėjimo tiekėjams ūkinių operacijų, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo ūkinių operacijų, neregistravo kasos pajamų ir išlaidų ūkinių operacijų, nevedė skolos apskaitos, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „N“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31.

Be to, T. K. eidamas UAB „N“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir kasininko pareigas, pagal UAB „N“ įstatų 7.2 punktą privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, laikotarpiu nuo 2010-09-12 iki 2018-01-05, tikslus laikas nenustatytas, UAB „N“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš bendrovės kasos, nepildydamas kasos išlaidų orderių, per keletą kartų iš viso paėmė 55441,67 Eur piniginių lėšų, nepanaudojo UAB „N“ veikloje, negrąžino į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, jas neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „N“ priklausantį turtą – 55441,67 Eur, padarydamas UAB „N“ 55441,67 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl pareikštų kaltinimų visiškai prisipažįsta kaltu ir sutinka duoti parodymus. Prokurorei ir kaltinamajam T. K. sutikus, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

T. K. dėl pareikšto kaltinimo – lėšų pasisavinimo parodė, kad laikotarpiu nuo 2012-09-12 iki 2018-05-01 dirbo UAB „N“ direktoriumi. T. K. taip pat parodė, kad nuo 2007 metų jis buvo bendrovės kasininku. Bendrovė vertėsi pramogų organizavimu, turėjo pramogų centrą „M“ ir patalpas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Bendrovė oficialiai veiklą vykdė iki 2017-12-31. Vėliau jokia veikla nebebuvo vykdoma. Nuo 2010 metų bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Sumažėjus pajamoms, buvo vėluojama mokėti palūkanas „Swedbankui“ už paimtą paskolą, kuri buvo panaudota naujų patalpų Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), statyboms ir įrengimui. Kadangi šis turtas buvo įkeistas bankui, o galimybės mokėti paskolą nebebuvo, bankas šias patalpas pasiėmė Vėliau bendrovė tik vegetavo, buvo atleidžiami darbuotojai, o nuo 2018 metų jokios veiklos nebevykdė. Nors bendrovės dokumentuose buvo užpajamuota 58 252,63 Eur suma, tačiau realiai tų pinigų nebuvo. Kaltinamojo T. K. teigimu, šią sumą per eilę kartų jis paėmė ir išleido savo reikmėms. Galvojo, kad pagerėjus situacijai paimtus pinigus grąžins į kasą, tačiau taip neįvyko. Apie tai, kad jis savinosi bendrovei priklausančius pinigus, akcininkai nežinojo. Dėl šio padaryto nusikaltimo labai gailisi.

T. K. dėl pareikšto kaltinimo – aplaidaus apskaitos tvarkymo parodė, kad, esant blogai finansinei padėčiai nebuvo lėšų samdyti buhalterį. Buvo planai nebevykdyti jokios veiklos, užsidaryti. Netvarkydamas bendrovės apskaitos pasielgė aplaidžiai ir dėl to labai gailisi.

T. K. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Liudytoja S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2004 metų iki 2017 m. rugsėjo 30 d. dirbo buhaltere bendrovėje „N“, bendrovės direktoriumi ir kasininku buvo T. K.. Liudytoja suvesdavo tuos duomenis, kuriuos jai pateikdavo direktorius T. K.. Patikrinti šių duomenų tikrumo neturėjo galimybės, negali pasakyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo 2017 m. rugsėjo 1 d. Liudytojos teigimu, 2017 metais bendrovė buvo sunkios finansinės padėties ir negalėjo sumokėti skolų.(t. 2, b. l. 10–12)

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki šiol yra bendrovės „N“ akcininkė. Jai priklauso 22 vardinės paprastosios akcijos. Bendrovės veikoje nedalyvavo ir apie finansinę padėtį nieko negali pasakyti.(t.2, b. l. 17–19)

Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra viena iš bendrovės „N“ įkūrėjų ir akcininkų. Įkūrus bendrovę, verslas klestėjo, tačiau verslas žlugo bendrovės direktoriumi tapus T. K.. (t. 2, b. l. 22–24)

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su bendraminčiais 1999 metais įkūrė bendrovę „N“ ir buvo vienas iš šios bendrovės akcininkų, tačiau niekada nebuvo bendrovės kasininku ir neturėjo prieigos prie bendrovės pinigų. Liudytojui nėra žinoma ir nieko negali pasakyti apie T. K. darbo laikotarpiu susidariusį kasos likutį. (t. 2, b. l. 27–29)

Liudytojas N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugais T. K. ir D. P. 1999 metais įkūrė bendrovę „N“. Bendrovės akcininkai buvo nutarę vykdyti pramogų verslą. (t. 2, b. l. 32–34)

2018 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei apskaitos registrų išsaugojimą (2012-04-24 Įstatymo XI-1988 redakcija) atsako vadovas.

Juridinių asmenų registre UAB „N“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, įregistruotas T. K..

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 LR Įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 10 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, pagal 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako šio Įstatymo 10 straipsnio nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjektų apskaitą.

UAB „N“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 tvarkė S. Č..

Laikotarpiu nuo 2017-09-30 iki 2017-12-31 UAB „N“ direktorius neorganizavo UAB „N“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.

UAB „N“ nevykdydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjektas pagal savo poreikius, netvarkė laikotarpio nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 buhalterinės apskaitos registrų.

Dėl UAB „N“ laikotarpio nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 buhalterinės apskaitos registrų netvarkymo, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „N“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31. (t. 2, b. l. 54–63)

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad apskaitos informacinės sistemos 2017 m. spalio 20 d. duomenimis bendrovės „N“ deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui buvo 11118,48 Eur: 1408,00 Eur PVM bei 18,75 Eur šio mokesčio delspinigių, 69,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1,20 Eur šio mokesčio delspinigių, pelno mokesčio 9302,48 Eur ir 318, 34 Eur šio mokesčio delspinigių. ( t.1, b. l. 37–38)

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. sausio 6 d. bendrovės „N“ dokumentinis likutis yra 55 441,67 Eur.(t.1, b. l. 182–193)

Ikiteisminio tyrimo metu T. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Kaltinamasis T. K. pripažino, kad per keletą kartų paėmė bendrovei „N“ priklausančius pinigus, tikėdamasis, kad pagerėjus finansinei padėčiai šiuos pinigus grąžins bendrovei. Visa tai rodo, kad su patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu – bendrovei „N“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis elgėsi kaip su nuosavomis ir taip pažeidė jam suteiktus įgaliojimus. Piniginės lėšos 55441,67 Eur iš teisėto T. K. valdymo perėjo į jo neteisėtą valdymą, faktiškai buvo pasisavintos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą šiuo klausimu yra pasisakęs panašaus pobūdžio bylose. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-184-697/2017)

Šį nusikaltimą T. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad savo veiksmais pažeidžia įstatymų reikalavimus ir nustatytą tvarką, siekdamas asmeninės naudos bendrovės akcininkų sąskaita paėmė savo reikmėms iš bendrovės „N“ kasos jam patikėtus 55441,67 Eur ir šias lėšas pavertė savo turtu.

Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio dispozicija yra blanketinė ir šios veikos sudėtis yra išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo kodekso, bet ir kitais teisės aktais, tarp jų ir Buhalterinės apskaitos įstatymu, kurio 21 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais. Iš paties T. K. parodymų ir byloje esančių įrodymų, matyti, kad jis ėjo bendrovės „N“ direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau šios pareigos nevykdė, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „N“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nusikaltimai, vienas iš kurių – aplaidus apskaitos vedimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, kitas – patikėto turto pasisavinimas stambiu mastu priskiriamas yra prie sunkių nusikaltimų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalis numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Kaltinamajam T. K. negali būti taikomas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį (redakcija, įsigaliojusi 2017-10-06) negali būti atidėtas, kadangi padarytas sunkus nusikaltimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-06-10 nutarime pasakyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios.

Teismo nuomone, paskyrus T. K., kad ir minimalią laisvės atėmimo bausmę tai formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau tokia bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006) Šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, netgi minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ši bausmė būtų pernelyg griežta.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs nuostatą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią nuostatą kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Toks bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai paskirti bausmę.(Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko pasitaisymui būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. (Kasacinės nutartys Nr.2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016)

Teisingumo principas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą. T. K. praeityje neteistas, jis dirba, byloje nėra duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. K. veika nėra tokia pavojinga, jog už jos padarymą būtų skiriama laisvės atėmimo bausmė. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, T. K. praras darbą, tai atsilieps jo socialiniams santykiams, gali būti apsunkintas žalos atlyginimas.

Remdamasis aukščiau išdėstytais duomenimis teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra pagrindas taikyti kaltinamajam T. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Tesimo nuomone, tokia bausmės rūšis bus pakankamai efektyvi, kad sulaikytų T. K. nuo nusikalstamų veikų darymo.

Skirdamas bausmę T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 d. teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad T. K. visiškai prisipažino padaręs šį nusikaltimą, nusikaltimas truko trumpą laiką – nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31, todėl už šią nusikalstamą veiką skirtina bauda, savo dydžiu artimesne sankcijos minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino savo kaltę, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Šiuo atveju BK 64¹ straipsnio taikymui netrukdo aplinkybė, kad kaltinamajam yra pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, nes tai nepažeidžia nei proporcingumo, nei teisingo nubaudimo principų. (Kasacinė nutartis Nr.2K-449-942/2016)

Pagal teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017). BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. K. neteisėtai įgijo 55441,67 Eur. Minėta suma nebuvo grąžinta bendrovės akcininkams, civilinio ieškinio byloje nėra, todėl 55441,67 Eur konfiskuotini.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir įvykdymo paliktinas nuosavybės teisės apribojimas T. K. turtui.

Daiktiniai įrodymai – UAB „N“ dokumentai ir kompiuterio blokas (dėžė), UAB „S“, surinkimo modelis „S“, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), grąžintinas UAB „N“ esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „N“.

Buhalterinės apskaitos duomenys apie UAB „N“ 2017 veiklos metus, esančius USB atmintinėje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

USB atmintinė nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307–308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 90 MGL (3420 Eur) bauda.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nuteisti jį 300 MGL (11400 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti T. K. galutinę bausmę – 300 MGL (11400 Eur) baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę – baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. 200 MGL (7600 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi konfiskuoti iš T. K. valstybei 55441,67 Eur,

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus – UAB „N“ dokumentus ir kompiuterio bloką (dėžę), UAB „S“, surinkimo modelis „S“, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „N“.

Buhalterinės apskaitos duomenys apie UAB „N“ 2017 veiklos metus, esantys USB atmintinėje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

USB atmintinę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui.

Nuosavybės teisės apribojimą T. K. turtui: pastatui (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pastatui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.