- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-1223-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10296-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- V. R. E.
- Trečiasis asmuo
- V. K., T. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. E. OU ieškinį atsakovei J. S. dėl įpareigojimo vykdymo, tretieji asmenys V. K., T. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atlaisvinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe 2,55 kv. m plotą, pašalinant pastato priestato dalį, įsikišusią apie 0,70 m į minėto sklypo teritoriją, nurodytu terminu nedemontavus minėto pastato priestato dalies, įsikišusios į ieškovo priklausantį sklypą apie 0,70 m ir nepašalinus (neiškėlus) atsakovės svetimoje teritorijoje įrengto 2,55 kv. m ploto statinio – skirti atsakovei 20 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2025 m. gegužės 16 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Nurodė, kad 2025 m. vasario 18 d. sudarė sutartį su kvalifikuotu teisininku tikslu išsiaiškinti situaciją. Tik teisininkui susipažinus su bylos medžiaga atsakovė suprato bylos esmę ir apie įvykusį procesą. Teigė, kad buvo būtina užtikrinti jai teisę pasisakyti dėl reiškiamo reikalavimo, todėl procesinių dokumentų įteikimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį, t. y. fiktyviu būdu, pažeidžia atsakovės teisę į teisminę gynybą. Byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės nuosavybe. Teismas priimtu sprendimu išsprendė klausimą dėl žemės sklypus skiriančios ribos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema. Nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės J. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Priteisė ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S. 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai nutarties motyvai:
5.1. Teismui nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu, jie buvo siųsti atsakovės tuo pačiu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotojo gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis), t. y. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo nepateikė, todėl teismas turėjo pagrindą, esant ieškovo prašymui, atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių. Pažymėtina, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių nenurodė jokių aplinkybių, kodėl ji praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Tai reiškia, kad atsakovė elgėsi pasyviai, apie jos atžvilgiu pradėtą tyrimą atsakovė žinojo dar iki teisminio proceso prasidėjimo, teikė Inspekcijai paaiškinimus.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė pagrįstų įrodymų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, jos nurodomos aplinkybės yra tik jos samprotavimai, kurie nepagrįsti jokiais argumentais ir įrodymais. Teismas, priimdamas teismo sprendimą už akių, rėmėsi rašytiniai įrodymais (2021 m. liepos 9 d. inspekcijos ir 2021 m. lapkričio 4 d. tarnybos), kuriais užfiksuotas ir matininko 2024 m. gegužės 31 d. patvirtintas faktas, kad pastato priestato, kuris 2000 m. pastatytas atsakovės ir jai priklauso, 2,55 kv. m plotas yra kito sklypo teritorijoje. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra nustatytos valstybinių institucijų (inspekcijos ir tarnybos) rašytiniai dokumentais, kurie turi didesnę įrodomąją galią, atsakovė, šiuos rašytinius dokumentus paneigiančių įrodymų pareiškime nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo sprendime už akių nustatytų aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2025 m. birželio mėn. 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą byloje Nr. e2-15872-909/2024 už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Išnagrinėtoje byloje teismas pasirinko pasyvią poziciją įteikiant procesinius dokumentus, todėl procesinių dokumentų įteikimas remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. fiktyviu būdu, pažeidžia atsakovės teisę į teisminę gynybą. Byloje sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės nuosavybe, todėl būtina užtikrinti atsakovės teises į teisminę gynybą.
6.2. Kasacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į sprendimo už akių prigimtį, įrodymų vertinimo specifiką priimant sprendimą už akių, pakankamu laikytinas pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Būtent toks minėtos proceso teisės normos aiškinimas ir taikymas yra vyraujantis kasacinio teismo praktikoje.
6.3. Dėl koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, todėl galima konstatuoti, kad teismas priimdamas 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą už akių išsprendė ir žemės sklypų ribų nustatymo klausimą.
6.4. Institucijų surašyti patikrinimo aktai, kuriuose konstatuojamos faktinės aplinkybės, nėra savarankiški administraciniai aktai, darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir negali būti ginčo dalyku.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
7.1. 2024 m. spalio 16 d. gavusi vykdomąjį raštą dėl 2 850 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovė nedelsdama pateikė jį priverstiniam vykdymui. Kaip matoma iš patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vykdomosios bylos užbaigimo, antstolė D. M. iki 2024 m. gruodžio 13 d. visiškai įvykdė priteistos bylinėjimosi išlaidų 2 850 Eur sumos išieškojimą iš atsakovės. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovei jau buvo žinoma apie prieš ją pradėtą teisminį procesą, pasibaigusį 2024 m. spalio 10 d. įsiteisėjus sprendimui, procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei asmeniškai mažiausiai 3 kartus, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovė susipažino su sprendimo turiniu vėliausiai iki 2024-11-12.
7.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. išspręsto kasacinio ginčo faktinės aplinkybės yra tapačios nagrinėjamam šioje byloje. Ieškovės nuomone, išsprendžiant šį ginčą būtina vadovautis būtent šiomis nuostatomis.
7.3. Skundo argumentai atmestini dar ir todėl, kad 2024 m. spalio 21 d. sužinojusi apie Sprendimo egzistavimą, atsakovė nesidomėjo prieš ją pradėtu procesu, beveik 4 mėnesius vengė samdyti advokatą, o jį pasamdžiusi dar 3 mėnesius delsė pateikti pareiškimą.
7.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas. Nuo sužinojimo apie sprendimo priėmimą, atsakovė turėjo galimybę samdyti ne tik advokatą, bet ir matininką, ar kitus turinčius atitinkamos kompetencijos žemėtvarkos srityje specialistus, kurie galėtų paneigti, kad jos nelegaliai pastatyto priestato dalis įsikišusi į ieškovei priklausančio sklypo teritoriją.
7.5. Skunde nėra atskleistos „šalies pasyvumo priežastys“, nenurodyta aplinkybių, trukdžiusių atsakovei kartu su pareiškimu ne tik išdėstyti savo argumentus dėl sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, bet ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, jeigu jų būtų buvę.
8. Trečiasis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovei priklausančio statinio siena avaringai pakimba virš mūsų sklypo, o savavališkai įrengto priestato kaminas pavojingai pakrypęs, ir bet kuriuo momentu gali griūti ant mūsų pastato sienos.
8.2. Atsakovė nekreipia dėmesio į mūsų įspėjimus dėl avaringos jos savavališkai įrengto statinio būklės, nereaguoja į raginimus sutvarkyti pavojingai pastatyto priestato pakrypusią sieną, kategoriškai atsisako bendrauti su kaimynais, kurie geranoriškai siūlė išspręsti atsiradusią problemą be teisminių procedūrų.
8.3. Procesinius dokumentus atsakovė atsisakydavo priimti, atsisakymas priimti jai siunčiamą korespondenciją yra nesąžininga ir neprotinga jos gynybos strategija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvuodamas tuo, kad priimant 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių, egzistavo jo priėmimui būtinos sąlygos (CPK 285 straipsnio 1 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė šių sąlygų buvimo nepaneigė ir, kad atsakovės nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai ir teiginiai (nepagrįsti jokiais papildomais įrodymais), teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
13. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad išnagrinėtoje byloje teismas pasirinko pasyvią poziciją įteikiant procesinius dokumentus, todėl procesinių dokumentų įteikimas remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. fiktyviu būdu, pažeidžia atsakovės teisę į teisminę gynybą.
14. Pagal CPK 285 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
15. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
16. Taigi, viena iš sąlygų sprendimo už akių priėmimui yra atsakovo atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikimas (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovei.
17. Kaip byloje nustatyta, ieškinio kopija atsakovei buvo išsiųsta 2024 m. liepos 2 d. ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įteikta nebuvo. Teismui nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu, jie buvo siųsti atsakovės tuo pačiu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotojo gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismas, konstatavęs, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), priėmė sprendimą už akių.
18. Nors apeliantė teigia, kad nebuvo išnaudotos visos teismui prieinamos protingos priemonės, siekiant įteikti atsakovei procesinius dokumentus, pažeista CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, todėl teismas neturėjo teisės vadovautis įteikimo fikcija, tačiau apeliantė nenurodo duomenų, iš kurių teismas, išnaudodamas jam prieinamas protingas priemones, realiai galėjo nustatyti jos buvimo vietą ar pasiekti ją elektroninėmis ryšių priemonėmis dokumentų įteikimo pareigos vykdymo metu, taigi atsakovė nepaneigė, kad procesiniai dokumentai nepagrįstai jai siųsti adresu (duomenys neskelbtini).
19. Toks aplinkybių vertinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tinkamu pripažintas dokumentų įteikimas byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, pareiškėjo (fizinio asmens) deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kai dokumentus buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus bei per atsakovo darbovietę, o ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Minėtoje byloje teismas nusprendė, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį ir Įteikimo aprašą jis turėjo pagrindą konstatuoti, jog praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje buvo pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais, todėl galėjo būti priimtas sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
20. Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į sprendimo už akių prigimtį, įrodymų vertinimo specifiką priimant sprendimą už akių, pakankamu laikytinas pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
21. Kaip byloje nustatyta, teismas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, padarė išvadą, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
22. Pažymėtina, kad teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
23. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
24. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra, jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025 33–34 punktus).
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-15872-909/2024 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. S. dėl įpareigojimo vykdymo. Teismas sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę J. S. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atlaisvinti žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe) 2,55 kv. m plotą, pašalinant pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) priestato dalį, įsikišusią apie 0,70 m į minėto sklypo teritoriją. Teismas nusprendė, kad nurodytu terminu atsakovei J. S. nedemontavus pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) priestato dalies, įsikišusios į ieškovo (duomenys neskelbtini) priklausantį sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) apie 0,70 m ir nepašalinus (neiškėlus) atsakovės J. S. svetimoje teritorijoje įrengto 2,55 kv. m ploto statinio – skirti atsakovei J. S. 20 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus m. skyriui atlikus sklypo naudojimosi patikrinimą – 2021 m. lapkričio 4 d. nustatytas pažeidimas, numatytas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte, kuris užfiksuotas žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Rašytiniais įrodymais (2021 m. liepos 9 d. inspekcijos ir 2021 m. lapkričio 4 d. tarnybos) užfiksuotas ir matininko 2024 m. gegužės 31 d. patvirtintas faktas, kad atsakovės pastato priestato, kuris 2000 m. pastatytas atsakovės ir jai priklauso, 2,55 kv. m plotas yra ieškovo sklypo teritorijoje, todėl teismas tenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atlaisvinti žemės sklypo 2,55 kv. m plotą, pašalinant pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) priestato dalį, įsikišusią apie 0,70 m į minėto sklypo teritoriją. Nors atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, tačiau nurodė, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teisė priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje pagal perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buv. Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. l (Žin., 1996, Nr. 11-302), l punkto nuostatas nuo 1996 m. vasario l d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS l, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Dėl koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Mano, kad teismas priimdamas 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą už akių išsprendė ir žemės sklypų ribų nustatymo atsakovei ir ieškovei.
26. Pažymėtina, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023, 19 punktas).
27. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai, susiję su tarp ginčo šalių (ir galimai kitų asmenų) susiklosčiusiais teisiniais santykiais, gali turėti esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės pareiga teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neturėtų būti suprantama kaip pareiga išsamiai ir visiškai paneigti visus sprendime už akių nurodytus argumentus, kadangi šioje proceso stadijoje sprendžiamas ne bylos esmės išsprendimo, o tik sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į sprendimo už akių pobūdį ir įrodymų vertinimo ypatumus, pagrįstų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iškėlimas atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šiuo atveju yra pakankamas pagrindas tokio sprendimo peržiūrai.
Dėl kitų argumentų
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – sprendimas už akių naikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.