Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat trečiojo asmens M. J. savarankiškus reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, išvadą duodanti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo M. J. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Ž. biologinis tėvas yra jos sūnus N. J., miręs 2009-12-31; pripažinus N. J. E. Ž. tėvu, prašoma pakeisti vaikui pavardę iš „Ž." į „J.". M. J. sūnus su atsakove gyveno nuo 1994 m. rudens. Per tą laiką gimė jų vaikas E. Ž.. Iš pradžių vaiką augino abu tėvai, vėliau abu pradėjo girtauti, tarpusavyje nesutarti, todėl R. Ž. išėjo. Nuo to laiko Eividas gyvena pas močiutę, o vaiko motina sūnumi visiškai nesirūpino, neteikė jam jokio išlaikymo, N. J. taip pat mažiau rūpinosi sūnumi. 2010-04-02 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, o vėliau teismo sprendimu, neterminuotai apribojus ieškovo ir atsakovės tėvystę vaiko atžvilgiu, M. J. paskirta jo globėja. 2009 m. lapkričio mėnesį N. J. buvo pradėjęs tvarkyti dokumentus dėl tėvystės sūnui E., bet 2009-12-31 jam žuvus, dokumentai liko nesutvarkyti. Ieškovas pats į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, nors ne kartą apie tai su juo buvo kalbėta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir savarankiški reikalavimai tenkintini.

Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.150 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavio santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu, tėvas ir motina įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu (Santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 58 str., CK 3.140 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu gimimo akto liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas ieškovas S. Ž., kuris vaiko gimimo momentu buvo ir tebėra susituokęs (santuoka sudaryta 1991-04-20 Šiaulių r. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) su vaiko motina - atsakove R. Ž. (11, 12 b.l.). Ieškovo teigimu jis vaiko tėvu įrašytas formaliai kaip vaiko motinos sutuoktinis, prašo atnaujinti terminą tėvystei nuginčyti.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Tiek atsakovė tiek tretysis asmuo su ieškiniu sutinka, dėl ieškinio senaties taikymo nei atsakovė nei tretysis asmuo nieko nepasisakė. Nesant aiškiai ir suprantamai išreikštos atsakovės ir trečiojo asmens valios dėl ieškinio senaties taikymo, teismas pripažįsta, kad jos ieškinio senaties taikyti neprašo. Kai nėra ginčo šalies prašymo, teismas ieškinio senaties taikyti negali, todėl tokiu atveju nereikia spręsti praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo (CK 1.126 str. 2 d.).

Tėvystė yra teisinis bei socialinis tėvo ir vaiko ryšys, todėl svarbu nustatyti, kokie santykiai susiklostę tarp vaiko ir tėvo, tėvo santykį su vaiku ir požiūrį į jį.

Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad S. Ž. E. Ž. tėvu būti negalėjo, kadangi ieškovas su atsakove negyvena nuo 1994 m., nuo to laikotarpio atsakovė gyveno kartu su N. J. pas jo motiną M. J., kuri yra vaiko globėja. Iš proceso dalyvių paaiškinimų, tarp kurių nėra jokių prieštaravimų, nenustatyta, kad ieškovas nuo 1994 m. būtų palaikęs artimus ryšius su atsakove, nuo to laiko atsakovė artimus ryšius palaikė su N. J., vaikas gimė 2001 m. Ieškovas vaiko nepripažįsta, su juo niekad nebendravo, neteikė jam jokio išlaikymo, vaiku nesirūpino. Vaikas kaip matyti iš proceso dalyvių paaiškinimų taip pat ieškovo nelaiko savo tėvu, tarp jų nėra susiklostę jokio emocinio ir socialinio ryšio, be to, ieškovui Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1159-459/2012 neterminuotai apribota tėvo valdžia šio vaiko atžvilgiu, sprendimas įsiteisėjęs (Šiaulių apygardos teismo 2013-02-19 nutartis c.b. Nr. 2A-89-372/2013). Minėtu sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia E. Ž. atžvilgiu ir jo motinai R. Ž., nuolatine vaiko globėja paskirta M. J. (13-14 b.l.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2009-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-253/2009 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad remiantis teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais, atsakovei, trečiajam asmeniui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei sutinkant su ieškiniu, faktas, kad ieškovas S. Ž. nėra E. Ž. tėvas, yra pilnai įrodytas, todėl ieškovo ieškinys yra tenkintinas, pripažįstant kad ieškovas S. Ž., įrašytas (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Kuršėnų miesto seniūnijoje išduotame vaiko gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra E. Ž. tėvas (CPK 185 str.).

Kadangi šioje byloje dėl tėvystės nuginčijimo yra pareikšti trečiojo asmens M. J. savarankiški reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, kuris mirus spėjamam vaiko tėvui, yra nustatinėjamas ypatingos teisenos tvarka, šie reikalavimai yra nagrinėjami kartu su pradiniu reikalavimu ieškininės teisenos tvarka.

Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Šioje byloje nuginčijus duomenis gimimo įraše apie E. Ž. tėvą spręstinas klausimas dėl šio vaiko biologinio tėvo nustatymo, kadangi nuginčijus tėvystę, gali kilti grėsmė E. Ž. likti be tėvo, kuris šiam mirus jau nebegali pripažinti tėvystės (CK 3.141 str., 3 .142 str.). Tėvystė mirusio asmens gali būti nustatoma nustatant atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, be to, nustačius šį faktą bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, vaiko teisė išsaugoti savo identiškumą, vardą ir šeimos ryšius (CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 8 str.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.). Teisėjai 2013-04-04 vykusio teismo posėdžio metu bylos šalims ir trečiajam asmeniui (mirusio spėjamo vaiko tėvo motinai) pasiūlius DNR ekspertizę, kad patvirtinti faktą, kad N. J., miręs 2009 m., kuris remiantis proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje esančia medžiaga gyveno su vaiko motina (7, 51, 52 b.l.), yra šio vaiko tėvas, tiek ieškovas su atsakove, tiek tretysis asmuo šios ekspertizės atsisakė, be to, tam pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kadangi šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai. Sutinkamai su formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ekspertizė tokiose bylose gali būti neatliekama, jei visos bylos šalys atsisako ekspertizės ir atsisakymas yra pakankamai motyvuotas – pavyzdžiui pagarba mirusiojo artimųjų teisėms sutikti ar nesutikti atidengti jų artimųjų asmenų palaidojimo vietą (LAT 2002-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-761/2002, 2003-05-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-590/2003). Šiuo atveju ekspertizės atlikimas nėra tikslingas, kadangi yra pakankamai kitų N. J. tėvystės įrodomųjų faktų - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, byloje esanti E. Ž. ir N. J. fotonuotrauka, kaip nurodė tretysis asmuo M. J. daryta vaiko gimtadienio metu (4-6 b.l.), taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos apklausto E. Ž. N. J. laikymas ir pripažinimas savo tėvu. Ekspertizės atlikimas visada yra susijęs su papildomomis proceso išlaidomis ir laiko sąnaudomis, kuris nesant ginčo dėl vaiko biologinio tėvo šiuo atveju nėra būtinas.

Atsakovei ir trečiajam asmeniui pripažįstant ieškinį, taip pat nesant prieštaravimų tarp šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų dėl tų aplinkybių, kad N. J. palaikė artimus ryšius su E. Ž. motina R. Ž., su ja gyveno, vedė bendrą ūkį, o vaiko motinos sutuoktinis S. Ž. vaiko gimimo metu buvo formaliai įrašytas vaiko tėvu, šalims atsisakius skirti ekspertizę, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais remiasi minėtais kitais N. J. tėvystės įrodomaisiais faktais ir nusprendžia trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus dėl tėvystės pripažinimo tenkinti, nustatant juridinį faktą, kad N. J., miręs 2009-12-31, yra ieškovo E. Ž. biologinis tėvas (CPK 178, 185 str., 444 str. 1 d. 4 p.). Vadovaudamasis CK 3.161 str. 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, teismas sprendžia, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvą.

Pripažinus N. J. E. Ž. tėvu ir vaikui palikus Ž. pavardę, tai ateityje galėtų sukelti sumaištį į vaiko psichiką ir tėvystės reikšmės supratimą, todėl vaiko pavardė keistina iš „Ž." į „J.".

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų (16 b.l.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio bei jo atstovavimo ir kitų su atstovavimu susijusių išlaidų mokėjimo buvo atleistas sutinkamai su LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. Už ieškinį atsižvelgiant į ieškovo pareikštą neturtinį reikalavimą mokėtinas 144,00 Lt žyminis mokestis, be to, ieškovo atstovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kad ieškovo atstovavimo išlaidos šioje byloje sudaro 600,00 Lt, kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos 87,41 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 8 p., 82 str.).

Tretysis asmuo M. J., šioje byloje pareiškusi savarankiškus reikalavimus, už savo pareiškimą sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies 236 Lt žyminio mokesčio mokėjimo 2013-03-04 nutartimi ji buvo atleista.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, taip pat trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio ir savarankiškų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nors priimamas sprendimas ieškovo ir trečiojo asmens naudai, tačiau atsakovės veiksmuose jokios kaltės dėl šio šalių ginčo teismas neįžiūri, atsakovė nebuvo pasyvi procese, teikė rašytinius paaiškinimus, atvyko į teismo posėdį. Kaip matyti iš sprendimo dėl R. Z. neterminuoto motinos valdžios apribojimo vaiko motina oficialiai nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, veda asocialų gyvenimo būdą. Dėl atsakovės sunkios materialinės padėties priteisti iš jos visas bylinėjimosi išlaidas būtų socialiai neteisinga, todėl iš jos priteistina pusė už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, t.y. 72 Lt, taip pat pusė ieškovo atstovavimo iš su tuo susijusių kitų išlaidų, t.y. 343,70 Lt. Trečiojo asmens naudai priteistina iš atsakovės pusė trečiojo asmens sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 25 Lt, bei pusė likusios už savarankiškus reikalavimus mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo tretysis asmuo buvo atleistas, t.y. 118 Lt. Viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 190 Lt žyminio mokesčio, 343,70 Lt ieškovo atstovavimo ir kitų su atstovavimu susijusių išlaidų, o trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteistina 25 Lt trečiojo asmens sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Ieškinį ir savarankiškus reikalavimus tenkinti.

Pripažinti, kad S. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) E. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Kuršėnų miesto seniūnijoje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas tėvu, nėra E. Ž. tėvas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2009-12-31, yra E. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Pakeisti E. Ž. pavardę iš „Ž." į „J.".

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant apginti vaiko teises ir interesus.

Priteisti trečiojo asmens M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškusios savarankiškus reikalavimus, naudai iš atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Lt (dvidešimt penkis litus) trečiojo asmens sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 190,00 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio bei 343,70 Lt (tris šimtus keturiasdešimt tris litus 70 ct) ieškovo atstovavimo ir kitų su atstovavimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šio sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.