Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą, kurioje Z. N. (Z. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. N. , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) savininkas ir vadovas nuo 2021 m. spalio 8 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-pareiškėjas, VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Z. N. pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaip minėta pirmiau, bendrovei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 rugpjūčio 30 d., iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2022 m. rugpjūčio mėn., kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei egzistavo daug anksčiau.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir Z. N. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI prie pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-6); Mokesčių mokėtojo registre tvarkomų išrašų duomenys (b. l. 7-8); Fizinio asmens registro duomenys (b. l. 9); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 5 d. balanso duomenų išrašas (b. l. 10); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 5 d. neįvykdytų prievolių duomenų išrašas (b. l. 11-13).

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartis iškelti bankroto bylą (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19-21); VMI viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 22-24); Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. d. nutartis pradėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Z. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagal VMI pareiškimą (b. l. 30-31).

Bendrovės vadovas Z. N. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos visiškai nevykdė. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesų inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad tokia atsakovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą juridinio asmens nemokumo būseną, todėl Klaipėdos apygardos teismas sprendė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovei keltina bankroto byla. Tai reiškia, jog Klaipėdos apygardos teismas vertino VMI pateiktus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 ir vėlesnių metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, todėl vertinti Bendrovės turtinę padėtį pagal Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis nėra galimybės, Bendrovėje veikla nevykdoma (apdraustųjų asmenų nėra), Bendrovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, Bendrovė turi pradelstų nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovė geranoriškai su mokesčių administratoriumi, teismu nebendradarbiauja, antstolio ir VMI išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs. Bendrovė bankroto bylos iškėlimo nutarties neskundė, todėl Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra galiojanti bei privaloma kitiems teismams.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Minėto įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Norint patraukti įmonės vadovą ar savininką administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės vadovas Z. N., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios JANI 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nevykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tuo Z. N. pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas. Byloje nenustatyta Z. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Z. N. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Z. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti Z. N., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos numerį A6.-283-1010/2022, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.