Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovei DNSB „Trinytis“ pirmininkei S. S., atstovui advokato padėjėjui Eduardui Puškoriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijos „Trinytis“ pirmininkei S. S. dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo dalies nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė V. T. ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad bendrijos nariai turi teisę pareikšti nuomonę dėl visų darbotvarkės klausimų, taip pat ir raštu. Jie turi žinoti apie priimtus ir jiems privalomus susirinkimo sprendimus, todėl atsakovė privalėjo susirinkimo darbotvarkėje nurodyti klausimus, apie kuriuos nebuvo paskelbta iš anksto. Atsižvelgiant į tai, visuotinio susirinkimo priimti nutarimai yra nepagrįsti. Negalima situacija, kad „einamieji klausimai“ neturėtų savo pavadinimo ir turinio, todėl susirinkimo darbotvarkė buvo netiksli, svarbūs klausimai paslėpti po kitais klausimais. Ieškovė patvirtino ir tai, kad apie visų trijų susirinkimų paskelbimą jai buvo žinoma, ar yra kitų darbotvarkėje nurodytų klausimų, ji nesidomėjo. Dėl tinkamo atsakovo ieškovė paaiškino, kad ieškinys pareikštas bendrijos pirmininkei, kadangi pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymą būtent bendrijos pirmininkas šaukia susirinkimą, tuo atveju, jeigu bendrijos pirmininkas nenurodė tam tikrų klausimų darbotvarkėje, jis ir atsako, kaip susirinkimo organizatorius, todėl, kol S. S. yra bendrijos pirmininkė, tai buvo jos atsakomybė ir pareiga pranešti apie visus susirinkimo darbotvarkės klausimus. Ieškovė prašo nagrinėti ieškinį, pareikštą pirmininkei S. S., o ne bendrijai, keisti atsakovą nesutinka.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė DNSB „Trinytis“ pirmininkė S. S. paaiškino, kad ataskaitos dar 2020 m. kovo 12 d. buvo išdalintos gyventojams, tačiau ieškovė nei dėl vieno klausimo jokia forma nesikreipė ir patikslinančių klausimų neuždavė, tik 2020 m. spalio 15 d., t. y. po 7 mėnesių, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pažymėjo, kad ataskaita tvirtinama visa apimtimi, o ne atskirais punktais. Susirinkimo darbotvarkę sudarė atsakovė, klausimai gyventojams buvo išsiųsti elektroniniu paštu, į klausimus gyventojams buvo atsakyta, taip pat ir elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad ieškovė susirinkimuose nedalyvauja. Ginčijamo susirinkimo metu iš 30 bendrijos narių dalyvavo 17, ir visi balsavo vienbalsiai „už“, susirinkime dalyvavę gyventojai su visais klausimais susipažino, uždavė papildomus klausimus ir pritarė jiems. Atsakovė teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus ir dėl to, kad ginčijamo susirinkimo metu buvo abejonių dėl jos perrinkimo pirmininke. Kadangi susirinkimo nariai ją išrinko, tai buvo sprendžiami ir kiti klausimai, kurie iškilo susirinkimo metu, todėl ir nebuvo nurodyti darbotvarkėje. Sprendimas dėl teisinių paslaugų nebuvo priimtas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Eduardas Puškorius prašė ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, taikyti ieškinio senatį. Papildomai nurodė, kad susirinkimo protokolas skelbimų lentoje buvo iškabintas 2020 m. liepos 7 d. Ieškovei teismas du kartus išaiškino teisę keisti atsakovą, ieškinio reikalavimai pareikšti pirmininkei, kaip fiziniam asmeniui, tačiau pirmininkė jokių sprendimų, kurie priskirti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai, nepriėmė. Atstovo nuomone, byloje nėra reikalavimo nei esamam atsakovui, nei galimam atsakovui, kadangi ieškovė ginčija tik tam tikrus 2020 m. liepos 2 d. susirinkimo punktus, o ne priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

7. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad DNSB „Trinytis“ įsteigta, siekiant įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Įstatai patvirtinti 2013 m. vasario 27, Įstatų 7 punktas). Bendrijos įstatų 39 punkte nurodyta, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus: bendrijos valdybą; Bendrijos pirmininkas kartu yra ir Bendrijos valdybos pirmininkas (įstatų 39.1., 39.2. punktai). 2020 m. liepos 2 d. įvyko pakartotinis Bendrijos narių visuotinis ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas, kuriame dalyvavo 17 bendrijos narių (bendrijoje yra 31 narys). Minėto susirinkimo darbotvarkę sudarė 7 klausimai.

Dėl ieškinio senaties

8. Atsakovės nuomone, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo kitos dienos, einančios po susirinkimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 3 d. Ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi ji 2020 m. liepos 2 d. susirinkime nedalyvavo, apie susirinkimo metu priimtus sprendimus sužinojo tik 2020 m. liepos 10 d., iš skelbimų lentoje pakabinto susirinkimo protokolo. Kadangi šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra 3 mėn., o paskutinė diena pateikti ieškinį 2020 m. spalio 10 d. buvo šeštadienis, todėl ieškovės nuomone, pagal įstatymą šis terminas suėjo 2020 m. spalio 12 d., būtent tą dieną ieškinys teismui ir buvo išsiųstas.

9. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 punktas). Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos (DNSBĮ 11 straipsnio 11 dalis).

10. Nors nagrinėjamu atveju ginčo susirinkimas vyko ir jo metu sprendimai priimti 2020 m. liepos 2 d., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė susirinkime nedalyvavo, todėl apie susirinkimo priimtus sprendimus objektyviai galėjo sužinoti tik tuo metu, kai jie buvo paskelbti, šiuo atveju pakabinti laiptinės skelbimų lentoje. Nors, atsakovės teigimu, susirinkimo protokolas skelbimų lentoje iškabintas buvo 2020 m. liepos 6 d. vakare, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad tik 2020 m. liepos 10 d. ji sužinojo apie ginčijamą sprendimą, priešingų įrodymų byloje nepateikta, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas prasideda būtent ieškovės nurodytą sužinojimo dieną, atitinkamai 3 mėn. terminas pateikti ieškinį baigėsi 2020 m. spalio 12 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, 6 dalis). Kadangi ieškinys paštui įteiktas paskutinę termino dieną, t. y. 2020-10-12, ir teisme gautas 2020 m. spalio 15 d., pagal įstatymą terminas nelaikytinas praleistu (CPK 74 straipsnio 7 dalis).

11. Nors atsakovės atstovo teigimu, lapelis su skelbimo tekstu nelaikytinas oficialiu įrodymu dėl termino pradžios skaičiavimo, kaip tai numatyta įstatyme, tačiau teismas pažymi, kad Bendrijos įstatuose numatyta, kad susirinkimų ir balsavimų raštu protokolai, kiti dokumentai, taip pat visi bendro pobūdžio Bendrijos pranešimai ir skelbimai paskelbiami viešai Bendrijos skelbimo lentose (Įstatų 71.1 punktas), todėl šie atstovo argumentai atmestini. Duomenų, kad apie susirinkimo metu priimtus sprendimus ieškovei tapo žinoma tą pačią dieną, kai vyko susirinkimas, atsakovė nepateikė, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė apie susirinkimo priimtus sprendimus buvo informuota kitu būdu ar tvarka.

Dėl tinkamo atsakovo ir ieškinio reikalavimų

12. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Be to, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

13. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, DNSB „Trinytis“ aukščiausiasis valdymo organas priėmė sprendimą, kurį gali skųsti arba Bendrijos nariai, arba daugiabučiame name esančių patalpų savininkai, arba valdymo organai, kurių teises pažeidžia juridinio asmens dalyvių priimtas sprendimas (DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas), o atsakovu tokio pobūdžio bylose visada trauktinas pats juridinis asmuo, priėmęs atitinkamą sprendimą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovu byloje yra nurodoma bendrijos pirmininkė, kuri yra tik įgaliotas bendrijos atstovas, per kurį juridinis asmuo įgyvendina savo teises ir pareigas. Nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė turėtų būti laikoma atsakinga už bendrijos aukščiausiojo valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo – priimtus sprendimus, ieškiniu siekiama nuginčyti ne bendrijos pirmininko, bet narių susirinkimo priimtus sprendimus ar veiksmus. Byloje pareikštas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakove DNSB pirmininke, t. y. šiuo atveju atsakovė nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas.

14. Tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma panaikinti bendrijos susirinkimo nutarimus, juos panaikinus atsakovei tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, o taip pat ieškinys byloje negalėtų būti tenkinamas, nes jį patenkinus ir panaikinus susirinkimo nutarimus, jis sukeltų teisines pasekmes juridiniam asmeniui (bendrijai), kuris nėra įtrauktas byloje atsakovu.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007). Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovui sutinkant. Teismas akcentavo ir ieškovei išaiškino jos teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Taip pat išaiškino, kad ieškovei tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad bendrijos pirmininkė yra tinkamas atsakovas, nes yra atsakinga už tinkamą susirinkimo organizavimą ir darbotvarkės sudarymą.

16. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad bendrijos susirinkimo priimti sprendimai atsakovei sukėlė tam tikras teises ir pareigas (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, jog ieškovei tenka pareiga pasirinkti ieškinio dalyką ir pagrindą ir įrodyti ginčijamas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad santykiai atsirado tarp ieškovės ir atsakovės, be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė atsakinga už DNSB „Trinytis“ veiksmus. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

17. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu ieškovė kelia klausimą dėl bendrijos pirmininkės asmeninės atsakomybės, ji turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pirmininkės tinkamo ar netinkamo pareigų atlikimo, dėl neteisėtais veiksmais atsiradusios žalos ar kt. Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės (DNSBĮ 20 straipsnis, 27 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. vyko DNSB „Trinytis“ visuotinis narių susirinkimas ir priėmė tam tikrus sprendimus. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo bendrijos narių informavimo 7.1.–7.4. darbotvarkės punktuose nurodytais klausimais, taip pat dėl pritarimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos 1.02 punkto nenumatytų išlaidų skirsnio c) punkto (2 darbotvarkės klausimas). Atsakovė teigia, kad susirinkimas buvo sušauktas laikantis DNSBĮ nuostatų bei bendrijos įstatuose numatytos tvarkos.

19. Nors ieškiniu prašoma panaikinti 2020 m. liepos 2 d. susirinkimo priimtus tam tikrus sprendimus, tačiau išklausius ieškovės paaiškinimų, susipažinus su ieškinio motyvais, nustatyta, kad ieškovė ginčija ne susirinkimo sprendimus, o netinkamą susirinkimo darbotvarkės organizavimą, nes, kaip nurodo ieškovė, bendrijos pirmininkė, paskelbdama susirinkimo darbotvarkę, nenurodė tam tikrų klausimų (įvardijo juos „einamieji klausimai“), o ataskaitoje – teisinių paslaugų pobūdžio. Ieškovės nuomone, buvo pažeista susirinkimo sušaukimo ir jo darbotvarkės paskelbimo tvarka, todėl buvo pažeista ieškovės teisė iš anksto susipažinti su ieškinyje nurodytais klausimais, dėl jų ieškovė pageidavo užduoti papildomus klausimus, siekdama iki galo išsiaiškinti jų pagrįstumą. Todėl teismo posėdžio metu ieškovė prašė šiuos klausimus pripažinti negaliojančiais, perduoti susirinkimui juos nagrinėti ir pakartotinai dėl jų spręsti.

20. DNSB „Trinytis“ įstatai numato visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, aukščiausiasis bendrijos organas yra Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (Įstatų 18 punktas), kurio kompetencijai priskirta spręsti svarbiausius bendrijos veiklos įgyvendinimo klausimus. Taigi bendrijos susirinkimo sprendimas, priimtas pagal įstatymą ir (ar) bendrijos įstatuose nustatytą kompetenciją, yra bendrijos valinis aktas (juridinis faktas), dėl bendrijos veiklos sukuriantis jai ir jos organams ir (ar) nariams tam tikras teises ir pareigas. Toks sprendimas gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Be to, DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta butų savininkų teisė apskųsti visuotinio susirinkimo sprendimus.

21. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju ieškiniu siekiama ne apginti konkrečias bendrijos nario teises ir interesus, bet ginčijamas susirinkimo organizavimas, jo darbotvarkė. Ieškovė ginčija ne pačius susirinkimo sprendimus, kurie ir sukuria materialinį teisinį rezultatą, o darbotvarkės organizavimą ir jos turinį, kuris yra tik informacinio pobūdžio dėl numatomų susirinkime svarstyti klausimų ir jokio materialinio teisinio rezultato nesukuria. Teismas pažymi, kad būtent susirinkimo metu savininkų valia priimti sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalis).

22. Darbotvarke nėra reiškiama susirinkime dalyvavusių bendrijos narių valia, taigi tokio pobūdžio dokumento panaikinimas, nenaikinant paties susirinkimo sprendimų, pats savaime nesukuria jokių teisių ar pareigų bylos šalims, todėl neatitinka sandoriui keliamų kriterijų (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) ir negali būti ginčo objektas, sukeliantis teises ir pareigas kitiems asmenims.

23. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto susirinkimo nutarimo vien formaliais pagrindais ar dėl formalių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1317-173/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė neneigia, kad apie susirinkimų organizavimą ji buvo tinkamai informuota, tačiau apsisprendė juose nedalyvauti. Susipažinusi su darbotvarke, klausimų dėl jos iš anksto nepateikė. Pagal teisinį reglamentavimą, bendrijos narys ir turto savininkas savo valią susirinkime svarstomais klausimais gali pareikšti net keliomis pasirinktinomis formomis ir būdais, tai yra, dalyvaudamas susirinkime, balsuodamas raštu iš anksto ir pasirašytą raštą įteikdamas elektroniniu, paprastu laišku arba tiesiogiai susirinkimo organizatoriui, arba netgi kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų. Reikšdama abejones dėl darbotvarkės organizavo, ieškovė nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl pasirinko pasyvų elgesio variantą, iš anksto jai aktualiais klausimais nesidomėjo, tačiau jau po susirinkimo pradėjo kelti abejones ir aiškintis aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog galimai kiti bendrijos nariai, kurie nedalyvavo susirinkime, dėl tam tikrų klausimų negalėjo užduoti patikslinančių klausimų, pasiaiškinti ir pareikšti savo nuomonės, byloje nepateikta, kaip ir nėra duomenų, kad ieškovei būtų suteikta teisė atstovauti kitų bendrijos narių teisėms ir interesams. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad susirinkime dalyvavę nariai (daugiau nei pusė), balsavo „už“ ir sprendimus priėmė vienbalsiai, todėl, teismo vertinimu, ieškovės turimas balsas nepaveiktų ginčo sprendimų rezultatų.

24. Kaip nurodė DNSB „Trinytis“ atstovas advokato padėjėjas Eduardas Puškorius, dėl ieškovės keliamų klausimų nebeliko bylos nagrinėjimo dalyko, nes pateikti įrodymai, kad laiptinių remonto darbai atlikti, dėl teisinių paslaugų susirinkimo protokolu joks sprendimas nepriimtas, dėl administravimo išlaidų pirmininkė pateikė įrodymus, kad pinigai grąžinti, siekiant išvengti ginčų. Taigi, nepaisant to, kad visuotinis susirinkimas ir priėmė tam tikrus sprendimus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovės, kaip bendrijos narės, teisės buvo pažeistos.

25. Kadangi materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, tai ieškovės nurodyti reikalavimai teismui dėl darbotvarkės ir susirinkimo organizavimo nesukelia ieškovei materialinių teisinių padarinių ir negali būti vertinami kaip savarankiški ieškinio reikalavimai.

26. Kadangi ieškinys (ginčijant visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus) yra pareikštas netinkamam atsakovui, teismas dėl susirinkimo nutarimų teisėtumo iš esmės nepasisako, be to, kaip jau nustatyta, ieškiniu keliami reikalavimai dėl darbotvarkės ginčijimo nėra teisiškai reikšmingi susirinkimo nutarimų teisėtumo prasme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė DNSB „Trinytis“ pirmininkė S. S. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl ieškinį atmetus, bylinėjimosi atlyginimo klausimas valstybės nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys, DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis).

28. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovė prašo teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas apmokėjo DNSB „Trinytis“, kadangi pagal ieškinį atsakovė yra bendrijos pirmininkė, todėl bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškomos iš atsakovės ir grąžintos į bendrijos sąskaitą. Nustatyta, kad atstovavimo sutartis sudaryta tarp kliento DNSB „Trinytis“ ir advokatų kontoros. Sutartį bendrijos vardu pasirašė jos atstovė pirmininkė S. S.

29. Teismui atmetus ieškinį CPK 45 straipsnio 3 dalies pagrindu, nespręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo DNSB „Trinytis“. DNSB „Trinytis“ nagrinėjamu atveju nors ir dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau savarankiški reikalavimai jai nebuvo pareikšti, todėl ji ir neturėjo pareigos gintis nuo ieškinio. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, kurie nustato bylos nagrinėjimo ribas, byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl bendrijos lėšų grąžinimo, todėl teismas dėl bendrijos lėšų naudojimo sprendžiant teisminius ginčus nepasisako.

30. Bylos nagrinėjimo metu, nors DNSB „Trinytis“ jokie reikalavimai nebuvo pareikšti, dalyvavo jos interesams atstovaujantis advokato padėjėjas, be to, ir atstovė bendrijos pirmininkė S. S., prašymų įtraukti į bylą nereiškė, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais, DNSB „Trinytis“ teisės, net ir neįtraukus jos trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo užtikrintos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.