Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, baustas administracine tvarka, teistas 8 kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutraukta, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gyventi jam paskirtoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir paklusti nustatytoms vidaus tvarkos taisyklėms, taip pat mokytis;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas, BK 92 straipsnio pagrindu, atidėtas 3 metams, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 3 dalies 5 punkto pagrindu nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. kasdien, uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti savo gyvenamąją vietą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždrausti be Pataisos inspekcijos žinios pakeisti gyvenamąją vietą;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant mokytis arba dirbti, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą iki 2015 m. gruodžio 1 d.;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir J. V. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos); vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, panaikinusia bausmės vykdymo atidėjimą, bausmes iš dalies sudedant, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2015 m. gruodžio 13 d., apie 4 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio Šaltkalvių g. 12, Vilniuje, kartu su kitais dviem asmenimis iš nugaros užpuolė G. Š., sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į kairįjį žandą, po ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, pareikalavo pinigų, nukentėjusiajam pasakius, kad neturi, iš nukentėjusiajam priklausančio palto išorinės kišenės pagrobė nukentėjusiajam priklausantį sidabrinės spalvos mobiliojo ryšio telefoną Nokia, 10 Eur vertės, 3 buto raktus, 30 Eur bendros vertės, vieną raktą su pulteliu nuo automobilio Opel Zafira, 100 Eur vertės, tokiu būdu, panaudoję fizinį smurtą ir taip atėmę nukentėjusiajam G. Š. galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam G. Š. priklausantį 140 Eur vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertino blogai. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio nelabai pamena. Paaiškino, jog tąnakt ėjo iš vakarėlio, vykusio Naujininkuose, kuriame vartojo alkoholį, į namus. Gyveno (duomenys neskelbtini), pas tėvus. Du draugai, kiek pamena, Darius ir Dainius, pavardžių neatsimena, norėjo jį palydėti, tad ėjo kartu. Su šiais draugais jau nebendrauja, kur jie gyvena, nežino, o susipažino tik vakarėlyje, todėl tikslesnių duomenų nežino. Kas atsitiko einant, neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu prisiminė, nes po įvykio jį pagavo iš karto. Tąkart jo draugai priėjo asmeniui iš nugaros, jis taip pat buvo kartu, sudavė iš už nugaros ranka ar kumščiu tam asmeniui smūgį į galvos sritį, tiksliau į veidą, nukentėjusysis nukrito. Dainius ar Darius pasakė jam duoti pinigus, žmogus pasakė, kad neturi, tada Darius ištraukė nukentėjusiojo telefoną ir perdavė jam, t. y. kaltinamajam. Pažymėjo, kad telefoną jis nukentėjusiajam grąžino, o apie iš nukentėjusiojo dingusius raktus nieko nežino, jis jų neėmė. Be to, žino, kad policija nukentėjusiajam atidavė raktus, kai rado prie automobilio. Nurodė, kad telefoną būtų gražinęs, jį paėmė, kad telefono nepasiimtų jo draugai. Nurodė, kad suprato, jog dalyvauja nusikaltime. Pažymėjo, kad kiti nori išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl kalba kitaip nei jis, o jis ir savo kaltę pripažįsta, ir ieškinį sutinka po truputį atlyginti, ir turi tam galimybę – šiuo metu yra Pravieniškių pataisos namuose, atlikęs du metus jam paskirtos bausmės, turi įgijęs specialybę, mokosi ir dirba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. V. duoti parodymai. Jis nurodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 24 val., buvo vakarėlyje pas draugę Agnetą. Šventė apie pusantros valandos. Tuomet jam paskambino motina ir liepė pareiti. Pokalbį išgirdę keli draugai pasiūlė palydėti. Jis juos pažįsta tik iš matymo, susipažino vakarėlyje, vardai buvo Dainius ir Darius. Einant pamatė žmogų, kuris buvo prie daugiabučio laiptinės. Kartu buvę vaikinai buvo girti ir pradėjo šokinėti. Jie nukentėjusiajam iš nugaros sudavė vieną smūgį, ir šiam nukritus, jie išsilakstė. Jis prieš tai pavogė iškritusį vyriškio telefoną. Kai pamatė, kad atvyksta policija, jis iš karto telefoną atidavė vyriškiui. Dar buvo raktai, kurių jis neėmė, bet matė, kad policijos pareigūnai juos atnešė vyriškiui. L. S. ir A. J. pažįsta, bet tą vakarą su jais nebuvo kartu, taip pat nebuvo ir kai buvo daromas nusikaltimas; jų išvis nebuvo sutikęs, o pamatė, kai „paėmė“ policija. Po nusikaltimo Dainius ir Darius kažkur nubėgo. Papildomai paaiškino, kad kaltę pripažįsta, daugiau prie to, ką buvo paaiškinęs, pridėti neturi ką (t. 1, b. l. 120, 138-139).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. nurodė, kad įvykio metu ėjo iš Pabarės g., Vilniuje, kur gyvena jo giminaičiai; buvo neblaivus. Kai priėjo prie laiptinės Šaltkalvių g. 12, Vilniuje, jį užpuolė iš nugaros – gavo vieną smūgį į kairį žandą. Jis nukrito ant žemės. Jį užpuolė trys jaunuoliai. Jis jaunuolių neįsidėmėjo, nes buvo užsidengęs galvą rankomis, kadangi galvojo, kad jaunuoliai gali jį spardyti. Jaunuoliai rusų kalba prašė pinigų, ir jis pasakė, kad jeigu ras, gali imti. Šie ieškojo jo drabužių kišenėse. Iš kišenės paėmė seną mobilaus ryšio sidabrinės spalvos telefoną Nokia, 10 Eur vertės, 4 raktus nuo namų ir automobilio raktus. Vėliau name policijos pareigūnai rado ir atidavė raktus nuo buto. Dėl vagystės patyrė 140 Eur nuostolį. Prie laiptinės buvo sulaikytas vaikinas, pas kurį rado nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Vaikinų neatpažintų, jie ėjo paskui jį nuo „Maxima“ parduotuvės. Dėl suduoto smūgio ištino žandas. Papildomai apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad buvo neblaivus ir 2015 m. gruodžio 13 d., apie 4 val., ėjo iš Pabarės g., Vilniuje. Naujininkuose, netoli parduotuvės „Maxima“, pastebėjo iš paskos einančius tris jaunuolis. Nieko blogo neįtarė, tačiau sunerimo ir toliau eidamas link namų, Šaltkalvių g. 12, Vilniuje, jau prie to namo pastebėjo ir toliau iš paskos einančius tris jaunuolius. Jaunuolių veido bruožų nematė, kaip atrodė, apibūdinti negali, nes neprisiminė. Stovint prie laiptinės durų, netikėtai pajuto vieną smūgį į veido kairį žandą, nemano, kad smūgis buvo suduotas kumščiu, kadangi ant kairio skruosto liko lygių kraštų ryški žymė, galimai nuo „kastelto“, nes smūgis buvo stipresnis negu nuo kumščio. Jo nuomone, smūgis buvo suduotas kaire ranka. Nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės ir uždengė galvą rankomis. Vienas iš jaunuolių apieškojo visas jo kišenes ir iš palto išorinės kairės kišenės ištraukė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia, raktų ryšulį ištraukė iš kitos palto kišenės, ten buvo raktai nuo namų ir nuo jam priklausančio automobilio Opel Zafira. Pavogę iš jo raktus ir mobiliojo ryšio telefoną Nokia, trys jaunuoliai pasišalino. Jis atsikėlė ir nuėjo į šalimai esančią kebabinę, šalia Naujininkų troleibuso žiedo, kuri dirba visą parą, ir pranešė apie įvykį policijai. Atvykus policijos pareigūnams, nuvyko prie Šaltkalvių g. 12 ir policijos pareigūnas ant pašto dėžučių rado jo raktų ryšulį, kurį grąžino. Apžiūrėjęs raktų ryšulį suprato, kad trūksta raktų nuo jam priklausančio automobilio. 2015 m. balandžio 14 d., apie 11 val., išėjęs į gatvę ir priėjęs prie savo automobilio pamatė ant automobilio priekinio stiklo automobilio raktus. Jokių jaunuolių šalia jo automobilio nebuvo, kada jie galėjo padėti raktus, nežino. Trūko vieno jų aukšto įėjimo rakto. Civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje reikš (t. 1, b. l. 23, 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 22 val., kartu su draugais L. S., A. J., A. M., J. V. ir Vitalijumi (pavardės nežino), susitiko prie parduotuvės Maxima, Šaltkalvių g. 2, Vilniuje. Vaikštinėjo, nuėjo pėstute į miesto centrą, paskui nakties metu pėstute grįžo. Vaikinų vardais Dainius arba Darius kartu su jais nebuvo. Visi kartu grįžo į Naujininkų rajoną, Šaltkalvių gatvę, ir L. S. kartu su A. J., pravarde Kentas, išsiskyrė su jais, nueidami į namo (berods Nr. 12), esančio Šaltkalvių g., Vilniuje, laiptinę. Prieš išsiskiriant, kažkas iš vaikinų kompanijos, kas – tiksliai pasakyti negali, pamatęs einantį vyrą, pasiūlė eiti paskui šį. Tuomet A. M., J. V. ir Vitalijus nuėjo paskui tą vyrą, o jis su L. S. bei A. J. nuėjo į laiptinę tiesiog pasėdėti. Kas konkrečiai vyko su tuo vyru, nematė, kadangi buvo laiptinėje su draugais. Jis ilgai su jais neužsibuvo, buvo padavęs L. S. savo telefoną, kad tas galėtų naršyti Facebook puslapyje, ir telefoną užmiršo pasiimti. Jis išėjo iš laiptinės namo, o L. S. ir A. J. pasiliko laiptinėje. Po kelių dienų sužinojo, kad J. V., L. S. ir A. J. sulaikė. Kai L. S. paleido, iš jo sužinojo, kad J. V. sumušė vyrą, iš kurio pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Kas konkrečiai mušė tą žmogų, nematė, bet žino iš L. S. pasakojimo, kad vogtą mobiliojo ryšio telefoną rado pas J. V. (t. 1, b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d., apie 4 val., buvo kartu su pažįstamais A. J., J. V., L. S. ir R. M.. Jis prisiminė, kad J. V. prie Šaltkalvių g. 12, namo, Vilniuje, pribėgo prie einančio neblaivaus vyro. Julius sudavė ne daugiau 2 kartų kumščiu tam vyrui iš nugaros pusės į nugarą. Kaip ir kas ištraukė telefoną, nematė. Ar jis mušė, ar dar kažkas, nurodyti negali, nes neatsiminė. Jis prie to vyro nelindo, nemušė, tik kartu su visais vaikinais užbėgo už Šaltkalvių g. 12 namo ir Julius jiems parodė mobiliojo ryšio telefoną Nokia, sidabrinės spalvos, bei raktus. Jis suprato, kad Julius tuos daiktus pavogė, bet kada, nematė. Jie išsilakstė į visas puses, nes pamatė atvykstančius pareigūnus ir matė, kaip sulaikė J. V. (t. 1, b. l. 55, 108-109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 20 val., susitiko su A. J., kuris atėjo pas jį namo Naujininkuose, Šaltkalvių g. 66, Vilniuje. Prie parduotuvės „Maxima“ sutiko R. M., J. V., Vitaliką, A. M.. Visą naktį vaikščiojo. Apie 4 val visi ėjo prie „Maxima“. J. V., Vitalikas ir A. M. pamatė senį ir pasakė „einam primušti“. Kas taip pasakė, nežino. Dėl ko norėjo primušti, nežino. Jis pasakė Juliukui ir A. J., kad nelįstų į kriminalus. J. V. ignoravo, o A. J. ir R. M. nuėjo su juo link Šaltkalvių g. 66 namo. Trys likę vaikinai nusivijo tą vyriškį. Jie nuėjo į namą, kur yra užvažiavimas invalidams. Jis name buvo Facebooke, lošė kortomis. Pabuvo laiptinėje apie 30-40 min., ir atvažiavo policija. Rūtenis pabėgo iš pirmo aukšto. Kad Artūro, kuriam buvo lygtinumas nepalikti, jie nuėjo į trečią aukštą, pasislėpė už durų. Ten juos rado pareigūnai. Pareigūnų automobilyje jis pamatė Julių ir nukentėjusį. Jis, Artūras ir Rūtenis to nusikaltimo nedarė (t. 1, b. l. 58, 74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 21 val., susitiko su L. S. prie Šaltkalvių g. 66, Vilniuje, namo. Vėliau susitiko su R. M., Vitaliku, A. M. ir J. V.. Vaikščiojo visą naktį, buvo prie parduotuvės Dzūkų g. Einant nuo parduotuvės pamatė tą vyriškį. Vyriškis ėjo vinguriuodamas, buvo girtas. J. V., Vitalikas ir A. M. nutarė apvogti tą vyriškį. Kas pasiūlė, nežino. Jie sakė, kad eis sumuš tą vyriškį ir apvogs, manė, kad vyriškis turi pinigų. Šie siūlė ir jiems, bet jie atsisakė. Jis, Liutauras ir Rūtenis nuėjo link Šaltkalvių g. 66 namo. Kiti nuėjo paskui tą vyrą. Jie prasuko pro mokyklą ir nuėjo į namą Šaltkalvių g. 12. Ten ėjo, nes kiekvieną dieną jie prie tos laiptinės susitinka. Po 10-15 minučių jam paskambino Julius ir paklausė, kur jie. Pasakius, į laiptinę atėjo J. V., Vitalikas ir A. M.. Šie atėję pasakė, kad užpuolė vyriškį ir pavogė telefoną, raktus, ir viskas. Praėjus apie 40 minučių atvažiavo patrulis. Vitalikas su A. M. ir Rūtenis nubėgo per pirmą aukštą į kitą laiptinę, jis su Liutauru pakilo į trečią aukštą ir pasislėpė už durų. Julius nuėjo į lauką. Jis matė, kad telefonas buvo pas Julių, lyg viskas buvo pas Julių. Juos surado pareigūnas už durų. Jie slėpėsi, nes bijojo, kad gali išvežti, nes vaikšto naktimis. Jis nusikaltimo nedarė, niekur nedirba išlaiko mama (t. 1, b. l. 62-63, 87).

2015 m. gruodžio 13 d. Anton Bylinskij tarnybiniame pranešime dėl plėšimo Šaltkalvių g. užfiksuotos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 1).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2015 m. gruodžio 13 d., 4.35 val. gautas pranešimas, kad prie pranešėjo priėjo žmogus, kuris paprašė iškviesti policiją, nes jis buvo sumuštas, žmogus laukia prie kebabinės, Naujininkuose, Dariaus ir Girėno g. 14, Vilniuje; iš nukentėjusiojo buvo pavogtas telefonas, sulaikyti trys įtariamieji (t. 1, b. l. 11-12).

2015 m. gruodžio 13 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokoluose matyti, kad buvo rasta dalis iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų, jie apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 14-16, 28, 36-39).

2015 m. gruodžio 13 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo G. Š. apžiūra (t. 1, b. l. 25-27).

Iš 2018 m. vasario 22 d. telefonogramos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiuoju G. Š., kuris nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį, kurį sudaro išlaidos, patirtos praradus telefoną, buto raktus bei automobilio pultelį, taip pat vaistams išleistos išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą, o sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Be to, šioje byloje svarbu pažymėti, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, o esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-689/2018, 2K-307-648/2016, 2K-70-976/2016).

Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo J. V. paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiojo G. Š. bei liudytojų R. M., A. M., L. S., A. J. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rašytinių bylos įrodymų (t. y. bendrojo pagalbos centro išrašo, tarnybinio pranešimo, asmens bei daiktų apžiūros protokolų duomenų), kurie patvirtina bei papildo vienas kitą, visumos nustatyta, kad kaltinamajam J. V. kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais dar dviem asmenimis einant namo iš vakarėlio Naujininkų mikrorajone, pamačius nukentėjusįjį G. Š., kilo mintis jį užpulti, dėl ko kaltinamasis bei dar du nenustatyti asmenys ėjo paskui nukentėjusįjį iki jis priėjo Šaltkalvių g. 12, Vilniuje, esančio namo laiptinę. Tuomet, veikiant bendrai, t. y. trise: kaltinamajam ir dar dviem asmenims, nukentėjusiajam buvo iš nugaros tyčia suduotas vienas smūgis į kairįjį žandą, po ko pastarajam nukritus ant žemės, buvo pareikalauta pinigų ir iš nukentėjusiajam priklausančio palto išorinės kišenės buvo pagrobti jam priklausantys daiktai: sidabrinės spalvos mobiliojo ryšio telefonas Nokia, 10 Eur vertės (grąžintas nukentėjusiajam), 3 buto raktai, 30 Eur bendros vertės (du raktai grąžinti nukentėjusiajam, vienas - negrąžintas), bei raktas su pulteliu nuo automobilio Opel Zafira, 100 Eur vertės (grąžintas nukentėjusiajam).

Nors kaltinamasis teigė, kad ne jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, vis dėl to kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog jis buvo įvykio vietoje, stovėjo šalia, matė kitų asmenų veiksmus prieš nukentėjusįjį, jų nesustabdė. Priešingai, kaltinamasis paėmė bei su savimi laikė iš nukentėjusiojo pagrobtą jo mobiliojo ryšio telefoną, kurį pas jį matė ir liudytojais apklausti asmenys, bei kuris buvo pareigūnų rastas pas kaltinamąjį. Iš šių kaltinamojo veiksmų bei jo paaiškinimų teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. V. konkliudentiniais veiksmais pritarė kitų dviejų asmenų veiksmams, suprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje bei norėjo tokių pasekmių. Nors kaltinamasis teigia, jog nukentėjusiojo telefoną jis pasiėmė tam, kad paskui jį grąžintų, pastebėtina, jog kaltinamasis nepažinojo nukentėjusiojo, nežinojo jo vardo, pavardės, gyvenamosios ar kitos buvimo vietos, todėl neaišku, kokiu būdu jis būtų įgyvendinęs savo deklaruojamus tikslus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. V., tiesiogine neapibrėžta tyčia veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir tokiu būdu atėmę jam galimybę priešintis, pagrobė G. Š. priklausantį 140 Eur vertės turtą. Kaltinamojo veikos kvalifikavimas, kaip minėta aukščiau, nepriklauso nuo to, kada – prieš fizinio smurto panaudojimą ar smurto metu kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą. Be to, net ir tokiu atveju, jeigu dėl konkrečių veiksmų iš anksto kaltinamasis ir kartu veikę kiti du nenustatyti asmenys nebuvo susitarę, visi jie savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams bei bendrai tęsė savo nusikalstamą veiką, nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas iš jų. Taigi kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį, kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (daiktai ir pinigai pagrobti, panaudojus fizinį smurtą, smurtiniais veiksmais, veikiant trims asmenims, suduodant smūgį į veidą, jis suprato), taip pat į kaltinamojo veiksmus bei vaidmenį, vykdant šią nusikalstamą veiką, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, savo elgesį vertina kritiškai (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, šiuo metu teistas net 8 kartus, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 186-191), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 6 kartus, taip pat jau buvo teistas tiek už analogišką nusikalstamą veiką, tiek ir už kitus nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, panaikinus taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 1-185).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų teistumus, gyvenimo būdą, anksčiau skirtas bausmes), darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis J. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam J. V. paskirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenimis, kaltinamasis J. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 13 d., 4.35 val. (t. 1, b. l. 112). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonės – suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 13 d., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi buvo pratęsta 1 mėnesiui (t. 1, b. l. 121-130), kaltinamasis paleistas į laisvę 2016 m. vasario 12 d. (t. 1, b. l. 130). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, suėmime nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. vasario 12 d. išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, ir kaltinamajam J. V. paskirtina galutinė – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikotarpis, įskaitytas pagal šį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį, taip pat bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį.

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, panaikintina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 1, b. l. 131-132).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. Š. pareiškė 5 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (už raktą) ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34-35).

Reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusysis grindžia aplinkybėmis dėl nusikaltimo metu pagrobto rakto. Vertinant pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pažymėtina, kad aplinkybes dėl pagrobto ir negrąžinto vieno rakto nukentėjusysis G. Š. nuosekliai nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis G. Š. patyrė 5 Eur turtinės žalos, kurios dydžio, be kita ko, kaltinamasis neginčijo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykdyto plėšimo metu nukentėjusiajam G. Š. buvo suduotas smūgis į galvą, jam buvo ištinęs žandas, nukentėjusysis dėl to gėrė vaistus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį (pataisos namuose, kaip pats teigia, dirba, mokosi), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams plėšimo metu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo G. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. V. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti suėmime nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (imtinai) išbūtą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme ir J. V. paskirti galutinę 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį bei bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį, taip pat šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytą suėmime išbūtą laiką.

Panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos J. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patenkinti G. Š. civilinį ieškinį ir priteisti iš J. V. G. Š. 5 Eur (penkis eurus) turtinės žalos ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam – per 20 dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.