Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-229/84 R. P. buvo nuteistas pagal tuo metu galiojančio BK (1961 m. BK redakcija) 225 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 25¹ (1961 m. BK redakcija) straipsniu lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės privalomai įtraukiant į darbą paskirtos bausmės laikui.

Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose 2025 m. gegužės 5 d. gautas R. P. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, dėl kurios Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, minėtą veiklą perkvalifikuojant į šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio redakciją. Savo prašymą R. P. motyvuoja tuo, kad minėtas nuosprendis jau seniai įsiteisėjęs, bausmę jis yra atlikęs, o teistumas seniai išnykęs, tačiau dėl šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnyje numatytų apribojimų jam nėra išduodamas teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas). Jis nuo 2017 m. mokykloje dirba kiemsargiu, yra ne kartą skatintas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

Teismas nustatė, kad R. P. buvo teistas 1984 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, bausmę atliko. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad naujų teistumų po to, kai atliko bausmę, nebuvo, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, R. P. teistumas išnyko ir jis laikomas neteistu.

2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). R. P. prašyme nurodoma, kad Teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas) reikalaujamas ir pagal jo vykdomą veiklą – dirbant kiemsargiu mokykloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pagal teismų praktiką teismas turi pareigą vykdyti ne formalų, bet tikrą teisingumą, todėl įvertinus susiklosčiusias specifines ir išskirtines aplinkybes, net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo. Priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija, kai asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 1S-59-627/2025). Taigi nepaisant to, kad R. P. teistumas yra išnykęs, teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti veikų perkvalifikavimo klausimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

R. P. buvo nuteistas Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-229/84 už tai, kad R. P. ir kiti asmenys, 1984 m. rugpjūčio 3 d., apie 19 val., būdami girti, (duomenys neskelbtini) tyčia iš chuliganiškų paskatų šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir aiškiai rodydami visuomenės negerbimą su ypatingu įžūlumu įvykdė chuliganiškus veiksmus, t. y. R. P. be jokios priežasties sudavė prie alaus kiosko J. T. smūgį į veidą, o pastarajam pradėjus bėgti, (duomenys neskelbtini) kieme jį pasivijo kiti kartu su R. P. nuteisti asmenys, kurie mušė J. T. rankomis bei parkritusį spardė kojomis, ko pasekoje J. T. buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 225 straipsnio 2 dalyje (piktybinis chuliganizmas (1961 m. BK redakcija). Iš BK 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatos (1961 m. BK redakcija) nustatyta, jog ši R. P. padaryta nusikalstama veika pagal tuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą buvo vertinama kaip sunkus nusikaltimas.

Iš BK 225 straipsnio 2 dalies (1961 m. BK redakcija, 1982-12-29, Nr. X-2767 redakcija) dispozicijos matyti, kad piktybiniu chuliganizmu laikomi veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu, arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui, ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Įvertinus minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, R. P. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – požymius. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatas ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, R. P. prašymas tenkinamas ir nusikalstama veika (sunkus nusikaltimas), dėl kurios jis buvo nuteistas Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-229/84 pagal BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (nesunkus nusikaltimas).

Teismas daro išvadą, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką, R. P. Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nebuvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, todėl minėtas teismo priimtas sprendimas jam netrukdo gauti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).

Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju R. P. teistumas yra išnykęs, todėl bausmės vykdymo klausimas yra nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

R. P. prašymą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (1961 m. BK, 1982-12-29 Nr. X-2767 redakcija, sunkus nusikaltimas), už kurį R. P. nuteistas Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-229/84, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas yra išnykęs.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.