Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriuo atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės R. N., jo gynėjai advokatei D. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Jasiuliškių socialinės globos namų teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo R. N., gimusiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gautas Jasiuliškių socialinės globos namų teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pratęsimo R. N. (toliau – teikimas). Teikime prašoma R. N. pratęsti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Teikime nurodoma, kad R. N. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas ir gydymo tęsimas. Minėtam asmeniui diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma (ligos kodas pagal TLK-AM-10 F20.00), jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis. Liga pasireiškia paranoidine simptomatika, klausos haliucinacijomis, nemiga, nerimu, baime, nuolatiniais kliedesiais net ir nesant ligos paūmėjimo. Ligos eiga nepertraukiama, būklė nuolat blogėja, ryškus asmenybės defektas. Jasiuliškių socialinės globos namuose R. N. gydymas yra tęsiamas. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, minėtam asmeniui reikalinga bendrosios praktikos slaugytojų pagalba vartojant vaistus.

3. Teikime taip pat nurodoma, kad Jasiuliškių socialinės globos namų administracijos nuomone, vadovaujantis gydytojo psichiatro išvadomis bei rekomendacijomis, be priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra galimybės R. N. užtikrinti saugių gyvenimo globos namuose sąlygų. Socialinės globos namų paskirtis užtikrinti kokybiškas, saugias ilgalaikės socialinės globos paslaugas. Nors socialinės globos namuose R. N. užtikrinamas nuolatinis gydymas bei priežiūra, asmuo nesuvokia nuolatinio vaistų vartojimo būtinybės, nesilaiko gyventojų vidaus tvarkos taisyklių, vartoja alkoholį, karantino ir ekstremalios situacijos metu savavališkai pasišalina iš globos namų. Dėl šios priežasties asmens sveikatos būklė tampa nepastovi, jo socialinis pavojingumas nemažėja.

4. Teikimą pateikusių Socialinės globos namų atstovas V. P. teismo posėdyje palaikė pateiktą teikimą. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. R. N. užsipuolė socialinę darbuotoją, po to jis buvo kelių darbuotojų sudrausmintas, apsiramino ir nuėjo į kambarį. R. dažnai išgėrinėja, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių. Dėl savo ligos, nesuprasdamas ką daro, dingsta iš globos namų, nuolatos pažeidinėja rūkymo ir vidaus tvarkos taisykles. Darbuotojai ne visada yra saugūs, dėl to prašo, kad ambulatorinio stebėjimo priežiūra būtų pratęsta, o jei kas nutiktų, kad galėtų bet kada patalpinti R. N. į gydymo įstaigą. Atsakydamas į teisėjo klausimą paaiškino, kad šiandien prašo pratęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

5. Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad surinkta medžiaga patvirtina, kad R. N. serga psichine liga, jam priežiūra yra būtina, jis ne visada laikosi tvarkos, pats R. N. neprieštarauja dėl pratęsimo, todėl mano yra tikslinga ir pačio R. naudai pratęsti priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

7. R. N. gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad reikia įvertinti asmens psichinę sveikatą ir socialinį asmens pavojingumą. Bylos duomenys patvirtina, kad R. diagnozuota psichikos liga, kurią būtina gydyti, kontroliuoti, ir vartoti vaistus. Tą patvirtina medicinos dokumentai ir gydytojas specialistas paaiškino, kad R. liga sunkiai pasiduoda gydymui ir progresuoja. Vertinant asmens socialinį pavojingumą, galima remtis specialisto išvada, kad nutraukus gydymą, asmens socialinis pavojingumas gali padidėti. Pats R. N. sutinka vartoti vaistus ir, kad būtų pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgiant į visumą byloje esančių dokumentų, į asmens nuomonę, neprieštarauja, kad teikimas būtų patenkintas.

8. Specialistas, gydytojas psichiatras J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. daug metų serga proto liga, ši liga sunkiai pasiduoda gydymui, būklė blogėja ir eina iki defekto stadijos. Dažni ligos paūmėjimai, reikalaujantys stacionarinio gydymo. Ligos eigoje būklė nuolatos blogėja. Jam reikalingas pastovus ambulatorinis arba stacionarinis gydymas, dėl to pasiekiamos trumpalaikės remisijos. Nepaisant taikomo gydymo, dažnai atsiranda ligos paūmėjimai, dėl ko reikalingas stacionarinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje. Jis savo gydymu nesuinteresuotas, dažnai pažeidinėja režimą, vartoja alkoholinius gėrimus. Jei nutrauktų gydymą ir pacientas nustotų vartoti vaistus, išsivystytų psichozės, liga dar toliau blogėtų, todėl sutinka ir prašo, kad būtų pratęstas priverstinis ambulatorinis gydymas, atsižvelgiant į ligonio interesus, kadangi jis nesuinteresuotas savo gydymu.

9. Į bylą pateikta psichiatro J. G. 2020 m. lapkričio 3 d. išvada – medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, kurioje nurodoma, kad ligonis daug metų serga proto liga, ligos eiga nepertraukiama, greitai progresavo, vystėsi defektas. Savo būklei nekritiškas, ligoniui dažnai reikalingas stacionarinis gydymas. Remisijos nepilnavertės, trumpos, ambulatoriškai skiriami vaistai, kontroliuojama slaugytojų, pats ligonis nesuinteresuotas gydymu, vengia gydymo. Dažnai išsivysto psichozės, paskutinis stac. gydymas stacionare 2019.08.08-2019.09.23. Ligoniui teismo sprendimu skirtas priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas. Kadangi ligonis susirgimui nekritiškas, gydymu nesuinteresuotas, ginant ligonio interesus reikalinga pratęsti priverstinį stebėjimą ir gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kaip nurodoma apeliacinės instancijos teismų praktikoje, šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.2 p.). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.3 p.).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2004 m. liepos 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje R. N., kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamam asmeniui, kuris baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2005 m. gruodžio 14 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. N. buvimas psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į kitą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, t. y. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o vėliau, 2010 m. rugsėjo 1 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2012 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi minėtam asmeniui taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vėl buvo pakeistas į kitą griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2014 m. liepos 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje vėl buvo pakeistas į kitą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kurios taikymas 2016 m. birželio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, o vėliau ir 2017 m. kovo 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi bei 2018 m. gegužės 21 d. ir 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimis, buvo pratęstas (b. l. 8-10). R. N. turi psichikos negalią, jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis. R. N. diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma (ligos kodas pagal TLK-AM-10 F20.00). Jasiuliškių socialinės globos namuose R. N. gydymas yra tęsiamas. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, minėtam asmeniui reikalinga bendrosios praktikos slaugytojų pagalba vartojant vaistus (b. l. 1).

12. Priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis R. N. buvo skirtas po to, kai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Asmuo priverstinai buvo gydytas nuo 2004 metų. Gydytojo psichiatro išvadoje nurodyta, jog R. N. savo būklei nekritiškas, ligoniui dažnai reikalingas stacionarinis gydymas. Remisijos nepilnavertės, trumpos, ambulatoriškai skiriami vaistai, kontroliuojama slaugytojų, pats ligonis nesuinteresuotas gydymu, vengia gydymo. Dažnai išsivysto psichozės, paskutinis stac. gydymas stacionare 2019.08.08-2019.09.23. Jasiuliškių socialinės globos namų administracijos nuomone, vadovaujantis gydytojo psichiatro išvadomis ir rekomendacijomis, be priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra galimybės R. N. užtikrinti saugių gyvenimo globos namuose sąlygų.

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi teikimą teikusių Jasiuliškio socialinės globos namų pareiškimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės R. N. – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo ir gydymo tęsimo, patenkintas.

14. Iš Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro pateikto 2020 m. lapkričio 3 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo apie R. N. sveikatos būklę, matyti, kad R. N. diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma (ligos kodas pagal TLK-AM-10 F20.00). Nurodoma, kad ligonis daug metų serga proto liga, ligos eiga nepertraukiama, greitai progresavo, vystėsi defektas. Savo būklei nekritiškas, ligoniui dažnai reikalingas stacionarinis gydymas. Remisijos nepilnavertės, trumpos, ambulatoriškai skiriami vaistai, kontroliuojama slaugytojų, pats ligonis nesuinteresuotas gydymu, vengia gydymo. Dažnai išsivysto psichozės, paskutinis stacionarinis gydymas stacionare 2019.08.08-2019.09.23. Ligoniui teismo sprendimu skirtas priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas. Kadangi ligonis susirgimui nekritiškas, gydymu nesuinteresuotas, ginant ligonio interesus reikalinga pratęsti priverstinį stebėjimą ir gydymą. Atsižvelgiant į pateiktą išvadą, teismas konstatuoja, kad R. N. sveikatos būklė nepasikeitė, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas tęstinas.

15. Esant tokioms aplinkybėms R. N. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės –ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Pratęsti R. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.