- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-596-368/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- R. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3774-1004/2016, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. M. skundu kreipėsi į antstolę V. Š., prašydama nenukreipti išieškojimą į gaunamą netekto darbingumo pensiją, kurios dydis neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio ir kuri yra būtina esminių, gyvybiškai svarbių jos nepilnamečio vaiko ir jos pačios poreikių patenkinimui. Nurodė, kad gauna 112,43 Eur netekto darbingumo pensiją, iš kurios yra atskaitoma pagal vykdomąjį raštą, jai išmokama suma – 67,45 Eur. Be to, jai dar mokama 25,50 Eur socialinė pašalpa (1–2 b. l.).
Antstolė V. Š. 2016-03-23 Patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, patvarkymą, pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą perdavė teismui (6–9 b. l.). Nurodė, kad išsiuntusi patvarkymą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, nepažeidė jokių teisės normų, priešingai, atliko viską, kas yra nustatyta pagal įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos R. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (16–19 b. l.). Teismas nurodė, kad sisteminė CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. analizė suteikia pagrindo išvadai, kad CPK 668 str. 1 d. nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. Tai reiškia, kad atmestinas pareiškėjos argumentas, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, negalima. Ši nuostata netaikoma, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas ir iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaityti 20 procentų dalį, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. CPK 663 str. suteikia galimybę antstoliui išieškoti pinigų sumą iš pensijos, CPK 736 str. 1 d. 2 p. nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Antstolės nurašytos sumos neviršija 20 procentų pareiškėjos gaunamos pensijos dydžio, todėl antstolė vykdymo procese veikė tik pagal jai suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą – neleisti vykdyti išieškojimo iš vienintelių pajamų, grąžinti neteisėtai išskaitytas lėšas iš netekto darbingumo pensijos po 2016-03-14 skundo pateikimo (23–31 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad CPK 668 str. 1 dalies nuostata, draudžianti nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, neva yra netaikoma, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas, iš kurių vykdomas išskaitymas pagal CPK 663 str. 2 dalį ir 736 straipsnį. Tokia išvada iš esmės teismas teigia, neva išieškojimą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų reglamentuojančios CPK normos paneigia CPK 668 str. 1 dalyje įtvirtintą draudimą nukreipti išieškojimą į vieninteles pragyvenimui būtinas lėšas, neviršijančias MMA. Tačiau toks aiškinimas reikštų, kad viena iš nurodytų normų negalioja, t.y. įstatymas pats save paneigia, o tokia situacija negalima.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti pareiškėjos prašymą, pažeidė žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, LR Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą.
5.3. Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-20 nutartį. Nurodo, kad faktinė situacija šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje iš esmės skiriasi, taigi, apeliantės nurodyta nutartis nesudaro pagrindo spręsti ginčo analogiškai, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė vykdymo procese veikė pagal suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją. Nėra atskaitoma iš R. M. pajamų, iš kurių atskaitymas yra neleidžiamas. Apeliantė nepateikė jokių alternatyvių skolos išieškojimo būdų, o tenkinus skolininkės skundą, būtų pažeistos kreditoriaus teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 339,35 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojo uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“ naudai pagal 2015-09-16 Kauno miesto 6-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą. 2015-10-20 priimtas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą (v. b. 6 b. l.). Raginimas pareiškėjai R. M. įteiktas 2015-10-28 asmeniškai (v. b. 9 b. l.). Skolininkei per raginime nustatytą terminą nesumokėjus raginime nurodytos sumos, antstolė V. Š. 2015-12-04 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr.11371 išsiuntė vykdomąjį raštą VSDFV Raseinių skyriui, kuriuo VSDFV Raseinių skyrius buvo įpareigotas iš skolininkės R. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (v. b. 25 b. l.).
8. CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 str. 2 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalies norma numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.
9. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai R. M. geranoriškai neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą išieškotojui, 2015-12-04 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas į VSDFV Raseinių skyrių, nustačius, kad pareiškėja gauna nuolatines išmokas. VSDFV Raseinių skyrius minėtu patvarkymu buvo įpareigotas atskaityti dalį R. M. priklausančių išmokų. CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus visų kitų išieškoms ne daugiau kaip 20 procentų, o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.
10. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkei priklausančias pinigines lėšas (netekto darbingumo pensiją), minėtos lėšos pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė cituoja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, kurioje išieškojimas antstolio patvarkymu buvo nukreiptas į skolininko sąskaitą banke ir nuo skolininko sąskaitos buvo nuskaityta visa skolos suma, kurios dalį jis prašė grąžinti jam ir panaikinti sąskaitai areštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma.
12. Šiuo konkrečiu atveju išieškojimas antstolio patvarkymu yra nukreiptas į nuolatines išmokas ir išieškotojo naudai yra išskaitoma po 20 procentų nuo dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (CPK 736 str. pagrindu), taigi faktinė situacija šioje byloje skiriasi iš esmės. Tai reiškia, kad apeliantės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, nesudaro pagrindo ja remtis, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra tokios pačios.
13. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti jos skundą, pažeidė žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius bei teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėja, prieš prisiimdama skolinius įsipareigojimus išieškotojui UAB „SB lizingas“, turėjo įvertinti savo galimybes juos įvykdyti, o neįvertinus šių galimybių – prisiimti iš to kilusias pasekmes. Sutiktina su antstolės argumentais, kad pareiškėja nepateikia jokių kitų alternatyvių skolos išieškojimo būdų, o patenkinus apeliantės skundą, būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, kadangi būtų užkirstas vienintelis kelias atgauti skolą. Antstolė V. Š., taikydama priverstinio pobūdžio priemones – nukreipdama išieškojimą į pareiškėjai priklausančią netekto darbingumo pensiją, teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo šias lėšas grąžinti pareiškėjai R. M..
14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.