Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-86-843/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
AN2-86-843/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03395-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-86-843/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03395-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 250 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarimu R. J. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius, per nustatytą laikotarpį (už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktai. R. J. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas klaidingai interpretuoja faktines bylos aplinkybes ir yra nemotyvuotas – nors nutarime ir cituojamos atskiros teisės normos, tačiau nėra nurodyta, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais ar neveikimu pasireiškė ANK numatyta veika.

2.2. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismo posėdžio metu aiškiai išdėstė bylos aplinkybes, pateikė faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas atsisakė taikyti ABĮ nuostatas, reglamentuojančias finansinės atskaitomybės pateikimo terminus VĮ Registrų centrui.

2.3. Apeliantas pažymi, kad laiku parengė ir pateikė visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstyti ir tvirtinti įmonės finansines atskaitomybes, jos nebuvo patvirtintos dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Tuo tarpu ABĮ nuostatos vienareikšmiškai nustato, kad VĮ Registrų centrui gali būti pateikiama tik patvirtinta finansinė atskaitomybė (pareiga vadovui pateikti finansinių ataskaitų rinkinį kyla tik po to, kai jį patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas).

2.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pareigos pateikti finansinę atskaitomybę atsiradimo momentą, atitinkamai taip pat neteisingai aiškino teisės aktams prieštaraujančios veikos atsiradimo momentą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai pripažino R. J. kaltu padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

5. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, yra padaromas neveikimu, kuris pasireiškia minėtame straipsnyje nurodytų finansinių dokumentų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

6. Byloje ištirtų ir įvertintų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, privalėjo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įmonės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinį ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau to nepadarė. Po vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu nebuvo patvirtinti 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išspręstas finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo klausimas (šie dokumentai nebuvo patvirtinti ir tuo metu, kai administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme), o savo neveikimą teisino tarp jo ir įmonės akcininkų vykstančiais teisminiais ginčais. Pažymėtina, kad konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininkų ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Juo labiau, kad pats būdamas šių konfliktų dalyviu, pareiškėjas gali daryti įtaką greitam ir taikiam jų išsprendimui. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonės vadovas išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, neteisėto akcininkų nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas kaip įmonės vadovas neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jo vadovaujamos įmonės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku patvirtinti. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad R. J. būtų informavęs Juridinių asmenų registrą apie galimai atsiradusias problemas ar negalėjimą pateikti 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio laiku. Tai rodo, kad R. J., būdamas įmonės vadovu, elgėsi neatsakingai, nesirūpino, kad įmonė tinkamai vykdytų savo pareigą, įtvirtintą teisės aktuose.

7. Pareiškėjo skunde daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, nes toks rinkinys nebuvo patvirtintas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas nutarime išdėstė tinkamus argumentus, kad esant byloje nustatytai situacijai minėta pareiga bendrovei neišnyko ir už jos nevykdymą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra atsakingas įmonės vadovas. Pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Išties, pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar atskiri akcininkai veikė sąžiningai ar nesąžiningai, realizuodami šią teisę atitinkamai balsuodami priimant UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 metų finansinės atskaitomybės finansinių ataskaitų rinkinį, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko.

8. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar nurodytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktai nustato, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).

9. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2003 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas finansines įmonės ataskaitas ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbti viešai Juridinių asmenų registre. O pagal šio įstatymo 28 straipsnio (2016 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis šių pareigų arba netinkamai jas vykdantis, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Vertinant šias teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad bendrovės vadovas kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis) privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, įstatymas administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J. buvo pritaikytas tinkamai, nustačius jo veikoje visus ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, atsižvelgiant į teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Bielskė