Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiais, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityta arešto bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2018 m. liepos 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Iš A. S. nukentėjusiajam M. P. priteisti 2 265 eurai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 20 d., apie 23.10 val., veikdamas kartu su kitu asmeniu, kuris įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė namo prieškambaryje buvusią nukentėjusiojo M. P. odinę rankinę „Armani Jeans“, kurios vertė 200 eurų, M. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, „Hugo Boss“ odinę piniginę, kurios vertė 50 eurų, 400 eurų grynųjų pinigų, 2 vnt. „Swedbank“ banko kortelių, 2 vnt. „SEB“ banko kortelių, 2 vnt. automobilio „Toyota Auris“, v/n (duomenys neskelbtini) užvedimo raktus, kurių bendra vertė 300 eurų, 3 ryšulius raktų, iš viso 10 vnt. raktų, kurių bendra vertė 80 eurų, nukentėjusiajai A. P. priklausančią odinę rankinę „Michael Kors“, kurios vertė 300 eurų, odinę piniginę „Lois Vuitton“, kurios vertė 150 eurų, 20 eurų grynaisiais pinigais, A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, „DNB“ banko kortelę, USB laikmeną, kurios vertė 15 eurų, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5s“ su SIM kortele, kurių bendra vertė 500 eurų, Ramunės Piekautaitės kvepalus 100 ml., kurių vertė 150 eurų, „Christian Dior“ lūpų blizgesį, kurio vertė 50 eurų, „Chanel“ lūpų dažus, kurių vertė 50 eurų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

7. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė vieną apysunkę nusikaltimą veiką, anksčiau teistas net 13 kartų, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, atlieka 90 parų arešto bausmę, paskirtą 2017 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, yra recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad ši veika padaryta atliekant bausmę, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad A. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir šiuo metu nėra vertas teismo pasitikėjimo. Teismas pažymi, kad A. S. anksčiau, kaip minėta, net 13 kartų teistas (vyrauja teistumai už analogišką veiką), tad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.

8. Pažymėtina ir tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato ir laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, tačiau, apylinkės teismas parinko ženkliai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą. Apelianto argumentas, kad turi 10 metų dukrą, dėl kurios stengiasi eiti doros keliu, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi ši aplinkybė taip pat nesulaikė nuteistojo nei nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nei nuo ankstesnių nusikaltimų. Tai, kad A. S. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo ne pirmą kartą pablogina savo ir kartu savo šeimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Be to, nuteistasis jau anksčiau taip pat yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę ir neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę.

9. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad A. S. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės, o ir teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, teisinio pagrindo nėra.

10. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.