- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1-70-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00016-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- A.L.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti " (duomenys neskelbtini) " pardavėja (duomenys neskelbtini), neteista;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji A. L. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
Kaltinamoji A. L., būdama (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu - (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-07-24 iki 2009-12-31 administratore (kasininke) bei laikotarpiu nuo 2006-12-05 iki 2009-12-31 pirmininke ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, buvusias (duomenys neskelbtini) kasoje, tyčia, turėdama tikslą pasisavinti (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2006-07-24 iki 2009-12-31, (duomenys neskelbtini), nenustatytomis sumomis iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė grynais iš viso 10.635,91 Eur (36 723,68 Lt), jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais bei šių piniginių lėšų neperdavė naujam pirmininkui A. P.. Tokiu būdu, kaltinamoji A. L. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 10 635,91 Eur (36 723,68 Lt) piniginių lėšų, priklausančių (duomenys neskelbtini).
Kaltinamoji A. L. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., būdama (duomenys neskelbtini) pirmiausia administratore, o vėliau ir pirmininke, abiem atvejais būdama materialiai atsakinga už (duomenys neskelbtini) kasoje buvusias pinigines lėšas ir turėdama ne tik galimybę jomis disponuoti bet ir realiai disponuodama, pasisavino iš kasos kaltinime nurodytą pinigų sumą. Kaltinamoji nurodė, jog civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) byloje pareikštą civilinį ieškinį – 10 635,91 Eur, pripažįsta ir sieks jį atlyginti.
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Asociacija – (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota 2000-10-12. (duomenys neskelbtini) vienija 25 gintaro apdirbimo meistrus. (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla - atvirose lankytojams gintaro dirbtuvėse demonstruoti gintaro apdirbimo technologiją, taip pat (duomenys neskelbtini) nariai gamina gaminius iš gintaro, kuriuos eksponuoja bei realizuoja. (duomenys neskelbtini) dalyvavo Palangos m. savivaldybės vykdomame Europos sąjungos projekte „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) narių gaminiai eksponuojami nuomojamame iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės salone-parodoje, adresu (duomenys neskelbtini), per kurį tai pat ir realizuojami gintaro gaminiai. Be to, gintaro gaminiai eksponuojami ir realizuojami pagal sutartis per (duomenys neskelbtini) miesto viešbučius, per galerijas, per VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Per (duomenys neskelbtini) realizuoja prekes ir kiti tiekėjai, ne vien (duomenys neskelbtini) nariai.
(duomenys neskelbtini) turi kolegialų valdymo organą, kurį sudaro 5 (duomenys neskelbtini) nariai, šiuo metu tai R. B., G. Ž., N. K., J. T. ir jis - pirmininkas.
2009-12-15 (duomenys neskelbtini) Tarybos posėdžio metu jis buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininku. Iki jam pradėjus eiti šias pareigas, (duomenys neskelbtini) pirmininke buvo A. L., kuri atleista iš darbo 2010-02-10. A. L. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2006-07-24 administratorės pareigose, o 2007 m. buvo išrinkta pirmininke.
(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą apytiksliai nuo 2003 tvarko UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo saugomi (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už einamuosius metus. Ankstesnių metų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo saugomi salone-galerijoje. Raktai nuo salono-galerijos būdavo tik pas pirmininką ir administratorių. Jam pradėjus eiti pirmininko pareigas (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo, tiesiog ankstesnių metu (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo salone-parodoje, o einančiųjų metų buhalterinės apskaitos dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai 2009-12-15 vyko (duomenys neskelbtini) Tarybos posėdis A. L. nedalyvavo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kuriame buvo dar apie du mėnesius. Kadangi A. L. turėjo nedarbingumo pažymėjimą tai perduoti dokumentų neatvyko, todėl dokumentų priėmimo-perdavimo aktas sudarytas nebuvo, nors žodžių buvo kviečiama perduoti dokumentus. A. L. ligos metu buvo atvykusi tik perduoti jam priėjimo kodus prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų bei buvo surašytas ilgalaikio turto perdavimo aktas, kurį pasirašė jis ir A. L.. Piniginių lėšų, buvusių (duomenys neskelbtini) kasoje A. L. tuo metu jai neperdavė, o jis tą kartą perduoti pinigų neprašė, nes nežinojo koks turi būti pinigų likutis kasoje. Į jo klausimą dėl pinigų likučio kasoje, A. L. sakė, kad pinigų nėra. Motyvuodama, kad serga, ji atsisakė perduoti jam pagal priėmimo-perdavimo aktą gintaro gaminius. Tuo metu salone-galerijoje dirbo pardavėja I. P., kuri buvo atsakinga už gintaro gaminius, buvusius (duomenys neskelbtini) salone-galerijoje. Kadangi A. L. jam gintaro gaminių neperdavė, tai buvo priverstas susigrąžinti iš visų taškų, kur buvo eksponuojami-parduodami gintaro gaminiai visus gintaro gaminius, pristatytus į juos (duomenys neskelbtini) vardu bei šiuos gintaro gaminius sugrąžino jų tiekėjams.
Liudytojas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) salone-galerijoje pamatė, kad mėtosi piniginių lėšų, gautų iš narių kaip nario mokestis priėmimo kvitai. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, kuri tvarko (duomenys neskelbtini) apskaitą T. R. klausė, ar yra apskaityti apskaitoje (duomenys neskelbtini) narių mokesčiai, į ką R. R. atsakė, kad narių mokesčių apskaitoje beveik nėra. (duomenys neskelbtini) nariai nario mokesčius mokėdavo kartą į ketvirtį po 60 Lt (gal nario mokesčio dydis keitėsi, to tiksliai nebeprisimena). Pasitarė su T. R., ką šiuo atveju reikia daryti, T. R. pasakė, kad jis paprašytų iš narių kasos pajamų orderių antrų egzempliorių dėl nario mokesčio sumokėjimo, pagal juos ji galės nario mokesčius įtraukti į apskaitą. Tada jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) narius bei iš jų gavęs kasos pajamų kvitų antrus egzempliorius juos pateikė T. R., o jį surašiusi buhalterinę pažymą įtraukė nario mokesčius į apskaitą. Dėl to pasikeitė (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų kasoje likutis 2009-12-12 dienai 37198,04 Lt, kurį A. L. turėjo jam perduoti. Tai paaiškėjo 2010 m. vasario mėn. Tačiau, A. L. pinigų 37198,04 Lt jam neperdavė, atsakinėdama, kad dėl pinigų nieko nežino. (duomenys neskelbtini) kasoje už 2009-12-01 iki 2009-12-12 A. L. pasirašė nuvykusi pas buhalterę T. R., jam nedalyvaujant.
2010 m. pavasarį jis nuvyko į Palangos m. prokuratūrą pasiteirauti kaip jam toliau elgtis, kad jam neperduodami grynieji pinigai, kad trūksta prekių, į ką jam atsakė, kad turi pateikti (duomenys neskelbtini) audito aktą. Kadangi auditas kainuoja apie 5000 Lt, o (duomenys neskelbtini) tam pinigų neturėjo, tai auditą atlikti negalėjo. Kelis kartus buvo nuvykęs pas A. L. į jos asmeninę galeriją prašydamas perduoti (duomenys neskelbtini) pinigus, tačiau ji jam iki šiol pinigų 37198,04 Lt neperdavė. 2011-11-11 A. L. administratorė D. P. surašė raginimą perduoti pinigus, tačiau jį neišsiuntė, nes nebebuvo kur šio raginimo siųsti. A. L. jis nebesutiko nuo 2011 m. vasaros, girdėjo, kad ji išvyko į Angliją ar į Airiją. Todėl, su pareiškimu jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ( 2 t., b. l. 10-12).
Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu A. P. parodė, kad 2009-11-13 perdavimo aktu A. L. perdavė jam mobilų telefoną, gintaro dirbtuvių raktus su kodu, raktus nuo pagalbinių patalpų, raktus nuo pašto dėžutės, banko generatorių su elektroninės paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1805548, įmonės antspaudą, čekių knygelę. Minėtus daiktus A. L. perdavė jam 2009-11-13 dieną, dar prieš išrenkant jį į (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas todėl, kad surado laišką iš antstolio, kuris ragino skolą tiekėjui D. T. sumokėti geruoju, jeigu to nepadarys, tai už 20 dienų bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Dėl šių priežasčių reikėjo greitai imtis veiksmų. Su tuo metu buvusiais (duomenys neskelbtini) nariais žodžiu tarpusavyje pasitarė ir buvo nutarta perimti iš A. L. raktus, prieigas prie banko sąskaitos ir imtis veiksmų, kad sumokėti skolą. Ikiteisminiam tyrimui pateikė visus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2010-12-31, kuriuos rado. Kaip minėjo, buvusi pirmininkė A. L. perduoti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus atsisakė, motyvuodama tuo, kad ji serga, todėl jokio dokumentų priėmimo-perdavimo akto surašyta, nebuvo. Du mėnesius po to, kai buvo išrinktas į pirmininko pareigas, A. L. sirgo, sakydavo, kad negali atvykti, arba iš vis neatsiliepdavo į telefono skambučius.
2009-12-15 vykstant materialinių vertybių perdavimui iš A. L. jam, į jo klausimą dėl grynųjų pinigų likučio kasoje, A. L. sakė, kad pinigų nėra. Tačiau, 2010 m. vasario mėnesį buhalterei T. R. suvedus (duomenys neskelbtini) kasą bei įtraukus į kasą narių mokesčių kasos pajamų orderių kvitus, kurių A. L. nebuvo įtraukusi į kasą, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) kasoje turėjo būti 37198,04 litų (tyrėjos pastaba: 10.635,91 Eur (36 723,68 Lt) suma patikslinta atliekant specialisto išvadą). A. L. pripažino savo skolą (duomenys neskelbtini) , ir tai patvirtino pasirašydama nuvykusi pas buhalterę T. R. kasos apskaitoje, jis tuo metu nedalyvavo. A. L. pati pasirašė kasos registre, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kasoje grynųjų pinigų likutis 2009-12-31 dienai sudaro 37198,04 litų, todėl žinojo kokią pinigų sumą turi perduoti jam. Sužinojęs, kad A. L. nėra jam perdavusi grynųjų pinigų, jis 2010 metais kelis kartus prašė- reikalavo žodžiu susitikęs su A. L. perduoti jam šiuos pinigus. Į susitikimus dėl pinigų gražinimo su A. L. jis nuvykdavo į gintaro galeriją, esančią (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, kur A. L. išėjusi iš (duomenys neskelbtini), dirbo, kol išvyko į užsienį. Kiekvieną kartą jam reikalaujant perduoti pinigus, A. L. į jo reikalavimus sakė, kad pinigų neturi, kad pinigų nėra ir daugiau nieko neaiškino. Jis A. L. taip pat sakė kokią pinigų sumą – 37198,04 litų ji jam nėra perdavusi.
2011 metais A. L., kiek jam buvo žinoma, išvyko iš Lietuvos, nežinojo kur ją rasti, tačiau pinigų 10.635,91 Eur (36 723,68 Lt) priklausančių (duomenys neskelbtini) ji taip ir neperdavė (2 t., b. l. 13-14; 4 t., b. l. 62-63).
Liudytoja T. R. parodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose dirba nuo 2004 metų vasaros, tiksliai nuo kada, nepamena. Pagal savo darbo pobūdį tvarko įmonių buhalterinę apskaitą, sudaro deklaracijas, finansines atskaitomybes ir jas pateikia elektroniniu būdu VMI, Sodrai.
Tarp UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) 2005-02-11 buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 05/102, kurią iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašė direktorė R. L.. Pasirašius minėtą sutartį, jai buvo pavesta tvarkyti (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus, kuriuos pateikdavo (duomenys neskelbtini) pirmininkas, o einant pirmininko pareigoms A. P., dokumentus dar jai pateikdavo ir administratorė. Už grynus pinigus, buvusius (duomenys neskelbtini) kasoje, buvo atsakingi (duomenys neskelbtini) pirmininkai, kurie keitėsi, iš pradžių buvo S. M., po to A. L. ir po to A. P., tikslių datų kada kas ėjo pirmininko pareigas, neprisimena. Ji tik tvarkydavo kasos knygą pagal jai pateiktus pirminius kasos dokumentus – kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, priėjimų prie (duomenys neskelbtini) sąskaitų, neturėjo. (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitas litais ir eurais AB (duomenys neskelbtini) banke.
Iki 2009 m. pabaigos (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas ėjo A. L.. 2009 m. pabaigoje buvo perrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininkas, buvo išrinktas pirmininku A. P.. Po to, kai buvo išrinktas naujas pirmininkas A. P., jis pradėjo domėtis (duomenys neskelbtini) finansine padėtimi, kuriam pasakė, kad trūksta apyvartinių lėšų, paklausė jo, kodėl nerenkami nario mokesčiai, pasakė jam, kad nario mokesčiai buvo renkami būnant pirmininkui S. M., o kai pirmininke tapo A. L. nario mokesčiai neberenkami, išspausdino A. P. buhalterines suvestines, kas kiek sumokėjo nario mokesčių. Po to, A. P. pradėjo aiškintis su (duomenys neskelbtini) nariais dėl nario mokesčių sumokėjimo ir paaiškėjo, kad jai nebuvo pateikti kasos pajamų orderiai dėl nario mokesčių priėmimų į kasą, kuriuos rinko A. L., todėl ji juos nebuvo įtraukusi į (duomenys neskelbtini) kasą. A. P. jos paklausė, ką šiuo atveju reikia daryti, į ką ji jam atsakė, kad reikia jai pateikti kasos pajamų orderio kvitus iš narių, sumokėjusių nario mokesčius, pagal kuriuos ji nario mokesčius įtrauks į (duomenys neskelbtini) kasą. 2010 metų pradžioje jai patys nariai pradėjo nešti kasos pajamų orderio kvitus, kurių pasidarė kopijas (originalai pasiliko pas narius) dėl nario mokesčių sumokėjimo už 2006 – 2008 metus, kuriuos ji 2009-12-01 dienos būklei įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, į kasą, dėl ko padidėjo grynųjų pinigų likutis kasoje. Tuo pačiu (duomenys neskelbtini) nariai tikrinosi pas ją jų priduotas prekes, sugrąžintas jiems prekes, išmokėtas už parduotas prekes pinigų sumas, tikrinant šiuos faktus klaidų pastebėta nebuvo, viskas sutapo. Pateikti jai kasos pajamų orderio kvitai buvo užpildyti netvarkingai, daugumoje kvitų nebuvo nurodyta pinigų priėmimo data, juos užpajamavo kasoje 2009-12-01 dienai todėl, kad tai buvo dar A. L. darbo laikotarpis, nes ji buvo atsakinga už šiuo pinigus. Minėtus kasos pajamų orderio kvitus susegė į segtuvą „Kasa 2009 m.“ (segtuvas iš 314 lapų), kurie sunumeruoti nuo numerio 244 iki 310.
Suvedus minėtus kasos pajamų orderio kvitus paaiškėjo, kad pas A. L. liko (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų - 37198,04 Lt. Tai atvaizduota (duomenys neskelbtini) kasos apskaitos registre už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 (segtuve „Kasa 2009 m.“ 313-314 lapai), kuriame paskutinė atlikta kasos operacija užfiksuota 2009-12-10 dieną. 2010 metų pradžioje, sudarius minėtą kasos apskaitos registrą, ji nuvyko pas A. L., kuri tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo atsidariusi savo galeriją, pateikė jai šį kasos apskaitos registrą, kad ji jame pasirašytų. A. L. jame pasirašė nieko neaiškindama.
Pradėjus eiti (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas A. P., kasos knyga buvo pradėta nauja, nuo nulinio pinigų likučio, nes A. P. sakė, kad jam A. L. neperduoda grynųjų pinigų 37198,04 Lt.
(duomenys neskelbtini) pajamos buvo apskaitomos pagal pardavimus: pajamos, gautos per kasos aparatą ir pajamos pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (2 t., b. l. 42-44).
Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu T. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kasos knygą privalėjo vesti asmuo, atsakingas už grynus pinigus, buvusius (duomenys neskelbtini) kasoje, tai yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas. (duomenys neskelbtini) pirmininkė A. L. kasos knygos nevedė, tai sprendžia iš to, kad jai kasos knygos A. L. pateikusi nebuvo. A. L. jai pateikdavo kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos ji sudarydavo sąskaitos Nr. 272 kasos apskaitos registrą. A. L. jos sudarytose ir išspausdintoje kasininko apyskaitoje pasirašydavo.
Dėl laikotarpiu 2009-11-20 – 2009-12-10 sąskaitos Nr. 272 kasos apskaitos registre nustatytų įrašų neatitikimų, perkeliant likučių sumas iš 2009-11-20 dienos pabaigos 30223,96 Lt į 2009-12-01 dienos pradžią 30698,32 Lt, t. y., likutis padidintas 474,36 Lt (30223,96-30698,32), parodė, kad matyt buvo padaryta techninė klaida, kuri nebuvo pastebėta.
Dėl A. L. priėmimo į darbą, į (duomenys neskelbtini), parodė, kad A. L. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2006-07-24 dienos faktiškai iškarto pirmininkės pareigose ir nuo to laiko faktiškai vadovavo (duomenys neskelbtini) veiklai, o S. M. iš darbo nuo 2006-07-24 dienos buvo atleistas. S. M. išėjo iš darbo, nes vyko dirbti į Norvegiją. Pagal darbo sutartį, sudarytą su A. L., ji nuo 2006-07-24 buvo apiforminta administratore, tačiau faktiškai buvo pirmininke, o į pirmininkės pareigas A. L. buvo įforminta vėliau, kada nepamena, kai įvyko (duomenys neskelbtini) narių susirinkimas (4 t., b. l. 6-8).
Liudytojas S. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2006-07-24, būtent tokiu laikotarpiu, kaip nurodyta Sodros duomenyse. Į pirmininko pareigas buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimu. Iš darbo išėjo t 2006-07-24, išėjęs iš darbo išvyko į Norvegiją. Išvykimas į Norvegiją ir buvo priežastis, dėl kurios išėjo iš darbo.
Dėl Registro centro duomenų liudytojas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) pirmininku buvo nuo 2005-05-03 iki 2007-04-17 parodė, kad šie duomenys tiesiog nebuvo sutvarkyti laiku. Parodė, jog dar kai ruošėsi išeiti iš darbo, niekas nenorėjo būti pirmininku, niekas nenorėjo apsiimti šių pareigų. Tada, (duomenys neskelbtini) susirinkime buvo nuspręsta įvesti administratoriaus – materialiai atsakingo asmens pareigas, kuriam jis galėtų išeidamas iš darbo perduoti (duomenys neskelbtini) turtą.
Į (duomenys neskelbtini) materialiai atsakingo asmens – administratoriaus pareigas nuo 2006-07-24 buvo priimta 2006-07-24 A. L., kuriai jis perdavė visą (duomenys neskelbtini) turtą – inventorių bei prekes, perdavė grynuosius pinigus, buvusius kasoje ir pinigų likučius, buvusius (duomenys neskelbtini) sąskaitose banke. Prekes buvo perdavęs pagal sudarytus prekių inventorizacijos aktus, o grynuosius pinigus, pinigų likučius banko sąskaitose ir inventorių perdavė pagal atskirus priėmimo-perdavimo aktus. Šių priėmimo-perdavimo aktų jis nebeturi, nes prieš kelis mėnesius, tvarkydamas savo asmeninius dokumentus juos išmėtė, manė, kad tokių senų laikų sudarytų dokumentų jam nebeprireiks. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų A. L. jis neperdavinėjo, nes visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Jokių trūkumų perduodant A. L. (duomenys neskelbtini) turtą, grynuosius pinigus, nebuvo.
Kiek jam žinoma, nuo jo atleidimo dienos (duomenys neskelbtini) pirmininke buvo išrinkta N. K., tačiau ar ji buvo oficialiai įforminta į pirmininkės pareigas, jis nežino. Visą turtą N. K. neperdavė todėl, kad ji nesutiko būti materialiai atsakingu asmeniu, tam, kaip minėjo, buvo įvesta atskira pareigybė. Nuo kada A. L. tapo (duomenys neskelbtini) pirmininke, jis nežino, buvo išvykęs į Norvegiją (4 t., b. l. 11-12).
Liudytoja N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėnesio, nuo to laiko, kai išėjo iš pirmininko pareigų S. M. ir dirbo iki 2006 m. gruodžio mėnesio pradžios, tikslių datų neprisimena. (duomenys neskelbtini) pirmininke buvo tik kelis mėnesius, bet faktiškai kaip pirmininkė jokios veiklos nevykdė. (duomenys neskelbtini) pirmininke būti neketino, tiesiog tuo metu, kai iš darbo išeidinėjo S. M. niekas nenorėjo būti pirmininku, todėl laikinai sutiko būti paskirta į pirmininko pareigas. Kaip (duomenys neskelbtini) pirmininke VĮ Registrų centre įsiregistravusi nebuvo, tiesiog nespėjo tai padaryti, nes tuo metu turėjo prižiūrėti 1 metų savo vaiką.
Dėl apklausos metu pateikto 2006-12-05 (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo dėl A. L. paskyrimo į pirmininkės pareigas, o jos atleidimo iš šių pareigų, parodė, kad šiame protokole yra jos parašas, ji surašė šį protokolą po įvykusio susirinkimo ir jame pasirašė, o kodėl jame nėra A. L. parašo, ji nežino. Susirinkimas (duomenys neskelbtini) narių tikrai buvo, A. L. norėjo tapti (duomenys neskelbtini) pirmininke ir susirinkimo sprendimu ji buvo paskirta į šias pareigas nuo 2006-12-05 dienos. Kai ji 2006 m. liepos mėnesį tapo (duomenys neskelbtini) pirmininke, ji jokių materialinių vertybių ir apskaitos dokumentų, perėmusi nebuvo, visos (duomenys neskelbtini) materialinės vertybės buvo iš S. M. perduotos A. L., kuri buvo priimta į administratorės pareigas. Nors A. L. ir buvo priimta į administratorės pareigas, bet faktiškai nuo jos priėmimo į darbą dienos ji vadovavo (duomenys neskelbtini).
Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėnesio, išėjus iš darbo S. M. (duomenys neskelbtini) kasininku buvo A. L., kuriai S. M. jai dalyvaujant perdavė grynųjų pinigų likutį, buvusį (duomenys neskelbtini) kasoje, kokia tai buvo suma, ji neprisimena. Nurodė, jog pateiktame 2006-07-24 Grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akte, ties jos vardu ir pavarde yra jos parašas, ji dalyvavo perduodant S. M. ir perimant A. L. grynus pinigus. Dėl A. L. nušalinimo nuo pareigų parodė, kad 2009 metų pabaigoje pradėjo skųstis žmonės, kad jiems už priduotus gaminius neišmokami pinigai arba negrąžinami patys gaminiai. Tada buvo kviečiami (duomenys neskelbtini) susirinkimai, į kuriuos A. L. neatvykdavo. 2009-12-12 (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu buvo nuspręsta A. L. nušalinti nuo pareigų jai nedalyvaujant, o pirmininku paskirti A. P..
S. P. (duomenys neskelbtini) susirinkimuose sakydavo, kad A. L. neperduoda jam grynųjų pinigų, tačiau ji tiesiogiai dėl to su A. L. nebuvo bendravusi, nes į susirinkimus ji neatvykdavo bei išėjo iš darbo, iš (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 13-14).
Liudytoja I. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pardavėjos pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2007-06-28 iki 2008-08-25 bei nuo 2009-04-22 iki 2009-12-31. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo eksponuojami bei parduodami (duomenys neskelbtini) narių gaminiai. Raktai nuo parduotuvės jos darbo laikotarpiu buvo pas ją ir pas pirmininkę A. L.. Parduotuvė vasaros metu dirbo kiekviena dieną nuo 10 iki 20 val., o žiemos metu dirbdavo nuo trečiadienio iki sekmadienio (pirmadienis, antradienis būdavo išeiginės) nuo 10 iki 18 val. Ji dirbdavo penkias dienas per savaitę, vasaros metu būdavo samdoma dar kita pardavėja su kuria keitėsi. Į jos kaip pardavėjos pareigas įeidavo prekių, buvusių parduotuvėje pardavimas. Parduotų prekių pajamos būdavo apskaitomos per kasos aparatą. Pildydavo kasos aparato kasos žurnalą. Visos prekės, buvusios parduotuvėje, būdavo apskaitomos programoje „Proruna“ kompiuterio pagalba, kompiuteris stovėjo parduotuvės patalpose. Parduodant parduotuvėje buvusias prekes, jos šioje programoje būdavo apskaitomos kaip realizuotos. Minėtoje programoje būdavo apskaitomos ne tik prekės, buvusios parduotuvėje, bet visos (duomenys neskelbtini) prekės, tai yra prekės, buvusios parduotuvėje bei prekės, patiektos kitiems prekybos taškams. Ji asmeniškai į šią programą suvesdavo gautų iš meistrų gaminių duomenis bei kai parduodavo parduotuvėje prekę, ją apskaitydavo kaip realizuotą, suvesdavo grąžintų meistrams gaminių duomenis. Gaudama iš meistrų prekes, atspausdindavo prekių priėmimo kvitus, kuriuose ji ir meistras pasirašydavo. Grąžindama meistrui prekes taip pat atspausdindavo prekių grąžinimo kvitą, kuriame meistras ir ji pasirašydavo. Visus kitus duomenis šioje programoje suvesdavo pati pirmininkė A. L.. Visas prekes, kurios būdavo jos žinioje parduotuvėje, ji rašydavo į sąsiuvinį, šis sąsiuvinis liko pas A. L..
Dėl A. L. atleidimo iš pirmininkės pareigų parodė, kad 2009 m. gruodžio viduryje A. L. atleidus iš pareigų, ji kartu su naujai išrinktu pirmininku A. P. važiavo per prekybos taškus, kur buvo eksponuojami (duomenys neskelbtini) gaminiai bei darė jų grąžinimus iš šių prekybos taškų. Dėl grynųjų pinigų, buvusių (duomenys neskelbtini) kasoje, trūkumo, ji apie tai girdėjo, bet pati asmeniškai dėl to nieko nežino. Inkasuodavo grynus pinigus buvusius parduotuvės kasos aparate A. L., už inkasuotus pinigus pasirašydavo kasos aparato kasos žurnale (2 t., b. l. 15-17).
2013-04-16 specialisto išvadoje Nr. 5-2/69 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad:
Lietuvos Respublikos 2004-01-22 Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 (nauja red.2009-12-22 įst. Nr. XI-610) 3 straipsnio „Asociacijos veiklos pagrindai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau-Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red. 2007-12-19 LRV nut. Nr. 1360) 16 punkte nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. ....turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėta pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“.....Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais...Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje..“
Pateiktų dokumentų pagrindu matyti, kad prie kasos dokumentų pateikta kasininko apyskaita, kuri atitinka reikalavimus nurodytus LRV 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 16 punkte. Tačiau, tyrimui (duomenys neskelbtini) kasos knyga, kasos apskaitos registras nepateiktas, dėl šių priežasčių, nustatyti įrašų teisingumą kasininko apyskaitoje, ir palyginti su įrašais kasos knygoje ir apskaitos registre, tyrimo metu nėra galimybės.
Pateiktų dokumentų pagrindu nustatyta, kad 2009-12-01 dienai grynųjų pinigų likutis įrašytas į (duomenys neskelbtini) kasininko apyskaitą yra 30698,32 Lt. Per laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-10 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė 6874,15 Lt pajamų (kasininko apyskaitos stulpelis „deb.suma“) ir 374,43 Lt išlaidų (kasininko apyskaitos stulpelis „kre.suma“). Dokumentinis grynųjų pinigų likutis 2009-12-10 dienai kasininko apyskaitoje įrašytas 37198,04 Lt (30698,32+6874,15-374,43). Duomenys atsispindi 1 ir 2 lentelėse. (7 priedas).
Iš išdėstytų duomenų 1 lentelėje matyti, pateiktų dokumentų duomenimis, grynųjų pinigų likutis 2009-12-10 dienai įrašytas 37 198,04 Lt. Iš 6 874,15 Lt sumos 2009-12-01 – 2009-12-10 laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kasoje užpajamuotos sumos, 6 759 Lt sumą sudarė 2006 – 2008 m. laikotarpio (duomenys neskelbtini) narių įnašai (nario mokesčiai, mokestis už šiukšles ir pan.), o likusią sumą, t.y. 115,15 Lt – piniginės lėšos iš kasos aparato už parduotas prekes.
Iš išdėstytų duomenų 2 lentelėje matyti, kad už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2008-03-31 kasininko apyskaitose fiksuotos pajamos ir išlaidos bei grynųjų pinigų dokumentiniai likučiai sutampa.
Tuo tarpu nuo 2008-04-01 iki 2008-04-30 (duomenys neskelbtini) kasininko apyskaita tyrimui nepateikta. Tačiau suvedus pirminius kasos dokumentus nustatyta, kad per 2008 m. balandžio mėn. pajamos sudarė 5738,78 Lt, išlaidos 3022,31 Lt. Vadinasi, grynųjų pinigų likutis 2008-04-30 laikotarpiui sudarė 21149,65 Lt ((18433,31+5738,68)-3022,34)), kas sutampa su likučiu, įrašytu į kasininko apyskaitą 2008-05-01 dienai.
Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (nauja red.2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“
Nustatyta, kad kasininko apyskaitoje 2009-11-20 dienai įrašytas 30223,96 Lt likutis, sekanti operacija įforminta 2009-12-01 dieną, tuo tarpu dienos pradžiai (2009-12-01) atkeltas likutis 30698,32 Lt, t.y 474,36 Lt (30698,32-30223,96) didesnis negu įrašyta 2009-11-20 dienai. (9 priedas).
Pateiktoje sąskaitų suvestinėje už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 sąskaitos Nr.272 - kasa, likutis laikotarpio pradžioje (2009-01-01) įrašytas 22288,66 Lt, apyvartos stulpelyje debetas – pajamos įrašyta 66458,52 Lt , kredito – išlaidos įrašyta 51549,14 Lt, likutis metų pabaigoje 37198,04 Lt. Suvedus iš kasininko apyskaitų pajamas ir išlaidas už metus, nustatyta, kad išlaidų suma įrašyta į sąskaitų suvestinę (didžioji knyga) yra 474,36 Lt mažesnė (52023,50-51549,14), dėl ko neatitinka ir likutis laikotarpio pabaigoje. Pateiktų dokumentų pagrindu, koks dokumentas neįtrauktas į apskaitą 474,36 Lt sumai tyrimo metu nustatyti nėra galimybės.
Pateiktų dokumentų pagrindu nustatyta, kad į 2009 m. gruodžio mėn. kasininko apyskaitoje paskutinis kasos pajamų orderis (KPO) įrašytas 2009-12-09 data serija PGMG Nr.1252, suma 94,83 Lt; kasos išlaidų orderis (KIO) įrašytas 2009-12-10 data serija PGMG Nr.000935, suma 374,43 Lt.
Pateiktų dokumentų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2009-12-16 dienos kasos operacijas kasininko apyskaitoje pradėjo fiksuoti nurodant 2009-12-16 dienos pradžiai dokumentinį grynųjų pinigų likutį 0,00 Lt.
Iš išdėstytų duomenų 2.1. lentelėje matyti, kad (duomenys neskelbtini) dokumentinis grynųjų pinigų likutis 2009-12-31 dienai kasininko apyskaitoje įrašytas 3240 Lt (atsispindi registre „sąskaitų suvestinė“ sąskaitoje Nr.2721 „Nauja kasa“ 10 priedas). Kasininko apyskaitoje pirmas įrašas yra 2009-12-16 data, nurodytas dokumento Nr.000000001, stulpelyje „deb.suma“(pajamos) įrašyta 240 Lt; 2009-12-17 data nurodytas dokumento Nr.000000001 stulpelyje „kre.suma“(išlaidos) įrašyta 905,90 Lt (11 priedas).
Kaip matyti iš suvestų duomenų ir pateiktų dokumentų, operacijų grynaisiais pinigais nuo 2009-12-11 iki 2009-12-15 (duomenys neskelbtini) neturėjo. Iš viso laikotarpiu nuo 2009-12-16 iki 2010-06-30 fiksuota 16546,36 Lt pajamų ir 13608,60 Lt išlaidų, dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasininko apyskaitoje 2010-06-30 dienai įrašytas 2937,76 Lt (12 priedas).
Pateiktų dokumentų ir informacijos pagrindu, keičiantis (duomenys neskelbtini) pirmininkams, naujam (duomenys neskelbtini) pirmininkui A. P. neperduotas grynųjų pinigų likutis nurodytas 37198,04 Lt. Įvertinus pateiktus dokumentus, pateiktą informaciją, liudytojos T. R. (buhalterės) parodymus, nustatytas kasininko apyskaitose duomenų įrašų neatitikimas perkeliant likučių sumas iš 2009-11-20 dienos pabaigos į 2009-12-01 dienos pradžią, kas įtakojo ir galutinį likutį 2009-12-10 dienai,t.y. 2009-12-10 dienos pabaigoje likutis padidintas 474,36 Lt. Pateiktoje kasininko apyskaitoje už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-10 kasininko eilutėje yra parašas (7 priedas). Juridinio asmens duomenimis laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2009-12-31 (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigose dirbo A. L..
Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, 2009-12-12 įvykusio (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo metu buvo nuspręsta sustabdyti pirmininkės A. L. įgaliojimus. Pateiktas laisvos formos (rašytas ranka) (duomenys neskelbtini) 2009-11-13 Perdavimo aktas, kuriame: „Aš A. L. perduodu (duomenys neskelbtini) nariui A. P. (duomenys neskelbtini) priklausančius daiktus:
Mobilus telefonas; Gintaro dirbtuvių raktai su kodu; Raktai nuo pagalbinių patalpų; Raktai nuo pašto dėžutės; Banko generatorius su elektroninių paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); Įmonės štampas; Čekių knygelė.
Aktą pasirašė: A. L., yra parašas; A. P., yra parašas; P. P., yra parašas, yra (duomenys neskelbtini) spaudas. (13 priedas). Tuo tarpu nepateikti jokie dokumentai, kad kasoje turėjęs būti grynųjų pinigų likutis, iš viso 37 198,04 Lt (įrašytas kasininko apyskaitoje) būtų perduotas naujai išrinktam pirmininkui A. P..
Tyrimo metu 2009-12-10 dienai nustatytas dokumentinis grynųjų pinigų likutis 36723,68 Lt (37198,04-474,36), kuriam perdavimo dokumentai nepateikti. Sekanti įvykusi ūkinė operacija į kasininko apyskaitą įrašyta 2009-12-16 data, kurios pradžiai likutis įrašytas 0,00 Lt (11 priedas). Pažymėtina, kad nuo 2009-12-11 iki 2009-12-15, jokie įrašai, t.y. kasos operacijos nefiksuotos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr.719 (nauja red.2008-04-17 nut.Nr.370) „Inventorizacijos taisyklės“ 3 punkte nurodyta, kad „ Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną”; 5 punkte nurodyta, kad „...keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui...“; 52 punkte nurodyta, kad „...jeigu materialiai atsakingi asmenys keičiasi, kai perduodamas ir priimamas turtas, inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o priimantysis, - kad priėmė“.
Tyrimui, grynųjų pinigų inventorizavimo aprašas, pasikeitus (duomenys neskelbtini) materialiai atsakingiems asmenims, nepateiktas.
Dėl aukščiau išdėstytų duomenų ir informacijos, (duomenys neskelbtini) padarytas 36723,68 Lt nuostolis.
Pateiktų dokumentų pagrindu, laikotarpiu 2009-11-20 – 2009-12-10 kasininko apyskaitose nustatytas įrašų neatitikimas, perkeliant likučių sumas iš 2009-11-20 dienos pabaigos 30223,96 Lt į 2009-12-01 dienos pradžią 30698,32 Lt, t. y., likutis padidintas 474,36 Lt (30223,96-30698,32). Tyrimui, dokumentas nurodantis ūkinę operaciją 474,36 Lt sumai nepateiktas.
Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (nauja red.2008-07-03 įst. Nr.X-1679):
- 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako subjekto vadovas“.
(duomenys neskelbtini) Juridinio asmens duomenimis (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigose nuo 2006-12-01 iki 2007-04-17 dirbo S. M.; nuo 2007-04-17 iki 2009-12-31 A. L. (darbo sutartis nutraukta 2010-02-10); nuo 2009-12-31 pirmininko pareigose dirba A. P. ( 3 t., b. l. 80-193).
Iš (duomenys neskelbtini) kasos registro už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 matyti, kad grynųjų pinigų likutis (duomenys neskelbtini) kasoje 2009-12-10 dienai sudaro 37198,04 Lt. Ties žodžiu „Kasininkas“ yra parašas (3 t., b. l. 126-127).
Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų, 2009-12-12 (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 matyti, kad nuo 2009-12-12 (duomenys neskelbtini) pirmininku paskirtas A. P., A. L. įgaliojimai sustabdyti. A. L. pirmininke VĮ „Registrų centras“ įregistruota nuo 2007-04-17 iki 2009-12-31 (1 t., b. l. 57-63, 122-124).
Iš CDB duomenų „Sodra – Draudėjas ir jo darbuotojai“ matyti, kad A. L. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta 2006-07-24, atleista - 2010-02-10 (1 t., b. l . 56).
Iš 2012-05-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (8.3) SI-27717 matyti, kad A. L. nuo 2009-11-26 iki 2009-12-08 ir nuo 2009-12-10 iki 2010-01-26 buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (1 t., b. l. 138).
2013-05-20 apžiūros protokolu apžiūrėti (duomenys neskelbtini) dokumentai (4 t., b. l. 15-16).
Iš 2006-07-01 (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad S. M. informavo apie pasitraukimą iš pirmininko pareigų nuo 2006-07-14 ir įteikė prašymą (4 t., b. l. 30).
Iš 2006-07-22 patvirtintų (duomenys neskelbtini) administratoriaus pareigybės aprašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) administratorius yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę veiklą, kasdienį kasos inkasavimą, sąskaitų apmokėjimą, bankų sąskaitų valdymą, buhalterinių duomenų pateikimą buhalterijai, mėnesinius išmokėjimus už parduotas prekes tiekėjams, atlyginimus ir kitus piniginius mokėjimus darbuotojams ir įmonėms (4 t., b. l. 28);
Iš 2006-07-22 patvirtintų (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigybės aprašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) pirmininkas yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę veiklą, metinės finansinės atskaitomybės paruošimas seniūnų tarybai (4 t., b. l. 26-27).
Iš 2006-07-23 (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad į pirmininko pareigas nutarta skirti N. K. (4 t., b. l. 24-25).
Iš 2006-07-24 (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2006-07-24 13003,94 Lt grynųjų pinigų priėmė A. L., perdavė S. M. (4 t., b. l. 23).
2006-07-24 suteikti ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) pirmininko ir administratoriaus įgaliojimai (4 t., b. l. 21-22).
Iš 2006-12-05 (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad nuo 2006-12-05 pasitraukia iš pirmininko pareigų N. K., pirmininke skiriama A. L. (4 t., b.l. 18-19);
Iš 2006-11-26 (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad 2006-11-26 nutarta priimti A. L. į (duomenys neskelbtini) narius (4 t., b. l. 20).
Iš A. L. prašymo matyti, kad ji pateikė prašymą priimti ją į (duomenys neskelbtini) narius (4 t., b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas. Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas ir žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Akivaizdu, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 183 straipsnį kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-92/2012).
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas tik asmuo, kuriam turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630-/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012). Įgaliojimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems santykiams. Dažniausiai teismų praktikoje subjekto santykiai su turtu atsiranda darbo teisinių santykių pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-388/2007, 2K-165/2006). Turto pasisavinimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą nėra atlyginama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010).
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – piniginės lėšos A. L. nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kaip (duomenys neskelbtini) kasininkei (administratorei), o nuo 2006 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkei buvo patikėtos ir buvo jos žinioje einamų pareigų, darbinių teisinių santykių pagrindu. Objektyviai nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, jog A. L. kaip (duomenys neskelbtini) kasininkei ir pirmininkei (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas buvo patikėtas ir jos žinion perduotas esant aiškiai apibrėžtoms materialinės atsakomybės riboms ir aiškiai nustatytiems įgaliojimams turto atžvilgiu.
Taigi, byloje vienareikšmiškai konstatuotina, kad A. L., atlikdama (duomenys neskelbtini) pirmiausia kasininkės (administratorės), o vėliau pirmininkės pareigas, darbinių santykių pagrindu jai patikėtu ir jos žinioje buvusiu (duomenys neskelbtini) priklausančiu turtu - piniginėmis lėšomis, tai yra svetimu, teisėtai jai patikėtu turtu, disponuodama savo nuožiūra, tai yra turtą pasiimdama sau ir paversdama jį savu, neturėdama tam įgaliojimų, nesilaikė nustatytos turto patikėjimo ir buvimo žinioje tvarkos bei pažeidė esmines turto teisės patikėjimo ir buvimo žinioje sąlygas. Taigi, patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą A. L. pavertė savo turtu akivaizdžiai neteisėtai pasinaudodama teisėtai jai suteiktais įgaliojimais dėl turto. Svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą savo turtu A. L. pavertė ir vienareikšmiai neatlygintinai.
Vertinant tai, kas išdėstyta, neginčytinai konstatuotina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai pasisavinant patikėtą ir žinioje turimą svetimą turtą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti.
Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad A. L. buvo žinoma ir suprantama, kaip su einamų pareigų, darbinių santykių pagrindu jai patikėtu ir jos žinioje buvusiu (duomenys neskelbtini) priklausančiu turtu, esant nustatytoms materialinės atsakomybės sąlygoms, ji turi elgtis ir kaip tinkamai, pagal suteiktus įgaliojimus, juo disponuoti. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina ir pačios kaltinamosios tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, šiuo atveju nors ir nedetaliai, duoti parodymai.
Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2018). Šiame teisinio reglamentavimo kontekste vertinant A. L. veiksmus – einamų pareigų pagrindu patikėtą ir jos žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) priklausantį, tai yra svetimą turtą – pinigines lėšas - sąmoningai ir tikslingai pasiimant sau ir naudojant savo tikslams ir poreikiams, darytina išvada, jog A. L. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje tiesioginės tyčios buvimą neabejotinai pagrindžia ir pasisavinta piniginių lėšų suma, bei nevienkartinis, pakankamą laiko tarpą, net trejus metus, besitęsiantis nusikalstamų veiksmų pobūdis – pinigines lėšas, kaip nustatyta, A. L. savinosi nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., taigi savinosi iš esmės viso darbo laikotarpiu.
Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog byloje neginčytinai nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.
BK 183 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto pasisavinimo kaip nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi turtinės žalos padarymas yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis. Ir ši aplinkybė teismų praktikoje ir teorijoje lemia veikos baigtumo momentą. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūrą taip padarant žalos turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-499/2012, 2K-213/2012). Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nustatyta, jog A. L. užvaldžius svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, ne tik turėjo galimybę, bet užvaldytu turtu ir naudojosi savo nuožiūra ir savo tikslams. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad dėl šių neteisėtų A. L. veiksmų (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė 10 635,91 Eur vertės žala.
Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog kaltinamosios A. L. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką - pasisavinus svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, įrodyta visa apimtimi.
Kaltinamosios A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, kad nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kaltinamoji A. L., būdama (duomenys neskelbtini) kasininkė (administratorė) ir pirmininkė, ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje esantį turtą, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausantį, tai yra svetimą turtą – pinigines lėšas - 10635,91 Eur, tai yra didelės vertės turtą, kadangi, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata, pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 nutarimas dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo).
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji padarė tyčinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais kaltinamosios veiksmais padaryta reikšmingos apimties turtinė žala, kuri civiliniam ieškovui nėra atlyginta.
Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog kaltinamoji A. L. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. L. savo kaltę visa apimtimi pripažino nuo pat pirmosios apklausos ir davė nuoseklius bylos aplinkybes atitinkančius parodymus. Pažymėtina, jog A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.
A. L. anksčiau nėra teista. Duomenų, kad A. L. būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, ar kitos baudžiamosios bylos, byloje nėra. Nėra byloje ir duomenų, jog A. L. būtų bausta administracine tvarka. Kaltinamoji nuo 2011 metų nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kur, kaip nustatyta, turi pastovią gyvenamąją aplinką ir nuolatinį bei teisėtą pragyvenimo šaltinį.
Tyčinis nusikalstamų veiksmų pobūdis, sunkumo laipsnis, nevienkartiniai, besitęsiantys kaltinamosios veiksmai, neleidžia kaltinamosios veiksmų vertinti kaip atsitiktinių, tačiau, anksčiau išdėstytų faktų kontekste, tai neleidžia A. L. asmenybės vienareikšmiškai traktuoti ir kaip piktybiškai linkusios pažeisti įstatymus. Atvirkščiai, išdėstytų aplinkybių visuma, suponuoja, jog A. L. yra neabejotinai socializuota asmenybė, turinti susiformavusią ir pastovią socialinę, gyvenimo ir darbinę aplinką, tvirtus socialinius ir darbinius ryšius. Visa tai pagrįstai suponuoja, jog kaltinamoji iš tiesų suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus įvertino kritiškai ir iš tiesų padarė reikiamas išvadas.
BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė ir pati griežčiausia baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 75 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).
Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir išdėstytų nagrinėjamos bylos aplinkybių visumos kontekste, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai A. L. nagrinėjamu atveju neabejotinai bus pasiekti ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą suponuoja pagrįstas manymas, jog realus bausmės atlikimas nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai neigiamai ir visiškai betiksliai paveiktų turimus A. L. socialinius ryšius bei socialinę aplinką. Laikytina, kad griežčiausios įstatyme numatytos bausmės paskyrimas, net ir atidėjus jos vykdymą, A. L. yra neabejotinai pakankamas, teisių ir pareigų dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas išaiškinimas A. L., vertinant pastarosios asmenybę, vienareikšmiškai apribos naujų nusikalstamų veikų darymo galimybę, kaltinamoji laikysis įstatymų, nenusikals. Laikytina, jog tokiu būdu A. L. paskirta individualizuota bausmė teisingumo principo įgyvendinimą šioje byloje neabejotinai užtikrins
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta – jog kaltinamoji anksčiau nėra teista, turi atitinkamą išsilavinimą bei gyvenimo patirtį, pastovią gyvenamąją vietą bei pastovias ir legalias pajamas, taigi turi tvirtą socialinę aplinką, esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors padaryta nusikalstama veika ir priskirtina tyčinio pobūdžio sunkių nusikaltimų kategorijai, A. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką įstatyme numatytam bausmės minimumui. A. L. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taip pat atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atidėtinas minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam vienerių metų terminui.
Šiame kontekste pažymėtina, jog A. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas suponuoja ir byloje nustatyta aplinkybė, jog nuo kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos iki nuosprendžio paskelbimo baudžiamojoje byloje praėjo beveik devyneri metai. Ši aplinkybė objektyviai mažina tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ją padariusio asmens – kaltinamosios A. L. pavojingumą, juolab, kad, kaip minėta, kaltinamoji kitų nusikalstamų veikų per tą laikotarpį nepadarė.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas nagrinėjamu atveju taikytinas siekiant užtikrinti ir civilinio ieškovo interesus į žalos atlyginimą. Be to, siekiant kuo efektyviau užtikrinti civilinio ieškovo interesus, atidedant bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, A. L. skirtinas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, tokiu būdu sudarant realias galimybes atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Byloje nustatyta, jog nuo 2011 metų kaltinamosios ne tik nuolatinė gyvenamoji vieta, bet ir darbo vieta, yra (duomenys neskelbtini), taigi darbo santykiai, nuo kurių tiesiogiai priklauso kaltinamosios galimybės atlyginti turtinę žalą, A. L. sieja su užsienio valstybe. Esant tokioms aplinkybėms, taikant A. L. BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant įpareigojimą tęsti darbą, A. L. neuždraudžiama išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau kaltinamoji įpareigojama kiekvieno ketvirčio pradžioje iki dešimtos pirmo ketvirčio mėnesio dienos pateikti priežiūrą vykdančiai institucijai darbo santykius patvirtinančius dokumentus.
Baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas per teismo nustatytą terminą nagrinėjamoje byloje A. L. neskirtina – nukentėjusioji padarytos turtinės žalos ne tik neginčijo, bet ir patikino teismą, jog imsis visų priemonių atlyginti padarytą turtinę žalą. Todėl laikytina, jog minėta baudžiamojo poveikio priemonė A. L. būtų perteklinė, tuo pačiu paliktina galimybė kaltinamajai ir civiliniam ieškovui susitarti ir nustatyti abipusiai priimtiniausias turtinės žalos atlyginimo sąlygas.
Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, BPK 291 straipsniu, minėta baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, kaltinamosios gynėjas prašė A. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę nei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Gynėjas, motyvuodamas pateiktą prašymą dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymėjo, jog kaltinamoji kalta padariusi nusikalstamą veiką prisipažino, nuoširdžiai dėl savo nusikalstamų veiksmų gailėjosi, be to, nuo nusikalstamos veikos praėjo beveik dešimt, per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų A. L. nepadarė, todėl gynybos manymu, yra pakankami pagrindai A. L. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių kad straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, juolab atidedant jos vykdymą, A. L. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Galimybes taikyti švelnesnes įstatymo nuostatas A. L. nagrinėjamoje byloje eliminuoja tyčinis padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, padarytos veikos sunkumo laipsnis bei nusikalstamų veiksmų trukmė. Be to, paminėtina, jog į visas gynėjo išdėstytas aplinkybes atsižvelgta skiriant bausmę kaltinamajai, nustatant artimą minimumui laisvės atėmimo bausmės dydį bei minimalų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė – BPK 273 straipsniu - pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 635,91 Eur turtinės žalos (t. 4, b. l. 56).
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) patyrė 10 635, 91 Eur turtinę žalą. Neginčytinai byloje nustatyta ir tai, kad minėtą turtinę žalą (duomenys neskelbtini) patyrė dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) kasininkės (administratorės) ir pirmininkės A. L. veiksmų. Civilinio ieškovo byloje pareikštas ieškinys pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 10 635, 91 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios A. L..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 19 d.
Byloje A. L. paskirta kardomoji priemonė – 5000 Eur užstatas, kurios klausimas, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, turi būti išspręstas byloje priimant nuosprendį. Pagrindo kaltinamajai tęsti kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje nėra, todėl kardomoji priemonė – 5000 Eur užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina, užstatas - 5000 Eur, esantis Generalinės prokuratūros, kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, BIC (SWIFT) CBVIL2X, grąžintinas užstato davėjui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A.L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį A. L. paskirti - laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (dirbti ar būti užsiregistravus Darbo biržoje), neuždraudžiant išvykti už Lietuvos Respublikos ribų ir įpareigojant kiekvieno ketvirčio pradžioje iki dešimtos pirmo ketvirčio mėnesio dienos pateikti nuteistosios priežiūrą vykdančiai institucijai tai patvirtinančius dokumentus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 14 d. ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 19 d.
(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Iš A. L. priteisti 10 635,91 Eur (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – 5000 užstatą - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, užstatą - 5000 Eur, esantį Generalinės prokuratūros, kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, BIC (SWIFT) CBVIL2X, grąžinti užstato davėjui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNNT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) .
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.