Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. I. (A. I.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. (A. I.) ieškinį atsakovei Ž. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti ir jis grąžintinas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškinys pareikštas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, tačiau iš ieškinio turinio, reiškiamų reikalavimų ir prašymo dėl ieškinio trūkumų šalinimo turinio matyti, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl teismo nustatytos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Ginčijama Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ieškinį atsisakyta priimti konstatavus, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.

14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

15. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 konstatavo, kad atsisakymas priimti Lietuvos Respublikos teismams neteismingą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), prieš tai nepritaikius trūkumų šalinimo instituto, taikomas tais atvejais, kai teismui iš pateikto ieškinio turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl ieškovo pareikšto ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, jis pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, t. y. pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, ar turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ginčijama nutartimi konstatavęs, kad trūkumai nepašalinti, t. y. abejonės dėl teismingumo nepaneigtos, ieškinį atsisakė priimti.

16. Dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką teismingumo spręstina vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punkte sąvoka „tėvų pareigos“ apibrėžiama kaip visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 konstatuota, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui nagrinėti pareikštus reikalavimus pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 8 ir 12 straipsnius, privalo egzistuoti bylos iškėlimo teisme momentu, kaip jis suprantamas pagal reglamento 16 straipsnį; Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą Reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal Reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data.

17. Neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento ,,Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje. Reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje nustatyta, kad, vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir: a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija; arba b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iš sąlygų: i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti; ii) globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas ir per i) papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas naujas prašymas; iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį; iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti.

18. Apeliantas argumentuoja, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar yra Lietuvos Respublikoje, be to, vyksta pagrobto vaiko grąžinimo procedūra, todėl pagal aptartas reglamento nuostatas byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos 18 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę ir, kaip nurodo pats apeliantas, kartu išsivežė ir nepilnametį sūnų. Iš papildomai ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė su vaiku nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo 2019 m. birželio mėnesio: lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ (angl. „(duomenys neskelbtini)“) 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovo sūnus šį lopšelį-darželį lanko nuo 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. liepos 8 d. atlikta vaiko 2 metų pažangos patikra, Jungtinės Karalystės Centrinis šeimos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. pagal Ž. S. pareiškimą išdavė draudžiamų veiksmų įsakymą vaiko tėvui A. I. paimti vaiką iš motinos globos, išvežti vaiką iš darželio, paimti vaiką iš bet kurio kito asmens, kurio priežiūrai vaikas patikėtas tam tikru metu motinai negalint juo pasirūpinti. Pažymėtina, jog Jungtinės Karalystės Centrinis šeimos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. išduodamas draudžiamų veiksmų įsakymą paskelbė turintis jurisdikciją, susijusią su vaiko gyvenamąja vieta.

20. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. spalio 8 d. atsakovės atstovė raštu kreipėsi į ieškovą dėl sutikimo vaikui nuolat gyventi užsienyje, jame nurodė, kad su vaiku faktiškai gyvena Londone, savivaldybės skirtame bute, vaikas turi atskirą kambarį, lanko du darželius – valstybinį ir privatų, kuriame užsiėmimai vyksta vaiko gimtąja kalba (rusų), lankosi pas logopedą, lanko tenisą ir baseiną, yra visapusiškai lavinamas, o Ž. S. Jungtinėje Karalystėje dirba, moka mokesčius, dalyvauja pensijų kaupimo programoje. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. spalio 28 d. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl galbūt neteisėtai į Jungtinę Karalystę išvežto mažamečio sūnaus grąžinimo į Lietuvą, 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškė ieškinį, kurį ginčijama nutartimi atsisakyta priimti, o Ž. S. 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo išvykti su nepilnamečiu vaiku nuolat gyventi į užsienį išdavimo.

21. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad faktinė nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nuo 2019 m. birželio mėnesio yra Jungtinėje Karalystėje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog mokėjimo už lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ kvitas nėra pakankamas įrodymas, kad iki 2019 m. rugsėjo 18 d. vaikas gyveno Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nesant kitų duomenų, taip pat ir duomenų apie prašymo dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimą (vyksta tik jo priėmimo procedūra), vien tik šios procedūros inicijavimas pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad vaikas į užsienio valstybę išvežtas neteisėtai ir kad reikėtų taikyti aptartas specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pagrindą manyti, kad vaiko faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pagrįstai klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikui (šiuo atveju – bendravimo tvarkos nustatymu), taikė Reglamentą „Briuselis II bis“.

22. Pažymėtina, jog pagal Reglamento 12 straipsnio nuostatas ieškovo ieškinio dėl tėvų pareigų nustatymo jurisdikcija Lietuvos teismams minėto straipsnio pagrindu gali atsirasti tik tuo atveju, jei Lietuvos teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritartų visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitiktų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad bylos šalys būtų susitarusios dėl teismo jurisdikcijos spręsti reikalavimus, kildinamus iš tėvų pareigų, be to, iš faktinių aplinkybių matyti, jog duomenimis apie nepilnametį vaiką disponuoja Jungtinės Karalystės institucijos. Vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, vadinasi, byla dėl tėvų pareigų gali būti nagrinėjama Jungtinės Karalystės teismuose pagal Reglamento 8 straipsnį net ir nesant duomenų apie Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamo ginčo byloje Nr. ZC19P01122 pagrindą ir netaikant Reglamento 15 straipsnio.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Reglamentą „Briuselis II bis“, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neištaisė ieškinio trūkumų, t. y. nepagrindė ieškinio teismingumo, ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pareikštą ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.