Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BNRG“ atstovams advokatui Raimondui Simonavičiui, advokato padėjėjai Viktorijai Narmontienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Baltija“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei atsakovei „Sana“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BNRG“, I. K., M. P., I. P., A. P., E. P., D. A., N. E. A., K. V., T. V., E. P., L. S., G. M., V. M. O., G. Š., D. Š., J. J., J. A. P. S. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

11. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad 2013-07-09 buvo atlikta statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra; surašytas statinio apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad kaminai yra nepatenkinamos būklės, būtina atlikti jų remonto darbus, permūrijant silikatinėmis plytomis, kamino mūrą aptinkuojant ir apskardinant viršūnę. Tarp ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“ (buvęs UAB „Danės būstas“) ir trečiojo asmens UAB „BNRG“ buvo sudarytas sutarties Nr. 9/2014 priedas prie 2010-06-29 d. sutarties Nr. 10/06/29-01(toliau – Sutartis), kuria buvo susitarta, kad trečiasis asmuo UAB „BNRG“ atliks kaminų remonto darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pagal šalių patvirtintą lokalinę sąmatą. Pagal šią sutartį, šalys susitarė, kad darbai pradėti 2014 m. balandžio 2 d. ir turi būti atlikti iki 2014 m. balandžio 30 d. (Sutarties 4 p.). Šalys susitarė, kad bendra darbų kaina yra 16 320,18 Lt, plius PVM. Darbų kaina su PVM 19 747,42 Lt (Sutarties 5 p.). Už atliktus darbus užsakovas sumoka po atliktų Darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Pateikus sąskaitą faktūrą užsakovui, ši apmokama lygiomis dalimis per 12 mėnesių po jos gavimo (Sutarties 5.1 p.). 2014-04-01 d. tarp ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“ (buvęs UAB „Danės būstas“) ir trečiojo asmens UAB „BNRG“ buvo sudarytas priedelis Nr. 1 dėl lokalinės sąmatos patvirtinimo, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta darbų sąmata. 2014 m. balandžio mėn. ieškovei trečiasis asmuo UAB „BNRG“ pateikė atliktų darbų aktą, kurio pagrindu buvo konstatuota, kad trečiasis asmuo atliko daugiabučio gyvenamojo namo kaminų remonto darbus, kurių bendra vertė sudarė 19 747,42 Lt. 2014-05-05 trečiasis asmuo UAB „BNRG“ ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 19 747,42 Lt sumai, kuri buvo apmokėta. Atsakovė pateikė UAB „Pamario restauratorius“ paskaičiavimus, kad kaminų remontas 2013 m. kainomis galėjo kainuoti 2 717,37 Eur.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkės (t. y. atsakovės) prievolės apmokėti išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo kaminų remontą. Atsakovė nesutinka apmokėti remonto išlaidų, ieškovei neįrodžius, kad darbai buvo atlikti, taip pat mano, kad darbų kaina per didelė. Ieškovės teigimu, ji vykdė bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiuose namuose valdymą ir statinio priežiūrą pagal privalomuosius statybos techninius reikalavimus.

15. Nagrinėjamos bylos atveju butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl ieškovė UAB „Mano būstas Baltija“ turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip patalpų savininkė.

18. Reglamento STR 1.12.05:2010 5 punkte įtvirtinti privalomieji reikalavimai: išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus [3.2, 3.8] (5.1.); gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį [3.2, 3.16] (5.2.1.), nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai [3.2] (5.2.2.), nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos [3.1] (5.2.3.); gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę [3.2] (6.).

20. Pažymėtina, jog Reglamente STR 1.12.05:2010 įtvirtintas teisinis reguliavimas yra imperatyvus. Jis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo būklė, jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai, pastato defektai ir remonto darbų poreikis nustatomi gyvenamojo namo techninio prižiūrėtojo – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus.

22. Ginčo daugiabučio kaminai yra pripažįstami pagrindine namo konstrukcija CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovei, kaip ir kitiems ginčo daugiabučio būtų ir kitų patalpų savininkams, tenka įstatyme įtvirtinta pareiga prisidėti prie jų būklės išlaikymo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo pastato gyvenamojo namo kaminai neatitiko privalomųjų STR 1.12.05:2010 reikalavimų, kadangi buvo pažeisti esminiai reikalavimai – mechaninis patvarumas ir pastovumas, užtikrinti statinio konstrukcijų techninę būklę, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, todėl ginčo remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti. Teismo vertinimu, namo kaminų būklė, kuri neatitinka STR 1.12.05:2010 reikalavimų, priskirtina privalomiesiems reikalavimams ir todėl jų remontas buvo būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, kad kaminų plytos suirusios, vietomis iškritusios, jas jungianti medžiaga (skiedinys) ištrupėjusi.

23. Kadangi ginčo daugiabučio kaminai iki rangovo atlikto remonto buvo blogos būklės, neatitiko privalomų statinio naudojimo reikalavimų, tai lėmė pareigą juos remontuoti, o atsakovei prisidėti prie remonto išlaidų dalies atlyginimo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis), net ir nesant atsakovės sutikimo.

24. Ieškovės bei trečiojo asmens UAB „BNRG“ teigimu, darbai buvo atlikti ir priimti. Atsakovė darbų atlikimo fakto ir jų kokybės neginčijo. Iš skolos apskaičiavimo matyti, kad atsakovei proporcingai turimo turto daliai paskaičiuota 1 261,59 Eur dalis. Byloje atsakovė ginčija atliktų darbų apimtis bei kainą.

25. Pažymėtina, kad rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

26. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys).

27. Iš 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto nustatyta, kad atliktų darbų priėmimas įformintas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų patvirtino priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Kadangi ginčo dėl darbų priėmimo byloje nėra, preziumuotina, kad užsakovas darbų priėmimo metu elgėsi rūpestingai – apžiūrėjo rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu įprasta daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialių priemonių ar metodų (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo atlikti netinkamai, nustatyta pažeidimų, o kaminų būklė ir toliau liko nepatenkinama.

28. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo L. S. kelia abejones, jog kaminai iš viso nebuvo išardyti ir iš naujo nebuvo mūrijami, o tik aptinkuoti. Pažymėtina, kad jokių savo abejones pagrindžiančių įrodymų, kaminų apžiūros aktų nepateikė. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos įvertinimo, sutikti su tokiais argumentai nėra teisinio pagrindo. Kaip minėta, apžiūros akte yra pateiktos apžiūrėtų objektų (kaminų) fotonuotraukos, iš kurių plika akimi ir neturint specialių žinių galima matyti, jog kaminų plytos yra nutrupėjusios, vietomis visai iškritusios, matosi jų vietoje likusios tuščios angos, skiedinys ištrupėjęs. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, kad neužmūrijus tuščių angų, nenuardžius nutrupėjusių plytų, buvo galima senus kaminus tik užtinkuoti. Teismo vertinimu, tokie darbų trūkumai, tikėtina, nuo 2014 metų jau būtų išaiškėję bei šalių atskleisti.

29. Be kita ko, atsakovė pateikia į bylą UAB „Pamario restauratorius“ paskaičiavimus ir, jos nuomone, darbus buvo galima atlikti už bendrą 2 717,37 Eur sumą. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad UAB „Pamario restauratorius“ darbų sąmatą sudarė neapžiūrėjęs objektų, iš duomenų, nurodytų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei geodezininko M. Juknevičiaus kaminų aukščių schemoje. Todėl atsakovės pateikta sąmata negali būti vertinama kaip atliktų darbų sąmata, nes joje nevertinti faktiškai atlikti darbai. Pateikta sąmata labiau atspindi hipotetinę galimų kaminų remonto darbų apimtį bei kainą. Be to, nepateikti duomenys, kad tiek UAB „Pamario restauratorius“, tiek kiti rangovai sutiktų kaminų remonto darbus atlikti už nurodytą 2 717,37 Eur sumą. Rangovas, nustatydamas darbų kainą, paprastai remiasi faktiškai atliktų ar atliekamų darbų, medžiagų, mechanizmų kiekiais, kt. sąlygomis, įvertinęs savo pelno dalį, todėl sutiktina su UAB „BNRG“ atstovo argumentais, kad rangos darbų kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į minėtus kriterijus bei rinkos kainas.

30. Atsakovės pateiktoje sąmatoje neįtraukti darbai ir medžiagos, kurie, UAB „BNRG“ atstovo teigimu, buvo atlikti bei panaudoti, nors smulkiai atliktų darbų akte ir neišskirti. Nurodė, kad ardant mūrinius kaminus, dalyje stogo buvo keičiamos ir pavienės čerpės, nes restauruojant kaminus, prie jų esančios čerpės sutrūko. Čerpės buvo keičiamos į štampuotas ir kraigines. Čerpių pritvirtinimui buvo naudojamos cinkuotos vinys. Statybinių šiukšlių išvežimui buvo naudojama krovininė mašina, jos pakrovimo įranga. Kaminų mūrijimui iš silikatinių plytų buvo naudojami sudėtiniai skiediniai, mažos mechanizacijos priemonės (keltuvas). Šlaitinių stogų prijungimui (tarp kamino ir stogo) prie vertikalių paviršių buvo gaminamos ir montuojamos skardos profilių (tame tarpe ir lenktų) jungtys, naudojami medsraigčiai. Šiems skardos gaminiams tvirtinti buvo reikalinga naudoti autohidrokeltuvą, tai pat šiems darbams atlikti buvo reikalinga įrengti fasadinius pastolius, kuriuos, užbaigus darbus, reikėjo išmontuoti ir išvežti. Trečiojo asmens paaiškinimai yra logiški, atitinka bylos medžiagą, kad darbai buvo atlikti ir priimti, sutiktina, kad atliekant statybos darbus gali būti naudojamos medžiagos ir mechanizmai, kurie sąmatoje ar atliktų darbų aktuose nebūna atskirai išskirti. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė.

32. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Ginčo byloje dėl to nėra, todėl rangovas pagrįstai gavo apmokėjimą už atliktus darbus. Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalis (atsakovė), turinti įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė. Atsakovė neįrodė savo reikalavimų dėl darbų kainos. Šalys nesutiko byloje skirti ekspertizę. Byloje atsakovė nepateikė duomenų, kad rangovo 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte nurodyti darbai nebuvo faktiškai atlikti ar atlikti mažesne apimti, ar atlikti su trūkumais.

33. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama gyvenamojo namo administratoriumi ir techniniu prižiūrėtoju, siekdama užtikrinti gyvenamojo namo atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams ir vykdydama savo pareigas, teisėtai ir pagrįstai organizavo namo kaminų remonto darbus. Išlaidos yra patirtos vykdant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atsakovė privalo proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atlyginti patirtas išlaidas (t. y. 1 261,59 Eur).

34. Byloje nėra ginčo, kad remonto darbai yra atlikti ir priimti. Teismo vertinimu, atsakovės deklaratyvūs argumentai dėl darbų kainos nepagrįsti, nes atsakovei kartu su kitais bendraturčiais priklausantis bendrosios nuosavybės objektas yra pagerintas ir bendraturčiai juo naudojasi, todėl neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Priešingu atveju, atsakovė įgytų nepagrįstą pranašumą kitų bendraturčių, kurie už remonto darbus jau sumokėjo, atžvilgiu. Be to, atsakovė, manydama, kad namo administratorius, vykdydamas pareigas, sudaro sutartis, kurios pažeidžia bendraturčių turtinius interesus, netinkamai administruoja turtą, turi teisę kartu su kitais bendrosios nuosavybės savininkais reikšti ieškovei reikalavimus dėl atsakomybės taikymo ar žalos priteisimo. Nagrinėjamu atveju klausimai, susiję su ieškovės organų veikla ir dėl to galimai padaryta žala, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

35. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės nepaneigia atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, pareigos mokėti už bendro naudojimo objektų administravimą, prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų būklės išlaikymo, nagrinėjamu atveju sumokėti už atliktus namo kaminų remonto darbus.

36. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 1 261,59 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 261,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40. Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio, patyrė 2,64 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 423 Eur advokato atstovavimo išlaidų. 2021-06-30 nutartimi ieškovei grąžinta 11,25 Eur žyminio mokesčio. Todėl iš viso ieškovė patyrė 449,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį reikalavimo įvykdė jau bylos nagrinėjimo metu, dėl ko ieškovė atsisakė ieškinio dalies, laikytina, kad tai nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų dydžio.

41. Trečiasis asmuo UAB „BNRG“ pateikė duomenis, kad patyrė 847 Eur atstovavimo išlaidų. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė ieškovo pusėje, todėl tenkinus ieškinį, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42. Atsižvelgiant į byloje pareikšto turtinio reikalavimo dydį, advokatų darbo sąnaudas, byloje nagrinėtus teisės klausimus, ieškovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

43. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 449,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui iš atsakovės – 847 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sana“ 1 261,59 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro 59 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 261,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 449,39 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sana“ 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „BNRG“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.